JAU NETRUKUS VILNIUJE IŠKILS PAMINKLAS, SKIRTAS DAKTARUI JONUI BASANAVIČIUI, AKADEMIKUI MYKOLUI BIRŽIŠKAI IR VISUOMENINKUI, PEDAGOGUI, VALSTYBĖS TARNAUTOJUI POVILUI GAIDELIONIUI

Autorius: Data: 2015-05-26, 13:03 Spausdinti

Kol visuomenė diskutuoja ir mąsto, kaip, kada ir kur reikia įamžinti tarpukario Lietuvos asmenybes, mūsų tautos kūrėjus ir tautiškumo puoselėtojus, Vilniuje,  Augustijonų g. 8, pradedamas montuoti paminklas, skirtas daktarui Jonui Basanavičiui, akademikui Mykolui Biržiškai ir pedagogui, visuomenininkui, valstybės tarnautojui Povilui Gaidelioniui, kurie buvo  pirmosios lietuvių (Vytauto Didžiojo) gimnazijos steigėjai. Skulptūros kūrėjas ir autorius – šią gimnaziją baigęs  Darius Bražiūnas,  kurio darbai žinomi Lietuvoje ir užsienyje.                     Paminklas yra  statomas trimis etapais: darbų pradžia – 2014 metų rugsėjo mėnuo,  pabaiga – 2015 metų rugpjūtis.  Pirmiausiai  pritvirtinamas postamentas, tada išliejami iš bronzos lydinio biustai, trečiuoju etapu jie  pritvirtinama prie postamento. Visus darbus organizuoja ir finansuoja gimnazijos taryba ir mokinių tėvų valdyba bei savo iniciatyva 97-osios, 98-sosios, 99-osios, 100-osios laidų abiturientai .  Biržiškų giminės vardu prie  projekto įgyvendinimo taip pat prisideda mokslų  daktaras Jonas Biržiškis ( keturių išradimų autorius, buvęs ministras, AB Lietuvos Geležinkelių generalinis direktorius, dar vadinamas transporto tėvu). Gimnazijos tarybos ir mokinių tėvų valdybos atstovai teigia, kad tai bendruomenės dovana gimnazijai, kuri švenčia savo 100–metų jubiliejų. Pačios gimnazijos, kuri yra gyvasis muziejus, viduje jau yra įamžintas daktaro Jono Basanavičiaus atminimas: jo  vardu pavadintas gimnazijos  medicinos kabinetas. Biržiškų vardas suteiktas  bibliotekai. Įamžintas  habilituotos mokslų daktarės Meilės Lukšienės ir profesorės Marijos Gimbutienės Alseikaitės atminimas, jų vardais pavadintas  lietuvių kalbos  ir literatūros kabinetas, o matematikos pedagogo, dramaturgo, poeto, buvusio ilgamečio direktoriaus Marcelino Šikšnio–Šiaulėniškio vardas suteiktas matematikos kabinetui.                                Pirmoji lietuvių gimnazija  buvo įsteigta 1915 metų rugsėjo–spalio mėnesiais, o pirmasis pedagogų tarybos posėdis įvyko spalio 9 dieną. Nuo tada  ir pradėtas ugdymo procesas lietuvių kalba.  Ši gimnazija – tai tautiškumo ir lietuvybės lopšys. Čia dirbo net šeši būsimos atkurtos valstybės akto signatarai,  prezidentai J. E. Aleksandras Stulginskis ir J. E. Antanas Smetona, diplomatas P. Klimas ir kiti. Ši gimnazija  išugdė Čiurlionių, Pačiobotų, Drėmų ir kitų garsių giminių palikuonis, daug kitų Lietuvos iškilių asmenybių.  Vilniaus okupacijos laikotarpiu mokykla priėmė kelias uždarytas ugdymo įstaigas: P. Mašiotienės vadovaujamą mergaičių lietuvių  ir Švenčionių lietuvių gimnazijas. Už mokslą reikėjo mokėti, bet  nepasiturintiems buvo  daromos nuolaidos , iš toliau atvykę mokiniai aprūpinami  bendrabučiais, taip pat išlaikomos prieglaudos. Laikui bėgant,  iš pirmosios lietuvių gimnazijos, kuri 1921 metais rugpjūčio 22 dieną buvo pavadinta Vytauto Didžiojo vardu, išsirutuliojo    keturios ugdymo įstaigos. 1939 metais, atskyrus  mergaites ir berniukus, įsteigiama kunigaikštienės Birutės valstybinė mergaičių gimnazija, (dabartinė Salomėjos Nėries gimnazija). Ją baigė dabartinė Lietuvos prezidentė J. E. Dalia Grybauskaitė. Abejose gimnazijose 1939 metais dirbo tie patys mokytojai, iki 1940 metų vadovavo  tas pats direktorius Marcelinas Šikšnys. 1940 metais gimnazijų statusai  panaikinami ir  jos pavadinamos Vilniaus I-ąja ir II-ąja vidurinėmis mokyklomis. 1941 metais grąžinami tik gimnazijų statusai, bet ne vardai: 1946 metais Vilniaus II-ąjai valstybinei  mergaičių gimnazijai suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas. 1949 metais vėl panaikinami gimnazijų statusai abiems ugdymo įstaigoms, o 1957 metais Vilniaus I-ąjai vidurinei mokyklai suteikiamas rašytojo Antano Vienuolio vardas. 1999 metais sugrąžinamas tik gimnazijų statusas, nepakeičiant pavadinimų. 2002 metais Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos pradinių klasių pagrindu įsteigiama Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, 2005 metais  Vilniaus Antano Vienuolio gimnazija padalinama į dvi atskiras ugdymo įstaigas: gimnazijai po 75-erių metų sugrąžinamas senasis istorinis Vytauto Didžiojo vardas, o rašytojo Antano Vienuolio vardas paliekamas naujai įsteigtai pagrindinei mokyklai, dabartinei progimnazijai.

Svarbu nepamiršti savo tautiškumo šaknų, tad iki 2015 metų spalio mėnesio Lietuvos širdyje, sotinėje Vilniuje, suderinus su atitinkamomis institucijomis, planuojama atidengti paminklines atminimo lenteles. Bus nepamiršta ir žydų religinė bendruomenė bei jų  realinė gimnazija, į kurią 1921 metais laikinai buvo priimta ir Vytauto Didžiojo gimnazija. Atminimo paminklinėse lentelėse įrašas bylos, kad šiame pastate ar jo buvusioje vietoje veikė pirmoji lietuvių (Vytauto Didžiojo) gimnazija, taip pat jos pagrindu atsiskyrusi kunigaikštienės Birutės valstybinė mergaičių, dabartinė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija.

Maloniai kviečiame įmones, geros valios žmones, visus, kurie gali,  prisidėti prie šio pirmosios lietuvių gimnazijos 100-mečio įamžinimo.

Gavėjas : Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija

atsiskaitomoji sąskaita : LT65 4010 0424 03985035

DNB bankas, Vilniaus filialas, banko kodas 40100

Lietuva , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra