Jaunoji europiečių karta stokoja gilesnio istorijos pažinimo

Autorius: Data: 2011-04-01, 13:48 Spausdinti

Briuselis, 2011 m. kovo 30 d.

„Europos Sąjungoje būtina skatinti gilesnį istorijos pažinimą, ypač jaunimo tarpe, nes tai – gyvybingos pilietinės visuomenės ir mūsų ateities kūrimo pagrindas“, – teigė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė Europos Parlamente vykusiuose klausymuose apie tai, ką Europos jaunimas išmano apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus.

„Sunku kalbėti apie bendrą visos Europos Sąjungos istorijos atmintį, jei stokojame savo istorijos pažinimo ir supratimo, kurį turėtume skiepyti visuomenei jau nuo jaunų dienų. Ir tai turėtų būti daroma ne tik stiprinant dialogą tarp kartų, bet ir peržiūrint mokyklines ugdymo programas, kurios neretai yra pernelyg formalios ir neugdo istorinio supratimo, neskatina nagrinėti santykio tarp priežasties ir pasekmės“, – sakė R. Morkūnaitė.

Lietuvos politikė pasidžiaugė, kad pastaruoju metu pasirodo vis daugiau gražių tradicinėmis tapusių jaunimo iniciatyvų. „Reikia skatinti jaunimo veiklas ir projektus šioje srityje, ieškoti paveikesnių būdų susipažinti su mūsų istorija – diegti jaunimui istoriją per jausmus, asmeninį patyrimą“, – pažymėjo ji ir kaip tokio projekto pavyzdį pateikė Lietuvoje kasmet rengiamą ir milžinišką pasisekimą turintį jaunimo projektą „Misija Sibiras“, kurio metu lankomos tremties vietos, tvarkomi tremtyje mirusiųjų tautiečių kapai, o grįžę iš ekspedicijų jaunuoliai mokyklose ir visuomenei pasakoja, ką patys matė ir patyrė tremties vietose, ką išgirdo iš vietos gyventojų.

„2010 m. gruodį Europos Komisijos kolegijos patvirtintas raportas dėl totalitarinių  režimų įvykdytų nusikaltimų atminties išsaugojimo iš tikrųjų yra labai stiprus pagrindas ateities veiklai. Šiuo dokumentu ir jame išdėstytais pasiūlymais turime vadovautis ES ir nacionaliniu lygmeniu siekiant išsaugoti istorinę atmintį“, – sakė R. Morkūnaitė. Anot jos, šiuo metu svarbiausia, kad Europos Komisija vykdytų savo praktinius įsipareigojimus ir numatytų totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų atminties įamžinimo projektams finansavimą įvairiose ES programose.  

Prieš trejetą metų Europos Sąjunga programoje „Europa piliečiams“ numatė priemonę „Gyva Europos atmintis“, skirtą hitlerizmo ir stalinizmo įvykdytų nusikaltimų atminimo projektų finansavimui. Lietuvos projektų finansavimas pagal šią programą pastebimai išaugo: 2007 m. šiai programai nebuvo pateikta nė vieno projekto, tačiau 2010 m. – finansuoti jau septyni projektai. Tačiau, R. Morkūnaitės manymu, reikėtų pasvarstyti, kaip galima būtų pritraukti, kiek įmanoma daugiau ir įvairesnių, projektų teikėjų, suvienyti jų jėgas.

„Nacionalinės nevyriausybinės organizacijos, regioniniai kultūros centrai, muziejai turi nemažai vertingos medžiagos, kuri turėtų būti ištraukta iš lentynų ir pateikta platesniam visuomenės ratui. Tačiau kalbant apie ES finansavimą, šios įstaigos turi mažiau arba visai neturi galimybių gauti bendrą finansavimą iš kitų nei ES šaltinių arba stokoja tarptautinio bendradarbiavimo patirties, ko reikalauja dabartinės projektų finansavimo nuostatos“, – sakė R. Morkūnaitė. Todėl ji paragino Europos Komisiją supaprastinti reikalavimus projektų dalyviams.

Nuotraukoje: EP narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė

Voruta. – 2011, bal. 9, nr. 7 (721), p. 1, 14.

EP: Radvilė Morkūnaitė , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra