Įtvirtinome moksleivių žinias apie Maironį

Autorius: Voruta Data: 2012-12-17 , 10:41 Spausdinti

Žilvinas RADAVIČIUS, istorijos mokytojas, neformalaus ugdymo organizatorius, Vilnius

Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje tarp edukacinių renginių buvo paminėtos kunigo, lietuvių literatūros klasiko Jono Mačiulio-Maironio 150-osios gimimo metinės.

2012 m. gruodžio 13 d. suorganizavome atvirą lietuvių kalbos ir istorijos pamoką-edukacinį renginį. Jo tikslas buvo įtvirtinti moksleivių žinias apie Maironį. Šį projektą, be teksto autoriaus, padėjo suorganizuoti Pirmojo Lietuvos Valstybės Vadovo po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo Vytauto Landsbergio dukra, muzikologė, vargonininkė, JT Lietuvos asociacijos direktorė, bajoraitė Jūratė Landsbergytė-Becher, lietuvių kalbos pedagogės Nijolė Noreikienė, Rasa Antanėlienė ir Ingrida Sosnovskienė.

Su kolegomis ir garbinga viešnia prisiminėme svarbiausius Maironio biografijos bruožus, aptarėme moksleivių ekskursiją į Kauną, buvo deklamuojamos šio šviesuolio eilės. Pirmą kartą per šios mokyklos istoriją lietuvių kalbos kabinete skambėjo gyva, J. Landsbergytės-Becher elektroniniais vargonais atliekama, muzika pagal Maironio kūrybą.

Pasak jos, daug Maironio eilėraščių tapo giesmėmis, vos ne tautos himnais, o gal ir dar daugiau – šventomis giesmėmis. Paskaitą pradėjome gražiausia lietuvių bažnytine Č. Sasnausko giesme „Marija, Marija“ pgal Maironio žodžius. Ją žmonės gieda kiekvieną sekmadienį, ji vienija Lietuvą, jos tremtinius, išreiškė jų skausmą ir viltį. J. Landsbergytės-Becher padeklamuotas Maironio eilėraštis „Miškas ūžia, verkia, gaudžia“ buvo persmelktas praeities ilgesiu, apraudantis Lietuvos didybę. Tai – pagrindinis poeto kūrybos motyvas. Jis buvo išspausdintas „Aušroje“ 1895 metais. Maironis jį parode vysk. Antanui Baranauskui, tačiau buvęs nepripažintas dėl to nenusiminė, nes tikėjo savo kaip poeto pašaukimu. Renginio metu vargonais buvo pagrota J. Naujalio giesme „Miškas ūžia…“.

Maironis labai mėgo žmones, draugus, bičiuliavosi su M. K. Čiurlionio seserimi Valerija Čiurlionyte-Karuziene. Jos atsiminimuose skaitome: „Mes irstėmės valtimi, juokavome, taškėmės vandeniu, o Maironis labai mėgo pats dainuoti. Dainavo lietuviškas dainas, taip pat itališkas – „Santa Liucija“, dainavo ir lenkiškai.“

Jis buvo lankęsis ir gyvenęs Šveicarijoj, Italijoj… Žymūs yra jo eilėraščiai apie Šveicarijos grožį „Nuo viršaus Rygi Kulmo“, „Vakaras prie ežero Keturių Kantonu“… Jūra dominuoja tiek Maironio, tiek ir M. K. Čiurlionio kūryboje. Pvz., Maironis: „Išsisupus plačiai Vakarų vilnimis man krūtinę užlies savo šalta banga…“

Vargonų muzika nuskambėjo fragmentas iš M. K. Čiurlionio simfonines poemos „Jūra“. Pabaigoje mokiniams buvo pabrėžta, kokios vertingos yra tokios, ugdančios pilietiškumą, paskaitos, kuriose parodoma, kaip viskas susijungia: tautos, religija, poezija, muzika ir tautų istorija. Renginį baigėme J. S. Bacho choralu „Tėve mūsų“.

Labai džiaugiamės Jūratės Landsbergytės-Becher vizitu, nes ji savo atliekama vargonų muzika klasėje sukūrė bažnytėlės atmosfera, kurioje skambant sakralinei muzikai Šventoji Dvasia gali prisiliesti prie kiekvieno moksleivio širdies. Tai padės jiems tapti geresniais, pilietiškesniais, labiau dvasiškai išprususiais. Tai ugdys jų pasaulėžiūrą…

Be jokios abejonės tokie renginiai yra svarbūs ir reikalingi.

Mokyklos, mokytojai 150-osios gimimo metinės, Jonas Mačiulis-Maironis, Jūratė Landsbergytė, Vilniaus Senamiesčio vidurinė mokykla, Vilnius, Žilvinas Radavičius