Jo mintys aktualios ir šiandien

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2008 m. spalio 5 d. sukako 70 metų nuo didžio, tačiau mažai kam žinomo, prieškarinio Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriaus, literato ir mąstytojo prof. Mariano Zdziechowskio mirties, kurio vardas buvęs garsus ne tik Vilniuje, tuometinėje Lenkijoje, bet ir toli už jos ribų, dabar, deja, pamirštas. Nors, beje, Vilniaus rajone yra Sudervės Mariano Zdziechowskio pagrindinė mokykla.

Šiemet Vilniuje spalio 2-3 d. (ketvirtadienį-penktadienį) Lietuvių katalikų mokslo akademijoje (Pilies g. 8) vyko bendra lietuvių ir lenkų akademikų konferencija „Perpratęs totalitarizmą : Marianas Zdziechowskis“. Ją surengti nebuvo lengva, nes organizatoriai – LKMA ir Krokuvos Jogailos universitetas – susidūrė su dideliu visuomenės nustebimu bei abejingumu. Tačiau konferencijos komiteto vadovo, labai susidomėjusio ir užsidegusio M. Zdziechowskio idėjomis, dr. Dariaus Barono dėka tai įvyko. Projekto partneris Lenkų institutas Vilniuje. Pranešimus dviem kalbom skaitė Lietuvos ir Lenkijos istorikai.

Konferenciją pradėjo svečias iš Krokuvos prof. habil. dr. Jan Skoczyński, visus pakvietęs ir toliau bendradarbiauti. Trumpai ją dar pristatė ir svečias prof. habil. dr. Bogdan Szlachta.
 
Šiek tiek istorijos
 
M. Zdziechowskis, įžvalgiai ir negailestingai demaskavęs bolševizmą, save kildino iš Gediminaičių dinastijos bei vadino LDK piliečiu.
 
Mąstytojas ir literatas gimė 1861 m. balandžio 30 d. (sen. st.) Minsko gubernijoje, netoli Rakovo, buvusiame Novosiolkų dvare. Mirė 1938 m. Vilniuje ir palaidotas Antakalnio kapinėse. 1873-1879 m. vidurinį išsilavinimą įgijo Minsko gimnazijoje. Tada įstojo į Sankt-Peterburgo universiteto Istorijos-Filosofijos fakultetą. Iš provincijos atvykusiam studentui imperijos sostinė buvo pirmasis žingsnis į platesnį pasaulį; vėliau mokėsi Tartu universitete. Pasirinkęs slavistiką, nagrinėjo lyginamąsias slavų tautų literatūrų studijas. Jas baigė 1882 m. įgijęs slavų filologijos daktaro laipsnį bei pelnęs aukso medalį už konkursinį darbą apie rusų epo herojų Dobrynią Nikitičių. 1883-1884 m. tęsė slavistikos ir lyginamosios literatūros studijas Grace, Zagrebe, Ženevoje. 1884-1889 m. vėl gyveno Peterburge, kur rengė disertaciją. Ją paskelbęs kaip monografiją „Mesianistai ir slavofilai“, 1889 m. Krokuvos Jogailos universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį, o 1894 m. už studiją „Baironas ir jo epocha“ – to paties universiteto habilitaciją. 1899 m. jam buvo suteiktas ekstraordinarinio, o 1904 m. – ordinarinio profesoriaus titulas. Jau 1903 m. tampa prestižinės Mokslų Akademijos Krokuvoje nariu-korespondentu, o 1909 m. – tikruoju nariu.
 
Įsikūręs Krokuvoje M. Zdziechowskis aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime. Buvo vienas iš pagrindinių 1901 m. Krokuvoje įkurto Slavų Komiteto steigėjų. Kaip pavergtos tautos atstovas aktyviai dalyvavo slavų tautų visuomenės veikėjų kongresuose. Gerai išmanydamas rusų literatūrą, palaikydamas ryšius su tokiais rusų minties galiūnais kaip Levas Tolstojus, Vladimiras Solovjovas, Sergejus Bulgakovas, Eugenijus Trubeckojus ar Mikalojus Berdiajevas, jis laikomas rusų dvasios žinovu.
 
