J. Kačynskis sutinka su D. Grybauskaitės kritika Lenkijos valdžiai, bet mato ir lietuvių kaltę

Autorius: Data: 2012-05-22, 16:50 Spausdinti

Lenkijos konservatyvios opozicinės „Įstatymo ir teisingumo“ partijos pirmininkas Jaroslavas Kačynskis sutinka su Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika dabartinei Lenkijos valdžiai, bet sako matantis ir lietuvių kaltę.

Taip buvęs Lenkijos premjeras komentavo D. Grybauskaitės pastabas, kad su Rusija nusprendę draugauti Lenkijos politikai Lietuvą pavertė atpirkimo ožiu.

„Bendras šios politikos vertinimas teisingas, bet reikia atminti, kad lietuviai taip pat turi apsispręsti, ką daro savo šalies viduje. Tai taiklus politikos, kuriai veidą visų pirma suteikia Radoslavas Sikorskis, apibūdinimas. Teigiamo aktyvumo į Rytus nuo mūsų sienų atsisakymas ir susitelkimas į Maskvą duoda apverktinų rezultatų“, – žurnalistams sakė J. Kačynskis.

„Kita vertus, nėra taip, kad lietuviai būtų be kaltės. Lenkų mažumos problema yra rimta problema, ir jeigu būtume valdžioje, mes šį klausimą labai griežtai keltume“, – kalbėjo politikas. Jį cituoja portalas newsweek.pl.

Pasak J. Kačynskio, apie problemas dėl Lietuvos lenkų „Įstatymo ir teisingumo“ partija kalbėjo būdama valdžioje su tuomete Lietuvos vyriausybe.

„Nebuvo lengva – tai buvo kairiųjų valdžia, tačiau jie šiek tiek nusileisdavo. Porą svarbių problemų pavyko išspręsti. Šiandien einama priešingu keliu, kalbant apie (lenkų) mažumos teises, ir jokiu būdu neketiname to ignoruoti“, – sakė partijos vadovas.

Prieš NATO viršūnių susitikimą (gegužės 20-21 d.) su Amerikos lietuviais Čikagoje susitikusi prezidentė D. Grybauskaitė griežtai sukritikavo Lenkijos politiką, sakydama, kad Varšuva draugu pasirinko Rusiją, o Lietuva paversta atpirkimo ožiu.

„Susidūrėme su labai sudėtinga situacija viešojoje erdvėje. Nežinau, bet dėl kažkokių priežasčių kai kurie Lenkijos politikai nusprendė, kad artimiausiu metu geriau būtų, kad Rusija būtų draugas, o visos smulkesnės šalys, ne tokios svarbios ir laikinai galėtų tapti atpirkimo ožiais. Atrodo, kad tokia rolė mums ir suteikta“, – penktadienį, 2012 m. gegužės 18 d., Lemonte vykusiame susitikime kalbėjo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė atmetė Varšuvos priekaištus dėl Lietuvos lenkų padėties, sakydama, kad Lietuvoje sudarytos geriausios sąlygos mokytis lenkų kalba už Lenkijos ribų. Pasak šalies vadovės, įtampa blogina Lenkijoje gyvenančių lietuvių padėtį.

„Noriu tik pasakyti, kad pasaulyje egzistuoja 160 mokyklų lenkų kalba, virš 100 jų yra Lietuvoje. Europoje vienintelėje Lietuvoje lenkų kalba galima baigti nuo darželio iki aukštojo mokslo. Vadovėlių yra nuo 1 klasės iki 12 lenkų kalba“, – sakė prezidentė.

„Vasario 16-ąją, kai buvo atvažiavęs lenkų prezidentas Bronislovas Komorovskis, aš sudėjau ant stalo vadovėlius, kiek mes išleidome lenkų kalba Lietuvoje esantiems lenkams ir kiek yra (lietuviškų vadovėlių) Seinuose. Tai buvo maždaug dešimt kartų skirtumas. Bet tai – ne argumentas. Politinė situacija yra tokia, kad mes per maži, kad mus girdėtų, bet yra interesas, kad medžiaga ir informacija būtų pateikiama labai ne kaip. Iš tiesų ta įtampa pradeda bloginti lietuvių padėtį Seinuose“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Įtampos tos yra ir jos kol kas neišnyks, nes Lenkijos valdžia laukia (Lietuvos Seimo) rinkimų, tikisi, kad bus politinės jėgos, kurios bus palankesnės neva mažumoms, o tiksliau neaišku kam“, – sakė prezidentė.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija atmetė D. Grybauskaitės kaltinimus, pavadinusi tai „egzotiška teorija“.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Marcinas Bosackis sakė, kad Lenkija nuolat rėmė Lietuvą nuo to laiko, kai prieš 22 metus ji atgavo nepriklausomybę. „Mes padėjome lietuvių pastangoms įstoti į NATO, o šiandien mes giname Lietuvos dangų, dalyvaudami NATO misijoje“, – sakė M. Bosackis pirmadienį, gegužės 21 d., agentūrai PAP.

„Tiesiai sakant, mes tikėjomės, kad prezidentė D. Grybauskaitė pasakys visai ką kita per NATO viršūnių susitikimą Čikagoje. Pavyzdžiui, kad jis paskelbs apie išlaidų gynybai didinimą, kai jos, kaip žinoma yra itin mažos, užuot bereikalingai sunkinusi santykius su kaimynėmis ir sąjungininkėmis“, – pažymėjo M. Bosacki.

Jis pridūrė, kad Lenkija pastoviai laukia labiau subalansuotos ir draugiškos politikos Lenkijos ir lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu.

„Užuot rutulioję egzotiškas teorijas Lietuvos politikai verčiau paskelbtų apie savo šalies pritarimą Europos tautinių mažumų kalbų chartijai“, – kalbėjo Lenkijos URM atstovas.

Toks paskelbimas pagerintų santykius su Lenkija nedelsiant, pridūrė jis.

Paklaustas apie D. Grybauskaitės pastabas užsienio reikalų ministras R. Sikorskis sakė nesąs susipažinęs su minėto pareiškimo originaliu tekstu, „bet sunku įsivaizduoti, kad toks pareiškimas įmanomas, kai lenkų lakūnai saugo Baltijos šalių dangų“.

„Man atrodo, kad būtų lengviau priimti įstatymus pagal Europos tautinių mažumų kalbų chartiją užuot rutuliojus egzotiškas teorijas, kaip ta, kurią penktadienį pateikė Lietuvos prezidentė“, – pridūrė R. Sikorskis.

Reuters/Scanpix nuotr.

www.delfi.lt

Nuotraukoje: J. Kačynskis

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra