Įtvirtinome moksleivių žinias apie Maironį
Autorius: Voruta Data: 2012-12-17 , 10:41 Spausdinti
Žilvinas RADAVIČIUS, istorijos mokytojas, neformalaus ugdymo organizatorius, Vilnius
Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje tarp edukacinių renginių buvo paminėtos kunigo, lietuvių literatūros klasiko Jono Mačiulio-Maironio 150-osios gimimo metinės.
2012 m. gruodžio 13 d. suorganizavome atvirą lietuvių kalbos ir istorijos pamoką-edukacinį renginį. Jo tikslas buvo įtvirtinti moksleivių žinias apie Maironį. Šį projektą, be teksto autoriaus, padėjo suorganizuoti Pirmojo Lietuvos Valstybės Vadovo po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo Vytauto Landsbergio dukra, muzikologė, vargonininkė, JT Lietuvos asociacijos direktorė, bajoraitė Jūratė Landsbergytė-Becher, lietuvių kalbos pedagogės Nijolė Noreikienė, Rasa Antanėlienė ir Ingrida Sosnovskienė.
Su kolegomis ir garbinga viešnia prisiminėme svarbiausius Maironio biografijos bruožus, aptarėme moksleivių ekskursiją į Kauną, buvo deklamuojamos šio šviesuolio eilės. Pirmą kartą per šios mokyklos istoriją lietuvių kalbos kabinete skambėjo gyva, J. Landsbergytės-Becher elektroniniais vargonais atliekama, muzika pagal Maironio kūrybą.
Pasak jos, daug Maironio eilėraščių tapo giesmėmis, vos ne tautos himnais, o gal ir dar daugiau – šventomis giesmėmis. Paskaitą pradėjome gražiausia lietuvių bažnytine Č. Sasnausko giesme „Marija, Marija“ pgal Maironio žodžius. Ją žmonės gieda kiekvieną sekmadienį, ji vienija Lietuvą, jos tremtinius, išreiškė jų skausmą ir viltį. J. Landsbergytės-Becher padeklamuotas Maironio eilėraštis „Miškas ūžia, verkia, gaudžia“ buvo persmelktas praeities ilgesiu, apraudantis Lietuvos didybę. Tai – pagrindinis poeto kūrybos motyvas. Jis buvo išspausdintas „Aušroje“ 1895 metais. Maironis jį parode vysk. Antanui Baranauskui, tačiau buvęs nepripažintas dėl to nenusiminė, nes tikėjo savo kaip poeto pašaukimu. Renginio metu vargonais buvo pagrota J. Naujalio giesme „Miškas ūžia…“.
Maironis labai mėgo žmones, draugus, bičiuliavosi su M. K. Čiurlionio seserimi Valerija Čiurlionyte-Karuziene. Jos atsiminimuose skaitome: „Mes irstėmės valtimi, juokavome, taškėmės vandeniu, o Maironis labai mėgo pats dainuoti. Dainavo lietuviškas dainas, taip pat itališkas – „Santa Liucija“, dainavo ir lenkiškai.“
Jis buvo lankęsis ir gyvenęs Šveicarijoj, Italijoj… Žymūs yra jo eilėraščiai apie Šveicarijos grožį „Nuo viršaus Rygi Kulmo“, „Vakaras prie ežero Keturių Kantonu“… Jūra dominuoja tiek Maironio, tiek ir M. K. Čiurlionio kūryboje. Pvz., Maironis: „Išsisupus plačiai Vakarų vilnimis man krūtinę užlies savo šalta banga…“
Vargonų muzika nuskambėjo fragmentas iš M. K. Čiurlionio simfonines poemos „Jūra“. Pabaigoje mokiniams buvo pabrėžta, kokios vertingos yra tokios, ugdančios pilietiškumą, paskaitos, kuriose parodoma, kaip viskas susijungia: tautos, religija, poezija, muzika ir tautų istorija. Renginį baigėme J. S. Bacho choralu „Tėve mūsų“.
Labai džiaugiamės Jūratės Landsbergytės-Becher vizitu, nes ji savo atliekama vargonų muzika klasėje sukūrė bažnytėlės atmosfera, kurioje skambant sakralinei muzikai Šventoji Dvasia gali prisiliesti prie kiekvieno moksleivio širdies. Tai padės jiems tapti geresniais, pilietiškesniais, labiau dvasiškai išprususiais. Tai ugdys jų pasaulėžiūrą…
Be jokios abejonės tokie renginiai yra svarbūs ir reikalingi.
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
Lietuva
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Kviečiame naudoti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-osioms metinėms sukurtą vizualinę medžiagą
Istorija
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
Kultūra
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
-
Ši knyga galiausiai privers jus susimąstyti, kiek iš tikrųjų asmeniškas yra ką tik jūsų išsiųstas elektroninis laiškas
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
Religija
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
Kaukės ir kaukėtieji tapo įprasta kasdienybe. Patrakusios Užgavėnės
~ Uncategorized
2021-02-11, 08:47
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49