1914 m. po paskelbto Rusijos armijos vado atsišaukimo į lenkų tautą tarp lenkų įsivyravo iliuzija, kad naująją Lenkiją bus galima kurti remiantis Rusija, M. Zdziechowskis buvo vienas iš mažumos, kuris šį karinės vadovybės pareiškimą vertino kaip taktinę gudrybę, kuria rusai siekė užsitikrinti lenkų lojalumą kilus karui su vokiečiais. Šiuo atveju gerai išryškėjo jam būdingas kovos bruožas, kurią diktavo moralės ir etikos postulatai.
 
Būdamas katalikas, kritikavo paviršinį religingumą, norėjo, kad žmonės asmeniškai išgyventų tikėjimą, kad kunigai nebūtų intelektualiai apsnūdę. Bažnyčioje matė patikimą dvasios viršenybės prieš materiją garantiją. Tikrasis jo pašaukimas – kova su materialistiniu bei mechaniniu požiūriu į žmogiškąją tikrovę.
 
Literato ir mąstytojo filosofinė vaizduotė bei literatūrinis palikimas
 
Pirmosios sesijos metu spalio 2 dieną pranešimą „Ideologija versus religija. Keletas pastabų apie M. Zdziechowskio antitotalitarizmą“ lenkų kalba perskaitė prof. habil. dr. J. Skoczyński. Prof. habil. dr. Alvydas Jokubaitis iš Vilniaus, pradėjęs padėka organizatoriams ir savo pranešimu stengdamasis parodyti šio mąstytojo vaizduotės šaltinius, įdomiai paskaitė apie buvusio VU rektoriaus filosofinę vaizduotę. Jis – vaizduotės žmogus, gyvenęs kitokiais vaizdiniais nei to meto žmonės. Tapo romantiku, bet be romantinių iliuzijų. M. Zdziechowskis kalbėjo apie pasaulio pabaigą; simboliškai su juo baigėsi lenkų filosofijos tradicija. Mėginęs sujungti romantizmą ir katalikybę, virto katalikišku modernistu. Ryšiai su rusų filosofais nulėmė susidomėjimą Rusija. Tai ir sustiprino jo filosofinį pesimizmą.
 
Temą „Rusija ir bolševizmas Mariano Zdziechowskio požiūriu“ nagrinėjo svečias habil. dr. Marek Kornat (Varšuva). Minėtas dr. D. Baronas rutuliojo jo antisovietinį palikimą Vilniuje bei pasidalino savo įspūdžiais tiriant M. Zdziechowskio literatūrinį palikimą, kuris nėra iškeltas į viešumą, nors ir išlaikė laiko išbandymus. Literatas skambino pavojaus varpais dėl bolševizmo grėsmės Lenkijai. Istorikas dar papasakojo ir keletą įdomių M. Zdziechowskio biografinių įvykių.
 
Antrąją sesiją po pietų sudarė vien lenkų trys istorikai-mokslininkai (prof. habil. dr. B. Szlachta, prof. habil. dr. Henryk Kiereś ir dr. Pawel Skrzydlewski). Pirmasis atvykęs iš Krokuvos, o du – iš Liublino, pristatė buvusio VU rektoriaus požiūrį į šiuolaikinės valstybės ir teisės problemas, pseudofilosofines totalitarizmo šaknis, XX a. totalitarizmus ir jų civilizacinius bei filosofinius pagrindus.
 
Kas siejo su Vilniumi
 
1918-1919 m. įsikūręs Vilniuje, M. Zdziechowskis įsijungė į atkuriamo Stepono Batoro Universiteto veiklą. 1919-1933 m. (iki pensijos) vadovavo visuotinės literatūros katedrai. 1921 m. tampa Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, 1925 m. išrenkamas rektoriumi ir šias pareigas eina iki 1927 m. pradžios. Jis tyrinėjo rytų slavų literatūros problemas, skaitydamas romantizmo ir baironizmo istoriją Rusijoje, Lenkijoje bei kursą apie M. Lermontovą. Vilniuje tapo vienas iš garsiausiu žmonių, turėjęs didelį autoritetą. M. Zdziechowskio pripažinimą Europos akademiniame pasaulyje rodė jo skaitomos paskaitos Berlyne, Sorbonoje. 1928 m. jis tapo Vengrijos Mokslų akademijos užsienio nariu, 1930 m. – Šegedo, o 1933 m. – Tartu ir Vilniaus universiteto garbės daktaru. Gyvendamas Vilniuje nutolo nuo slavofilų ideologijos ir tampa Vengrijos draugu, nes buvo įsitikinęs, kad artimas Lenkijos ir Vengrijos bendradarbiavimas galėjo duoti šansą atsispirti Rytų milžino spaudimui.
 
Nepaisant, kad M. Zdziechowkis visuomet pirmenybę teikdavo intelektualiniam darbui, jo visuomeninės pareigos jausmas neleisdavo atstumti prašymus užimti įvairias pareigas: nuo 1923 m. jis ėjo Vengrų Bičiulių, nuo 1927 m. Literatų, nuo 1933 m. Mokslo bičiulių draugijos pareigas. Buvo vienas iš steigėjų Rytų Europos tyrimų instituto. 1930 m. Vilniuje įkurtas Institutas buvo viena iš pirmųjų sovietologinių įstaigų Laisvajame pasaulyje, kuriame sovietologinės studijos padarė didelę karjerą tik po 1945 m. Šiuo požiūriu Vilniaus Rytų Europos tyrimų institutas buvo gerokai aplenkęs savo laiką.
 
Kai 1925 m. vysk. Jurgis Matulaitis buvo ujamas iš Vilniaus vyskupo sosto, M. Zdiechowskis buvo vienas iš nedaugelio lenkų, nepasidavusių nacionalistinėms aistroms.
 
Bolševizmo grėsmės pranašas
 
Spalio 3 d. per pirmąją sesiją pasisakė krokuvietis dr. Arkady Rzegocki, papasakojęs apie M. Zdziechowskį ir nacionalizmą. Iš Vilniaus dr. Ramūnas Trimakas perskaitė įdomų pranešimą „Europos aklumas ir totalitarizmo pažadai“, kurį pats pavadino trumpa eseistinio džiazo variacija, kartais nesilaikančia ritmo. M. Zdziechowskis buvo atskalūnas, prabilęs apie bolševizmą ir nurodęs krikščioniškų šaknų netektį; kai nėra Dievo, nėra nieko. Pasak jo, M. Zdziechowskis – XIX a. II p. reliktas, nes tapo nereikalingas nei Lietuvai, nei Lenkijai. Laikui bėgant du žvėrys – nacizmas ir bolševizmas – susikibo vienas su kitu. Netrumpos diskusijos metu prof. A. Jokubaitis M. Zdziechowskį palygino su Don Kichotu be komunizmo; jis kovojo vienas, kai visi gyveno kitomis idėjomis, ir miršta stovėdamas, o ne puldamas.
 
VU doc. dr. Paulius V. Subačius išryškino M. Zdziechowskio ir arkivysk. Jurgio Matulaičio sąsajas, pradėjęs tuo, kad profesoriaus pavardę jau buvo sutikęs prieš dvylika metų, skaitydamas apie J. Matulaitį. Pasak jo, galbūt arkivyskupas čia, LKMA Auloje, priimdavo ir bendraudavo su M. Zdziechowskiu.
 
Dr. Rimantas Miknys (Vilnius) pristatė savo pranešimą „Marianas Zdziechowskis krajovcinės idėjos šviesoje“. 1923 m. žemdirbių suvažiavimas šį mąstytoją susiejo su krajovcine idėja. R. Miknys M. Zdziechowskį parodė kaip konservatorių. Apibūdino krajovcų judėjimą. Tai – Lietuvos bajorų palikuonys. Jų idėjos nebuvo priimtinos nei lietuviams, nei lenkams. Krajovcai – demokratinė tauta, kurią sudarė lietuviai, lenkai, baltarusiai, žydai. Taip pat pateikė ir plačiau paaiškino keturis M. Zdziechowskio susiejimo su krajovcais aspektus: buvusios LDK žemių ypatybė, jogailaičių valstybingumo atkūrimas, požiūris į nacionalizmą bei požiūris į lenkų kultūros vaidmenį LDK teritorijoje. Baigdamas R. Miknys užsiminė, kad šis mąstytojas reikalauja dar gilesnių studijų.
 
Po sesijų vyko ilgos ir konstruktyvios diskusijos.
 
Suminėjus visus prof. M. Zdziechowskio nuveiktus darbus ir titulus matyti, kad jis – įtakingas asmuo to meto Vilniaus visuomenėje. Organizatoriai sumanę šią konferenciją taip galėjo parodyti savo padėką buvusiam Vilniaus universiteto rektoriui.
 
Nuotraukoje: Literatas ir mąstytojas prof. M. Zdziechowskis
 
Voruta. – 2008, lapkr. 8, nr. 21 (663), 13.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra