Įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

Autorius: Data: 2017-04-05, 14:06 Spausdinti

Įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

www.voruta.lt

Kovo 30 d. Juozo Miltinio dramos teatre (Panevėžys) laureatams buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.

2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio m. meras Rytis Račkauskas. Laureatus pristatė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro  aktorius Albinas Keleris (scenarijaus autorė Vitalija Vasiliauskaitė):

2017 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai:

Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą

Sigitas Juozas MARČIUKAITIS (asociacijos „Talka tėviškei“ pirmininkas).

„Profesorius, Lietuvos Laisvės kovų dalyvis, piliečių judėjimo „Talka Tėviškei“ iniciatorius. Jaunystėje pašėliškai drąsus – pogrindinėje „Geležinio Vilko“ organizacijoje prisiekęs dalyvauti rezistencinėje kovoje, o brandos sulaukęs visą savo energiją ir darbus skyrė gimtojo krašto žmonėms: 1992 m. įsteigė piliečių judėjimą „Talka Tėviškei“, 1994 m. sutelkė dėstytojus ir studentus įgyvendinti jo parengtą programą „Parama gimtinei“, 1997 m. Vilniaus miesto Šeškinės ir Žirmūnų seniūnijose subūrė „Piliečių parlamentą“. Plėtodamas pilietiškumo skatinimo idėjas jis kartu su bendraminčiais parengė Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo kaimų ir miestelių bendruomenėse programą „Gimtinė 2000–2009“. Tai tik kruopelytė profesoriaus darbų, kurie liudija, kad gimtinę šis žmogus regi ir puoselėja kaip šventovę. Tai iškilus ne tik Suvalkijos, bet ir visos Lietuvos pilietiškumo mokytojas profesorius“;

Aistė PETRAUSKIENĖ (Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė).

„Muziejininkė, viena iš Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio iniciatorių. Kur tik Lietuvoje vyksta Laisvės kovų ženklu pažymėti renginiai, beveik visur sutiksime šią jauną moterį, savo gyvenimą ir mokslo darbus paskyrusią pokario rezistencijos kovų tyrinėjimui. Aistė organizuoja ir įgyvendina Radviliškio rajone esančio Laisvės kovų paveldo tyrimus, kasmet organizuoja jaunimo vasaros stovyklą „Laisvės kovų atmintis“, rengia kasmetinius suvažiavimus Paberžėje, bendradarbiauja su partizanų atsiminimų leidėju panevėžiečiu Romu Kauniečiu, padėjo sukurti dokumentinę apybraižą apie Dainavos apygardos partizanų vadus. „Tėvynė – tai ta vieta žemėje, už kurią esi atsakingas,“ – tai labai gerai suvokia, neatlygintinai dirbdama Lietuvos valstybės labui“;

Danutė SAMIENĖ (Jurbarko kultūros centro teatro vadovė).

„Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro vadovė, kurios gyvenimo ir kūrybos žymė – visuomeniškumas. Ji stovėjo prie Sąjūdžio ištakų Jurbarke, ji įvairiausių meno ir kūrybos projektų sumanytoja ir vykdytoja, sukūrusi per 20 spektaklių, dalis kurių vyksta atvirose erdvėse: partizanų kovų vietose, žeminėse, Panemunės pilių teritorijoje. Neįmanoma atskirti jos asmeninio, visuomeninio ir profesinio gyvenimo linijų – jos persipynusios, susijusios viena su kita. Ką ji bedarytų – ar rašytų straipsnius, ar kurtų spektaklius, ar rengtų festivalius, ar organizuotų vaikų stovyklas, jai svarbiausia – savo krašto tradicijų ir istorinio paveldo saugojimas, meninėmis formomis išreikšta aiški pilietinė pozicija“;

Marius IVAŠKEVIČIUS (rašytojas).

„Rašytojas, scenaristas ir režisierius.  Medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ jis pristatytas ne tik kaip rašytojas, savo kūriniais puoselėjantis pilietinio bendrabūvio, savitarpio pagarbos ir supratimo vertybes, bet ir kaip pilietinės akcijos Molėtuose organizatorius. „Šiemet Mariaus pakviesti pasidalyti savo meile, užuojauta ir pilietiškumu Molėtuose susirinko ne dešimtys, ne šimtai, o tūkstančiai vienas kito nepažįstančių žmonių“, – sako rašytojas Sergejus Kanovičius. – „Tie žmonės, išgirdę rašytojo balsą, atėjo nusilenkti Molėtų holokausto aukoms, juos atvedė moralinis ir pilietinis Mariaus Ivaškevičiaus autoritetas“. Viešas rašytojo mėginimas pažadinti visuomenės sąžinę ir pilietiškumą vertas apdovanojimo, savo kūriniais ir pilietine laikysena raginantis stoti nepatogion tiesos akistaton“.

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

Jonas DOVYDĖNAS (kultūros mecenatas, fotografas).

„Kultūros mecenatas, Lietuvoje ir visame pasaulyje žinomas fotografas. Jo darbai skelbti „Times“, „National Geographic“, „Adventure“, „Playboy“ žurnaluose, eksponuoti Vašingtone, Čikagoje, Lenokse, Maskvoje, Bratislavoje, Kabule. Jis net 5 kartus lankėsi Afganistane, kad parengtų parodą „Afganistanas. 1985–2005“. Šalia profesinės nepriklausomo fotomenininko veiklos Jonas Dovydėnas yra žinomas kultūros mecenatas, parėmęs „Prospekto“ galerijos Vilniuje rekonstrukciją, solidų Lietuvos fotografijos istorijos  ir kitus leidinius, nuolat remiąs Lietuvos fotografijos knygų pristatymus užsienyje, o nuo 2008 metų jis skiria lėšas Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigtai kasmetinei literatūrinei Liudo Dovydėno premijai už geriausią naują lietuvišką romaną. Po 5000 eurų! Anot Gintaro Česonio, Lietuvos valstybės ir kultūros lauko garbės reikalas padėkoti laureatui“;

Janina RUTKAUSKIENĖ (VŠĮ „Rašytojų klubas“ direktorė).

„Kultūros darbininkė, įvairių literatūros, kultūros ir meno projektų organizatorė  bei vykdytoja, nuo 1977 metų globojanti „Poezijos pavasario“ festivalį, net 25-erius metus vadovaujanti Rašytojų klubui. Daug meilės ir energijos ji skiria jaunųjų menininkų kūrybos sklaidai, jaunimo kūrybiniam ugdymui. Jos sumanytas projektas „Atverstos knygos puslapiai“, vykdomas nuo 2007-ųjų, ypač socialiai prasmingas: menininkai, atvykę į vaikų globos namus, rengia knygų skaitymus ir aptarimus, muzikos ir dailės dirbtuves. Per pastaruosius trejus metus surengti 79 renginiai beveik visos Lietuvos vaikų namų globotiniams! Kiek vaikams atnešta šviesos ir kūrybos džiaugsmo valandų! Įkvepiantis, tikras ir vertingas tarnavimo Lietuvai pavyzdys, kūrybinio Lietuvos jaunimo ugdytoja, literatūros ambasadorė“;

Saulius SIDARAS (Krasnojarsko geologijos ekspedicijos Centrinės laboratorijos vedėjas).

„Krasnojarsko lietuvių tautinės kultūrinės organizacijos „Lietuva“ įkūrėjas ir jos siela, geologijos mokslų daktaras. Vaikystėje su tėvais ištremtas į Sibirą, niekada nepamiršo kas esąs: įkūrė sekmadieninę lietuvių kalbos mokyklą „Saulutė“ ir vaikų teatrą, subūrė chorą „Rūta“, kasmet organizuoja lietuvių kilmės jaunimo vasaros stovyklas, rengia ekspedicijas į lietuvių tremties vietas, tvarko lietuvių kapus ir stato paminklus, filmuoja, fotografuoja, rengia parodas, organizuoja tautines šventes, palaiko ryšius su Lietuva, norintiesiems padeda sugrįžti tėvynėn. O kur dar geologijos mokslo darbai, tarp kurių net Tunguskos meteorito tyrinėjimai! Toli nutremtas, bet nuo Lietuvos taip ir nenutolęs“;

Viktorija SKRUPSKELYTĖ (Vytauto Didžiojo universiteto profesorė)

„Profesorė, prancūzų literatūros tyrinėtoja.  Baigusi studijas Ilinojaus, Dižono, Fordheimo universitetuose, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 m. profesorė atvyksta į Vytauto Didžiojo universitetą ir atiduoda visą savo patirtį Lietuvos jaunimui: ugdo jaunuosius mokslininkus humanitarus, remia jų studijas skirdama ilgalaikes stipendijas, moka už studijas kituose Europos universitetuose, organizuoja ir remia tarptautines mokslines konferencijas. VDU bibliotekai dovanodama knygas įvairiomis pasaulio kalbomis, profesorė puoselėja knygos kultūrą.  Už nuopelnus Lietuvai profesorė apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, už prancūzų kultūros sklaidą Lietuvoje – Akademinės palmės riterio laipsnio ordinu. Profesorė tęsia Gabrielės Petkevičaitės-Bitės įkurtos „Žiburėlio“ draugijos darbus, vykdydama švietėjišką veiklą ir remdama jaunuomenę“.

Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:

Ona BURNEIKIENĖ (visuomenininkė)

„Savanorė muziejininkė, savo gyvenimą pašventusi Jurbarko krašto  tautodailininkei Lidai Meškaitytei.  Kol neįgali menininkė buvo gyva – jos slaugai, vėliau – jos kūrinių išsaugojimui ir populiarinimui, o nūnai – Lidos Meškaitytės gimtinės Antšvenčių kaime šalia Smalininkų puoselėjimui. Nors jau senokai menininkės nėra gyvos, bet Onos Burneikienės dėka jos gimtinė gausiai lankoma turistų,  kurie, matyt, net neįtaria, kad šie namai jau seniai neturi šeimininkų: čia noksta pomidorai, sirpsta avietės, žydi ir kvepia tradiciškai suformuoti darželiai, kambariai jaukūs ir šilti, lyg šeimininkai būtų išėję trumpam. Ir šitaip su meile 50 metų, be jokio atlygio! Mažosios Lietuvos tradicinės gyvensenos puoselėtoja ir tautodailininkės Lidos Meškaitytės globėja“;

Raimondas GUOBIS (A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejaus muziejininkas)

„Jau du dešimtmečius Anykščiuose kuria savitą kultūrinę terpę, kurioje telpa ir etnokultūriniai, ir patriotiniai, ir moderniosios kultūros motyvai. Visą savo laisvalaikį skirdamas istorinės, kultūrinės informacijos paieškoms bei populiarinimui, jis sugeba suburti Anykščių krašto vietos bendruomenes ieškoti savo ištakų, žymių kraštiečių ir telkti juos kraštotyriniam darbui. Būtent taip veikia dar 1993 m. jo įkurtas „Spingsulės“ klubas, leidžiantis savo bibliotekėlę, kuri yra ryškiausia tęstinė Anykščių krašto privačios savanoriškos leidybos iniciatyva. Savo veikla Raimondas Guobis sugeba pritraukti jaunimą, organizuodamas jiems pažintinius žygius, rengdamas diskusijas ar tiesiog rodydamas patrioto, be atlygio dirbančio savo kraštui, pavyzdį. Tai visa savo esybe Anykščių krašto savanoris“;

Gediminas KALUINA (visuomenininkas).

„Medicinos mokslų daktaras, veiklus Vilniaus medikų klubo, Piliečių chartijos narys, su bendraminčiais iniciavęs akciją buvusio sovietinio generolo Černiachovskio aikštę pavadinti Vinco Kudirkos vardu, pastatyti paminklą Didžiajam varpininkui ir Tautiškai giesmei. Itin aktyviai savo darbu ir lėšomis ponas Gediminas savanoriauja gimtajame Kupiškio krašte, kur jo rūpesčiu įamžinta 16 atmintinų krašto vietų, pastatyta 12 paminklų: Babickų gimtinėje, partizanų žuvimo vietose, gimtojoje sodyboje Laukminiškių kaime ir kitur sutvarkytos Pirmojo pasaulinio karo aukų, suomių karių, žydų kapinės. Subūręs aktyvius Vilniaus kupiškėnų klubo narius jis keliolika metų rengė šeštadienines talkas Kupiškio krašte, kiekvienos kelionės metu sodino ąžuolus žymiems savo krašto žmonėms. Taip prie Kupiškio marių išaugo ir jau ošia Atgimimo ąžuolynas. Tai karo chirurgas, su meile ir atsidavimu gydantis gimtinės atminties žaizdas“;

Sergejus STAPONKUS (Šiaulių Gegužių progimnazijos istorijos mokytojas ir skautų vadovas)

„Istorijos mokytojas ir skautų vadovas. Visos Sergejaus Staponkaus veiklos pažymėtos savanorystės ženklu: jis nuo 1999 metų „Caritas“ savanoris, jaunųjų samariečių viceprezidentas, Šiaulių vyskupijos Jaunimo centro savanoris, nuo 2005-ųjų savanoriauja Lietuvos skautijos organizacijose, yra „Betliejaus taikos ugnies“ akcijos sumanytojas, respublikinės pilietiškumo stovyklos „Tėvynei ir Artimui“ organizatorius. Dalyvauja savanoriškose „misijose“ Lietuvos kaimuose, miesteliuose, bendruomenėse, mokyklose, labdaros ir paramos fondo „Vilties kalnas“ veikloje. Sergejų sutiksime savanoriaujantį ir krepšinio varžybose, ir „Karklės“ roko festivalyje, ir Šiaulių universitete. Mokantis bendrauti keliomis kalbomis jis laukiamas visur. Tai Šiaulių Gegužių progimnazijos Širdies Mokytojas“.

Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

Sigitas BIRGELIS (Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius, poetas, publicistas, žurnalistas, fotografas, aktyvus Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas)

„Poetas, publicistas, vertėjas, scenaristas, fotografas, Lenkijos lietuvių „Aušros“ leidyklos vyriausiasis redaktorius, vienas pagrindinių Punsko ir Seinų krašto lietuvių tautiškumo, kultūros ir istorijos puoselėtojų. Apie Sigitą Birgelį kalba jo kūryba ir darbai: per 23 metų laikotarpį „Aušros“ leidykla leido 7 lietuviškus žurnalus, kurių bendras tiražas siekia net 680 tūkstančių egzempliorių, išleista per 270 knygų, tarp jų daugiau kaip 70 skirta lietuviškoms mokykloms. Tai ir etnografijos knygų serija, Punsko ir Seinų krašto tautosaka, dainynai, prisiminimai, grožinė literatūra. Sigitas kasmet organizuoja Poezijos pavasarius, administruoja ir beveik savo tekstais užpildo „Aušros“ leidyklos interneto svetainę, Pasaulio lietuvių bendruomenės svetainę, Punsko parapijos svetainę. Visus Punsko lietuvių renginius Sigitas ne tik aprašo, bet ir fotografuoja bei filmuoja. Tai jotvingių žemės kertinis akmuo“;

Vidmantas JANKAUSKAS (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotojas, žurnalistas, fotografas, kraštotyrininkas)

„Žurnalistas ir dailėtyrininkas. Visą savo laisvalaikį jis skiria gimtajam Kupiškio kraštui. Skersai išilgai išvaikščiojo, dviračiu ar mopedu išvažinėjo visą rajoną, išfotografavo visas senas sodybas, dvarus, paminklus, prakalbino daugybę žmonių, archyvuose bei muziejuose ištyrinėjo Kupiškio krašto istorinį, kultūrinį palikimą. Ir visa tai sudėjo į daugybę knygų bei nuotraukų albumų. Nuo 2003 m. jo iniciatyva kasmet leidžiamas istorijos ir kultūros almanachas „Kupiškis“, sumanyta ir jau baigiama leisti „Kupiškėnų enciklopedija“, pradėta – knygų serija „Kupiškėnų biblioteka“. Kraštotyrinė Vidmanto Jankausko publicistika padeda čia gyvenantiems žmonėms atskleisti šio krašto savastį, ugdo patriotiškumą. Tai gyva Kupiškio krašto enciklopedija“.

Vladas TERLECKAS (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, publicistas).

„Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas, publicistas, politikos ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas paskirtas patriotizmo, tautiškumo ir dvasinių vertybių ugdymui. Dėl brolio Antano antisovietinės veiklos nebuvo priimtas į Vilniaus universitetą, tačiau vis tiek sugebėjo jį baigti ir savo mokslo tiriamuosius darbus skirti Lietuvos bankininkystės istorijai. Vladas Terleckas paskelbė per 500 įvairaus pobūdžio publikacijų, 15 monografijų, kuriose nevengdamas aštrių kampų tvirtai skelbia savo požiūrį, dažnai nepatogų, išsiskiriantį iš vyraujančio konteksto, bet visuomet orų, patriotišką ir žadinantį tautinę savigarbą. Mokslininkas kritiškai analizuoja sovietinį režimą, skaudžiai vertina holokaustą Lietuvoje, pokario partizanus drąsiai vadina tautos dvasios sanitarais. Tai mokslininkas ir publicistas, kurio tekstuose darniai dera kompetencija ir drąsa“;

Irena ZUBAUSKIENĖ (Ramygalos gimnazijos muziejininkė).

„Mokytoja, Ramygalos gimnazijos muziejaus įkūrėja ir jo globėja nuo 1963 metų iki šios dienos! Turėdama sukaupusi didžiulį Ramygalos miestelio istorijos žinių bagažą, mokytoja mielai juo dalijasi rengdama publikacijas spaudai, leidiniams, televizijos laidoms, ruošdama pranešimus konferencijoms. Mokytojos sukauptas muziejus ne tik puiki terpė ugdyti jaunųjų ramygaliečių pasididžiavimą savo kraštu, jo žmonėmis, bet įdomus ir patrauklus turistams. Ji negailėdama savęs visuomet ateina į muziejų: ar ją kviestų buvę ar esami mokiniai, kolegos ar gimnazijos svečiai. Jai mokyklinė kraštotyra – gyvenimo pašaukimas“.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – D. Barysaitė.

Daugiau renginio akimirkų rasite Seimo Flickr paskyroje.

Premijos ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra