Jaunimas – lietuvių bendruomenių išlikimo garantas Rusijos Federacijoje
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigotas, vykdo programą užsienio lietuviams remti. Per pastaruosius šešerius metus departamentas gavo per tūkstantį projektų užsienio lietuvių veiklos programoms remti. Prioritetas skirtas Rytų kraštams, ir tai suprantama: čia lietuvių bendruomenės daugiausiai formavosi sovietų sąjungai suirus, būtent joms ir buvo reikalinga finansinė, moralinė parama, kitaip sakant, veiksmas ir žodis.
1998–2003 metais Rusijos Federacijos lietuviams skyrėme apie 950 tūkst. litų, iš jų 42.2 proc. – gyvenantiems Kaliningrado srityje. To dėka pagyvėjo darbas lituanistinėse ugdymo įstaigose: sustiprėjo mokymo materialinė bazė, aukštesnės kvalifikacijios mokytojai pradėjo dirbti jose, sustiprėjo meno kolektyvai.
Atsirado daugiau galimybių pristatyti Lietuvą lietuvių gyvenamuosiuose kraštuose: Lietuvos kultūros dienos Maskvoje, Vladivostoke, Krasnojarske, lietuvių dainų festivaliai Karaliaučiuje (šįmet jau 10-asis), įvairūs susitikimai su įžymiais Lietuvos žmonėmis, M. K. Čiurlionio, kitų dailininkų darbų parodos, ekspozicijos, skirtos Lietuvos rašytojams, bibliotekų papildymas naujausia lietuviška lektūra. Departamento skiriamos lėšos prisideda ir prie lietuvių periodinės spaudos, kurioje randi naujausių žinių apie įvairiapusę lietuvių bendruomenių veiklą, Lietuvos pasirinktą kelią tampant Europos Sąjungos, NATO nare.
Visa tai daroma, kad Rusijos Federacijos lietuvių bendruomenės būtų stipresnės ir kuo ilgiau išliktų.
Ką daryti, kad taip būtų? Manyčiau, kad į bendruomenių veiklą reikėtų įtraukti kuo daugiau jaunimo.
Dabar visoje Rusijos Federacijoje veikia Sibiro, Kaliningrado srities, Maskvos lietuvių jaunimo sąjungos. Reikėtų, kad tokių junginių atsirastų daugiau, o jiems sudarytinos sąlygos bendrauti tarpusavyje ir su Lietuvos jaunimo organizacijomis. Šiais metais departamentas atvėrė kelius bendravimui: parengė laišką, kuriuo įvardijo ne tik organizacijas, bet nurodė ir jų koordinates. Bendravimas atvers kelius susitikimams, keitimuisi nuomonėmis, bendrų projektų rengimui.
Tęstinas Smolensko, Kaliningrado lietuvių jaunimo pavyzdys – jaunimo, moksleivių stovyklų organizavimas, tačiau tokių stovyklų vadovais, greta vietinių, turėtų dirbti ir iš Lietuvos pakviesti profesionalai. O pagrindinis stovyklų darbo akcentas būtų lietuvių jaunimo telkimasis, jų įsiliejimas į bendruomenių veiklą, išlikimas ten, kur gyvenama.
Stiprintinas lituanistinių ugdymo įstaigų tinklas – visai Rusijai neužtenka tik vienos stacionarios lietuviškos mokyklos (Maskvos 1247-oji vidurinė), 4-iose nelietuviškose mokyklose esančių lietuviškų klasių (visos Kaliningrado sr.), 9 lituanistinių mokyklų (iš jų 3 Kaliningrado sr.), 1 lietuvių kalbos kursų ir 23-jų lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų (visi Kaliningrado sr.). Prisimintina, kad mokinys – tai jaunimo sudėtinė dalis.
