Jaunoji Lietuvos lenkų karta renkasi lietuviškus darželius ir mokyklas

Autorius: Data: 2012-02-02, 11:50 Spausdinti

Jaunoji Lietuvos lenkų karta renkasi lietuviškus darželius ir mokyklas

„Vorutos“ pokalbis su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos regioninių mokyklų skyriaus vedėju, Vilniaus rajono tarybos nariu Jonu Vasiliausku.

Kada ir kodėl Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo įsteigtas Regioninių mokyklų skyrius?

Vykdant apskričių reformą, t. y. naikinant viršininkų apskričių administracijas pagal Vyriausybės programą, buvo numatyta peržiūrėti funkcijas ir jas perskirstyti tarp ministerijų ir savivaldybių. Ir būtent ši funkcija –mokyklų ir darželių steigimas Pietryčių Lietuvoje teko Švietimo ir mokslo ministerijai. Iš viso – 14 švietimo įstaigų. Šitaip atsirado Regioninių mokyklų skyrius Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Kaip galėtumėte paaiškinti dvigubą mokyklų pavaldumą Rytų Lietuvoje?

Tai paprasta situacija. Buvo laikotarpis, kada dviejuose rajonuose – Vilniaus ir Šalčininkų – buvo tiesioginis valdymas. Tiesioginio valdymo metu gyventojams pageidaujant, o greičiau reikalaujant, šiuose rajonuose buvo steigiamos mokyklos. Paskui tiesioginis valdymas baigėsi, vyko savivaldybių rinkimai, buvo išrinktos savivaldybių tarybos. Tačiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, dominuojančios abiejose savivaldybėse ir toliau nesteigė mokyklų.

Kodėl?

Paprasta paaiškinti. Visa tai labai gražiai atsispindi Lenkų rinkimų akcijos partinėse ir rinkiminėse programose; galiu pacituoti poną Gabriel Jan Mincevič, Vilniaus rajono vicemerą, ir vieną šios partijos ideologų – Pagiriuose, kur yra mokyklos lietuvių ir lenkų kalbomis. Moksleivių tėvai prašė, kad būtų pagerintos mokymosi sąlygos, tačiau jiems buvo atsakyta, kad „lietuviškoms mokykloms mes sąlygų negerinsim“… Lietuviškų mokyklų poreikis, ypač Vilniaus rajone, didėja; keičiasi gyventojų požiūris, daugėja naujakurių, šeimos keliasi gyventi į sodus. Tie, kurie anksčiau leido savo vaikus į lenkų kalba dėstomas mokyklas, dabar leidžia į lietuvių. Tai faktai.

Kokių Rytų Lietuvos rajonų mokyklos patenka į Regioninių mokyklų skyrių?

Šiuo metu jų yra 14 – du darželiai – Mickūnų ir Rudaminos, Buivydiškių, Butrimonių, Kalesnykų, Čiužakampio, Lavoriškių pagrindinės, taip pat viena miesto „Šaltinio“ pagrindinė mokykla, kurią lanko socialiai remtini, turintys tam tikrų problemų vaikai iš dviejų savivaldybių. Dar yra Riešės, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio ir Juodšilių „Šilo“ gimnazijos, taip pat dvi vidurinės – Eitminiškių ir Turgelių. Iš viso jose apie 3 tūkst. vaikų. Tiesa, neseniai šis skaičius buvo sumažėjęs, tačiau po mūsų atliktų darbų vėl priartėjo prie 3 tūkstančių.

Domintų duomenys apie mokyklas lankančių moksleivių skaičių ir tautybę.

Tokių skaičiavimų neatliekame – laikomės nuostatos, kad visi esame Lietuvos Respublikos piliečiai ir turime teisę pasirinkti mokyklą ir kalbą.

Su kokiomis problemomis susiduria šių regionų mokyklos? Kalbame apie mokyklų materialinę bazę, mokymosi sąlygas, mokyklų pastatus.

Problemų netrūksta. Šiuo metu baigiame remontuoti Lavoriškių pagrindinę mokyklą, jai buvo skirta 2,4 mln. litų investicijų. Planuojame, kad rugsėjo 1 d. Lavoriškių pagrindinė mokykla pradės rinkti vienuoliktokus ir taps vidurine mokykla. Tačiau pati svarbiausia ir skaudžiausia mums yra Buivydiškių pagrindinė mokykla.

O kas su ja negerai?

Dar nuo senų laikų išlikusi Buivydiškių pradinė mokykla, kuri priklauso savivaldybei, ir Buivydiškių pagrindinė mokykla, kuri priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai. Tai tiesioginio valdymo palikimas, kuriam pasibaigus Lietuvos lenkų rinkimų akcija davė komandą nesteigti mokyklų lietuvių kalba. Šiemet Regioninių mokyklų skyrius perėmė avarinės būklės patalpas, jas suremontavo, tačiau mokyklos plėtrai reikia dar daug lėšų.

Dar esame įsteigę keletą priešmokyklinių grupių – tai vaikų darželiai prie mokyklų. Kadangi situacija buvo tokia – daugelyje darželių lenkų kalba vietų yra daugiau nei reikia. Yra grupių, kurias lanko tik 5–6 vaikai. Tame pačiame darželyje yra ir lietuvių grupės, tačiau jose vietų visiems norintiems neužtenka. Tėveliams savivaldybės arba darželių darbuotojai sako – vietų neturime, prašome rinktis darželį lenkų kalba. Matydami tokią situaciją, padarėme tvarką Šalčininkuose – dabar eilės nebeliko, atsirado ir Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje viena priešmokyklinė grupė; Rudaminoje susitarėme su pačia savivaldybe, kad būtų įkurta antra grupė Švietimo ir mokslo ministerijos statytose naujose patalpose. Nuo gruodžio 1 d. veikia nauja grupė Juodšiliuose, vasario 1 d. po vieną grupę bus atidaryta Sudervėje ir Vaidotuose. Per šiuos mokslo metus tėveliams pageidaujant Vilniaus rajone planuojame įsteigti dar 150 vietų. Pajudinus lietuviškų grupių steigimo reikalus, pasipylė tėvelių prašymai ir minėtose įstaigose visur susidarė eilės. Pavyzdžiui, Sudervėje nuo vasario 1 d. galėsime priimti apie 20 vaikų, o eilėje laukia per 60. Prašymų daugėja kievieną dieną. Problemą mes matome ir sprendžiame.

Ar galima teigti, jog ekonominė ir socialinė Rytų Lietuvos plėtra yra gerokai atsilikusi nuo kitų Lietuvos rajonų? Jei taip, tai kaip ji įtakoja švietimą šiame regione?

Negalima lyginti Vilniaus ir Šalčininkų. Tai du skirtingi rajonai. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone gyventojų skaičius didėja. Šalčininkų rajone situacija yra kitokia. Iš ten žmonės išvažiuoja, rajonas laikomas probleminiu. Tačiau ne vien šis, yra ir daugiau tokių. Kaip rodo atlikti įvairūs tyrimai, Šalčininkų rajone dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis yra 62 metai. O tai rodo, kad specialistai į jį nebesugrįžta. Jaunimas, baigęs mokyklą lietuvių kalba ir įgijęs išsilavinimą, grįžti dirbti į savo rajoną dėl jo problemiškumo nebenori. Pasilieka Vilniuje arba kituose Lietuvos rajonuose.

Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis pasakojo apie savotišką socialinį šantažą tautinių mažumų atžvilgiu, kai gyventojams, norintiems išspręsti savo problemas, Rytų Lietuvos seniūnijose tiesiai šviesiai pasakoma: „kodėl tavo vaikas eina į lietuvišką darželį (mokyklą)?“ Ar tenka išgirsti panašių istorijų?

Į šį klausimą norėčiau atsakyti jau ne kaip Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas, o kaip Vilniaus rajono tarybos narys. Taip, tokių ir panašių istorijų išgirsti tenka. Vilniaus rajone vis dar yra labai daug baimės ir melo. Tas pats yra ir Šalčininkų rajone. Pats skaitomiausias laikraštis yra rusų kalba leidžiama savaitės televizijų programa. Žiūrimiausi TV kanalai – kaimyninės Baltarusijos programos, kurias puikiai „ima“ vietinės antenėlės. Gyventojai yra atriboti nuo informacijos, jie daug ko nežino, tačiau tai – vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas, laimei, orientuojasi puikiai, atskiria pelus nuo grūdų. Tačiau baimės yra. Kalbu apie tai, kad reikėtų rimtai pagalvoti apie rinkimų įstatymų pataisas. Žmonės pastebi, pasakoja – yra liepiama balsuoti vienaip ar kitaip. Apie tokius veiksmus pranešus VRK pirmininkui Zenonas Vaigauskui, pastarasis atsako standartine fraze: „tai esminės įtakos rinkimų rezultatams neturėjo“. Demokratija griaunama iš vidaus. Tai labai negerai. Demokratiniame pasaulyje nėra taip, kaip Baltarusijoje – pirmą valandą dienos, vykstant rinkimams, jau būna balsavę 95 procentai rinkėjų, o iš jų 99 procentai balsavo už vieną kandidatą… Pas mus taip nėra, bet tokios tendencijos tuose rajonuose, kuriuose kontrabanda ypač įsišaknijusi, buvo užfiksuotos. Suveikia išneštas biuletenis, aktyviai dirbantys ir už vieną partiją rinkimuose pasireiškiantys valdininkai, – šitie dalykai turėtų būti keičiami. Yra tokių pavyzdžių, žmonės pasipasakoja, kad buvo liepta balsuoti taip, o ne kitaip. Tai, ką pasakė prof. V. Landsbergis, yra šimtaprocentinė tiesa.

Jei jau apie tai prakalbome, negalime nepaminėti ir Veriškių pradinės mokyklos, kurioje situacija buvo dar blogesnė – turime galvoje 1 000 zlotų „paramą“ lenkų vaikų tėvams, jei pastarieji atsiims savo vaikus iš lietuviškos mokyklos. Kaip į tokią situaciją reagavo Jūsų vadovaujamas Regioninių mokyklų skyrius, Švietimo ir mokslo ministerija?

Veriškių pradinė mokykla priklauso savivaldybei. Reikia pasakyti, kad joje dirba dvi puikios specialistės – vyresnioji mokytoja ir mokyklos direktorė Dalia Peciūnienė ir pradinių klasių mokytoja, auklėtoja, metodininkė Valdonė Navickaitė. Jos didelės Lietuvos patriotės, jų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bauginimai nepaveikė. Tai nepaprastai drąsios mokytojos. Net kai kurių gretimų didžiulių mokyklų direktoriai vyrai bijo ir viską daro taip, kaip jiems liepiama. O šios dvi mokytojos spaudimą atlaikė. Mokykla dabar keičiasi, savivaldybė ją bando reorganizuoti per teismus, o su jais gali būti visaip. Bet šios dvi mokytojos savo pilietinę poziciją išreiškė labai gražiai. O apskritai Vilniaus rajone, reikia pripažinti, yra tokia tendencija – valstybine kalba mokyklas lankančių vaikų skaičius didėja. Ir kaip betikintų Vilniaus rajono merė, kad yra atvirkščiai, tai, deja, nepadės ir situacijos nebepakeis. Yra statistika. 49 procentai moksleivių Vilniaus rajone lanko mokyklas lietuvių kalba, 47 procentai – lenkų kalba, ir daugiau nei 3 procentai – rusų kalba. Maža to, Vilniaus rajone mokosi apie 10 000 vaikų, apie 1 500 jų mokyklą lanko Vilniaus mieste, o iš šių vos 200 – mokyklas lenkų dėstoma kalba. Situacija ir skaičiai yra tokie. Tėvų pasirinkimas taip pat yra aiškus. Reikia pripažinti, kad Vilniaus rajone yra daug tokių vietų, kur pagrindinė mokykla yra lenkų kalba, o vidurinė arba gimnazija – lietuvių kalba. Tas pat vyksta ir Šalčininkų rajone. Lietuvių kalba dėstomas mokymo įstaigas pasirinko 38 procentai vaikų, kai lietuvių tautybės gyventojų yra priskaičiuojama vos 8–10 procentų.

„Ar čia normalus dalykas, kad mūsų valstybėje lenkiškose mokyklose pradinukai neturi gerų vadovėlių lietuvių kalbai mokytis. Tokia yra problema ir tą problemą reikia spręsti. Mes sakome švietimo ir mokslo ministrui bei visiems, bet mūsų pradinukai – pirma, antra, trečia klasė – puikiai žinau, neturi vadovėlių“, – piktinosi Šalčininkų rajono tarybos narė Liucija Dudoit. Tai citata iš susitikimo su URM ministru Audroniumi Ažubaliu. Ar Jums ši situacija žinoma? O gal šios pretenzijos yra iš piršto laužtos?

Tai ne pirmas ir ne paskutinis toks klausimas. Vadovėlių yra. Jiems ministerija skyrė papildomai pinigų. Bet man atrodo, kad problema kita. Tai mokytojų problema. Ne visi mokytojai moka gerai skaityti tuos vadovėlius. Yra nemažai vyresnės kartos mokytojų, kurie baigė mokslus rusų kalba ir pasekmės akivaizdžios. O tėvai, turiu pastebėti, nori, nepaisant, kokia kalba dėstoma – lietuvių ar lenkų, kad jų atžalos gerai išmoktų lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, mokykla lenkiška, tačiau daugelis dalykų yra dėstoma lietuviškai. Nes to reikalavo tėvai. Arba tėveliai papildomai samdo mokytojus, pavyzdžiui, Eišiškėse. Nori mergaitės stoti į Kauno medicinos universitetą – chemijos mokosi iš lietuviškų vadovėlių. Nes joms taip reikia. Kitur nuvažiuoji – istorijos mokosi iš lietuviškų vadovėlių, nors mokykla – lenkiška. Nes vaikai nori pasiekti daugiau. Ir tėvai tai puikiai supranta. O dėl Lenkų rinkimų akcijos propagandinių šūkių, tai jų buvo ir bus, aš siūlyčiau per daug dėmesio į juos nekreipti.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Aušra Virvičienė

Nuotraukose:

1. LR švietimo ir mokslo ministerijos regioninių mokyklų skyriaus vedėjas, Vilniaus raj. tarybos narys J. Vasiliauskas

2. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje kasmet sausio mėnesį rengiama rajono lietuviškų mokyklų šventė „Šalčios aleliumai“. Šioje nuotraukoje Zigmantas Zinkevičius (kairėje), Kazimieras Raršva, europalramentarė Radvilė Morkūnaitė, Vidmantas Žylius, Romas Batura, Nijolė Balčiūnienė, Jonas Vasiliauskas ir daugelis kitų. 2011 m. sausis

Voruta. – 2012, vas. 18, nr. 4 (742), p. 13.

Rytų Lietuva , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra