Jaunimo piligriminis žygis nuo Aušros Vartų iki Trakų Marijos

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Vienišas piligrimas yra neįmanomas dalykas. Turistai gali pasirinkti sau bendrakeleivius. Tikrieji piligrimai nesirenka, bet priima visus keliaujančius kartu. Dievas negali būti apibrėžiamas „šventomis vietomis“. Bet kuri proga, įvykis, vieta ar susitikimas gali tapti išties „šventu“ susidūrimu. Labai dažnai Dievas apsireiškia per kitus žmones, pvz., per niurzgalių ar tuos žmones, kuriuos sutinkame kelyje. (Ištrauka iš: „Piligrimystė“, Vilniaus arkivyskupijos jaunimo žygio knygelė Juos išsiuntė Jėzus, 2007-09-08, 4 p.)
Šeštadienį prasidėjo II-as jaunimo piligriminis žygis Vilnius-Lentvaris-Trakai. Ryte, apie 8 valandą, šalia Aušros Vartų rinkosi jaunimas, kuris pasiryžo savo noru dalyvauti piligriminiame žygyje pas Trakų Mariją.
Dauguma jaunuolių puikiai žinojo, kokius būtiniausius daiktus reikia pasiimti su savimi, nes ėjo jau ne pirmą kartą. Paauglių paklausus, kodėl jau ne pirmą kartą eina į tokį žygį, atsakė paprastai: „Norime būti arčiau Dievo, be to, einant į šį piligriminį žygį visada galima susirasti naujų draugų, daug bendrauti bei smagiai praleisti laiką, o po ilgos ėjimo dienos nuovargio visai nesijaučia“. Apie 9 valandą ryte į tris grupes (oranžinių, žaliųjų bei raudonųjų ) suskirstytas jaunimas buvo išlydėtas Lentvario link. Pakeliui meldėsi, dainavo religines dainas, taip pat buvo kelis kartus sustoję, nes reikėjo užkąsti, pailsėti bei pasimėgauti grynu oru.
Lentvaryje, vos priėjusius prie bažnyčios, visus piligrimiečius pašventino Lentvario parapijos klebonas Tadas Aleksandrovičius bei labai šiltai sutiko vietiniai gyventojai. Po maldos bažnyčioje, visi draugiškai pietavo kieme bei turėjo galimybę artimiau pabendrauti su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu. Vėliau visi įdėmiai klausėsi viešo pokalbio su kardinolu. Jis pasakojo apie save, kaip, kada ir kodėl pasirinko šį, o ne kitokį gyvenimo kelią. Jaunimas su malonumu klausėsi bei klausinėjo patarimų, kaip teisingai gyvenime pasirinkti savo kelią ir jame nepaklysti.
Po sustojimo Lentvaryje visi pailsėję tęsė piligriminį žygį Trakų link. Įspūdingiausia tai, jog visi buvo dar entuziaztingiau nusiteikę nei iš pradžių. Ėjimo tempas buvo spartesnis negu prieš tai, nes per trumpą laiką reikėjo pasiekti Trakus. Tad atsilikti nebuvo kada.
Einant per Lentvarį, prie kiekvieno namo sveikino vietiniai gyventojai. Kai kurie tik pamojuodavo rankomis, kiti prieidavo ir sakydavo malonius žodžius, dovanodavo gėlių. Pravažiuojančios mašinos stojo ir rikiavosi į didžiules kolonas taip pasveikindami piligrimiečius. „Labai smagu, kai einant tokį kelią pėsčiomis, aplinkiniai, būdami geros nuotaikos ir šypsodamiesi, sveikina, linki sėkmės. Tai suteikia daug jėgų bei noro eiti toliau ir nepavargti“ – kalbėjo Rūta, piligriminiame žygyje einanti jau antrą kartą. Įpusėjus keliui nuo Lentvario iki Trakų ėjimo spartumas vis didėjo, o piligrimai atrodė vis mažiau dėmesio kreipiantys į nuovargį.
Didelį įspūdį praeiviams ir patiems piligrimams paliko tai, kad jau netoli Trakų trys grupės (oranžinių, žaliųjų bei raudonųjų) susijungė ir ėjo kartu šlovindami vėliavomis, dainuodami piligrimines dainas bei kartu melsdamiesi. Nuovargio lyg nebūta, o jėgų – vis daugiau.
Įdomų ir įspūdingą piligriminį kelią nuėję piligrimai apie 18 valandą jau buvo prie Trakų bažnyčios, kur juos pasitiko ir pasveikino Trakų gyventojai. Netrukus prasidėjo šv. Mišios su J. E. kardinolu A. J. Bačkiu.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra