Įvykdėme projektą „Pažink tūkstantmetę Lietuvą!“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2009 m. gruodžio 18 d., literatūriniame A. Puškino muziejuje Vilniuje, baigėme vykdyti neformalaus ugdymo projektą „Pažink tūkstantmetę Lietuvą!“.
 
Projekto tikslas – skatinti tarptautinę jaunimo toleranciją, labiau sudominti Tūkstantmetės Lietuvos istorija.
 
Renginyje dalyvavo Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos direktorė Liudmila Isajeva, mokytojai Viktoras Isajevas, Žilvinas Radavičius ir Ala Mylko su auklėtiniais, socialinis pedagogas Miroslav Janč, muziejaus administracijos atstovai, garbūs svečiai: muzikologė, vargonininkė Jūratė Landsbergytė, muzikologė, vargonininkė, dainininkė Justina Arutiunian, daugiavaikė mama, poetė, rašytoja, ukrainietė Inga Krukauskienė bei polonistė Miroslava Naganovič.
 
A. Mylko auklėtiniai apžvelgė XIX–XX amžių sandūros rusų literatūros sidabro epochą. Supažindino su Sergejaus Jasenino, Annos Achmatovos, Aleksandro Bloko, Zinaidos Gipius, Marinos Cvetajevos, Nikolajaus Gumiliovo, Konstantino Belmonto ir kt. šviesuolių kūryba.
 
J. Landsbergytė atliko Michal Kleofas Oginski polonezą „Pozegnanija z Ojczyzny“ („Atsisveikinimas su Tėvyne“), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) Preliudą h-moll VL 182a pagal lenkų sukilėlių giesmę „Z dymem požarow“ („Su gaisro dūmais“), Edgar Arro (1911–1978) Dvi estų liaudies dainas, Imanto Zemzario (*1951) „Trys lyviu giesmes“ ir Wladimiro Gubos (*1938) „Karpatų peizažą“.
 
Savo pasirodymu J. Landsbergytė ne tik pagerbė kitas tautas, bet ir simboliškai mus trumpam perkėlė į dvarų kultūros laikus.
 
J. Arutunian atliko senąsias armėnų religines giesmes ir harmonizuotas liaudies dainas: Grigor Pahlavni, XII a. „Paslaptingasis slėpinys“ (apie Jordano upę: atėjau nuplauti savo nuodėmių prie Jordano upės…), Stepano Sunecio, VIII a. „Faraonas“(Faraonas su savo vežimais nugarmėjo į jūrą. O Izraelio tauta išsigelbėjo išeidama i sausumą, Komito (1869–1935) tris dainas: „Krunk“ („Gervė“, – gerve, ar skrendi i mano Tėvynę…, gervė neatsakė…), „Kilikija“(„Senoji Armėnija“, – aš norečiau sugrįžti ten pas tave, Kilikija, ir užmigti, sugrįžti ten, kur man buvo gera…) – pastarosios dvi yra išeivių dainos.
 
Armėnų tauta po genocido buvo išsklaidyta po pasaulį…; „– O, platane,…“ (meiles daina, apie platano medi – buk kaip platanas, tiesus, nepalink nuo manęs…).
 
I. Krukauskienės poezija ypač sudomino jaunimą. Klausant jos eilių, supranti, kad poetė didelę reikšmę teikia nykstančių tradicijų tęstinumo išsaugojimui, Dievui, meilei, gyvenimui…
 
M. Naganovič ypač įdomiai apžvelgė ne tik XIX–XX a. Vilniaus krašto istoriją, bet inteligentijos gyvenimą.
 
Baigiamąjį žodį tarė ir šio renginio organizatorius padėkos raštais apdovanojo L. Isajeva bei šio muziejaus administracija.
 
Renginys pavyko. Niekas neprieštaravo, kad Lietuva – tai visų joje gyvenančių tautų Tėvynė, kad kartu turime kurti jos ateitį.
 
Nuotraukose:
 
1. I. Krukauskienės kūryba sužavėjo jaunimą
2. Savo nuostabiu dainavimu J. Arutunian priminė, kad armėnai irgi tūkstantmetės Lietuvos dalis
3. J. Landsbergytė (kairėje) savo pasirodymu ne tik pagerbė kitas tautas, bet ir simboliškai mus nukėlė į dvarų kultūros laikus
4. Vilniaus Senamiescio vidurines mokyklos moksleivių pasirodymas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra