Įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija – Marijai Remienei ir Irenai Aušrelei Čepienei

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. lapkričio 23 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Kultūros ministerijos teikimu ji kiekvienais metais skiriama už reikšmingiausius paskutiniųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų tausojimu, sklaida, ugdymu ir tyrinėjimu.
 
Lapkričio pabaiga premijai įteikti pasirinkta neatsitiktinai, nes šio mėnesio 23 d. gimęs Jonas Basanavičius. Šiemet Vyriausybės nutarimu premija skirta dviem kultūros veikėjoms: Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiai išeivei, kultūros mecenatei Marijai Remienei (už tautinės tapatybės puoselėjimą JAV lietuvių bendruomenėje ir pastangas grąžinti kultūros vertybes į Lietuvą) ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei (už etninės kultūros tyrinėjimą, puoselėjimą ir švietėjišką veiklą).
 
Etnologė, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja I. A. Čepienė yra žymi Lietuvos etninės kultūros tyrinėtoja, mokslinių etnokultūrinių ekspedicijų dalyvė, mokyklinio etnokultūrinio ugdymo programų ekspertė. Jos iniciatyva 2002–2005 metais VPU organizuota etninės kultūros mokytojo specializacija. Laureatė yra lietuvių švietėjo Povilo Višinskio vaikaitė.
 
M. Remienė gyvena JAV, tačiau rūpinasi savo gimtųjų Musninkų kultūriniais projektais. Finansavo Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios restauravimą, prie jos pastatė skulptoriaus Antano Kmieliausko iš granito sukurtą Mykolo arkangelo skulptūrą, taip pat remia Musninkų mokyklos moksleivių kūrybos konkursus, kitas mokyklos kultūrines iniciatyvas.
 
Nuo 2005 m. M. Remienė padovanojo Lietuvai Adomo Galdiko, Adomo Varno, Vytauto Kasiulio ir kt. išeivijos dailininkų grafikos ir tapybos kūrinių. Jos dėka 2000 m. į Lietuvą parvežti M. K. Čiurlionio galerijos rinkiniai. Šios laureatės veikla Lietuvos labui plati ir turininga. 1999 m. įkūrė teatrą „Žaltvykslė“, kuriame spektaklius kuria ir vyresnieji išeiviai iš Lietuvos, ir jauni lietuviai, neseniai atvykę į JAV.
 
M. Remienė nuo 1996 m. vadovauja seniausiai JAV lietuviškai radijo programai „Margutis“. Šiame radijuje daug dėmesio skiriama kultūrai ir menui, etnokultūrai, pasakojama apie Lietuvą ir lietuvių kultūrinę veiklą JAV. Čikagoje jau šimtą metų lietuvių leidžiamas dienraštis „Draugas“ yra seniausias be pertraukos einantis periodinis leidinys ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Šeštadieninis „Draugo“ priedas „Kultūra“. M. Remienė 2007–2009 m. inicijavo, parengė ir išleido studiją, skirtą dienraščio „Draugas“ istorijai. JAV.
 
Per premijos įteikimus Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja, kraštotyrininkė Irena Seliukaitė akcentavo M. Remienės ir I. A. Čepienės panašumus ir skirtumus, skirtingą gyvenimo patirtį vienos už Atlanto, kitos Lietuvoje. Abi racionalios, nuosekliai siekiančios užsibrėžto tikslo ir taip besistengiančios puoselėti lietuviškumą, etninio savitumo pagrindus.
 
Premijas laureatėms įteikė Premjeras Andrius Kubilius ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Ministras Pirmininkas sakė, kad J. Basanavičiaus premijos įteikimas yra labai jaudinanti akimirka, „priverčianti stabtelėti ir pajusti, kad visi mes esame tos istorijos tėkmės liudininkai ir tai, kur yra mūsų šaknys, kas mes esame ir kas būsime ryt, poryt ar po kelių dešimtmečių. Globaliame pasaulyje vis gražiau ir svarbiau darosi tai, kas yra maža ir arti tavęs, tai tavo aplinka, bendruomenė, tavo šaknys“. Kultūros ministras, sveikindamas premijos laureates, kalbėjo apie tai, kaip svarbu vis globalėjančiame pasaulyje saugoti lietuviškumą, etninę ir tautinę tapatybę.
 
Laureačių garbei Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ per premijos teikimo ceremoniją atliko keletą dainų.
 
M. Remienę sveikino Širvintų r. meras Kęstutis Pakalnis, Širvintų r. Savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja Vita Majerienė, musninkiečiai: seniūnė Birutė Jankauskienė, klebonas Virgilijus Balnys, kaimo bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Jonas Obolevičius, Musninkų mokyklos direktorius Vladas Trakimavičius ir nemažas būrys šios mokyklos mokinių. Liaudiškų dainų neoficialios dalies metu atliko Musninkų mokyklos liaudies kapela (vadovė muzikos mokytoja Aldona Sakavickienė).
 
Žemiau pateikiame M. Remienės pasakytą kalbą gavus Valstybinę J. Basanavičiaus premiją
 
Gerbiamasis pone Premjere A. Kubiliau, gerbiamasis pone Ministre A. Gelūnai, gerbiami Jono Basanavičiaus premijai skirti komisijos nariai, garbingi svečiai.
 
Kas aš esu? Beveik nematyta ir negirdėta Lietuvoje.
 
Toli nuo tėvynės, be gimtosios žemės, patriotiška lietuviška širdis plaka už Atlanto.
 
Esu Marija Bareikaitė-Remienė. Gimiau Musninkų miestelyje, Širvintų rajone, Ukmergės apskrityje. Gyvenu Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje. Esu Lietuvos pilietė.
 
1944 m. vasarą, artėjant Raudonajai armijai, tėvai nutarė pasitraukti iš namų, bet tik laikinai, palikdami visą savo turtą. Susodino vaikus ant vežimo ir kartu su Kronkaičių šeima ir dar keliais musninkiečiais traukėsi į Vakarus nuo baisaus raudonojo maro. Tapome politiniais pabėgėliais, ne duoneliautojais.
 
Vieneri mano jaunystės metai buvo praleisti ant vežimo, keliaujant Vokietijos keliais iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Po karo – pabėgėlių stovyklų gyvenimas. 1945 m. pabėgėliai susibūrė ir įkūrė stovyklas su įstaigomis, organizacijomis ir – svarbiausia – lietuviškomis mokyklomis. Būdama lietuvių gimnazijoje įsitraukiau į skautų organizaciją ir daviau įžodį: tarnauti Dievui, Tėvynei ir Artimui. Iki šios dienos laikausi duotojo įžodžio. Buvau pastebėta skautų vadovybės kaip uoli organizacijos narė, tad mane paskyrė tunto adjutantės pareigoms. Nuo tos dienos iki dabar esu vadovė, pirmininkė įvairiose organizacijose.
 
1949 m. emigravus į Ameriką ir atvykus į Čikagą, dar neturėdama darbo, buvau paskirta skaučių vadovės poetės Juozės Vaičiūnienės vadovaujamo pirmo Amerikoje skaučių tunto, pavadinto „Aušros Vartų“ vardu, tuntininkės pareigoms. Tėvų ir gimnazijoje mokytojų buvo skiepijama meilė Tėvynei Lietuvai. Nuo ryto iki vakaro mūsų mintyse buvo Lietuva, Lietuva… Kas sukaupta jaunystėje širdyje, bandžiau įgyvendinti darbuose. Mano jausmai, mano mintys ir veiksmai buvo ir yra nukreipti į tai, kad neištirptume svetimoje jūroje, kad išlaikytume savo kultūrą, tradicijas. Bėgdami nuo raudonojo tvano, negalėjome išsivežti nei gimtinės Musninkų, nei tėvynės gamtos grožio, bet atsivežėme ne mažiau svarbius dalykus: lietuvių kalbą, savo tėvų tradicijas, lietuviškas giesmes bei dainas. Į svetimą kraštą atsivežėme lietuviškas Kūčias, Kalėdas bei Velykas. Pasikeitė tik padangė, bet ne dvasia.
 
Amerikoje įsiliejau į lietuvišką savanorišką, neapmokamą organizacinę veiklą. Šalia tarnybos visą laiką turėjau aukštas ir svarbias pareigas lietuvių organizacijose. 25-erius metus vadovavau Lietuvių fondui, eidama valdybos pirmininkės pareigas, pelno skirstymo ir tarybos pirmininkės pareigas. Buvau pirmoji moteris, kuriai patikėta vadovauti vyrų organizacijoje.
 
Nuo pirmųjų dienų Amerikoje esu Lietuvių bendruomenės narė. Teko devynerius metus vadovauti LB Kultūros tarybai. Įsteigiau teatrą „Žaltvykslė“, kurį globojau, o dabar jis puikiai savarankiškai gyvuoja. Organizavau teatro festivalius, kviesdama Kanados lietuvius. Esu suorganizavusi 200 koncertų ir be skaičiaus įvairių renginių, tokių kaip poezijos bei literatūros vakarų, meno parodų, iškilių pokylių, didžių švenčių, gegužinių, knygų sutiktuvių, minėjimų. 2006 m. savo pastangomis surinkau medžiagą ir LB Kultūros tarybos vardu išleidau 800 puslapių knygą „Lietuvių pėdsakai Amerikoje“.
 
Prieš 35 metus buvau pakviesta į vienintelio išeivijos dienraščio „Draugas“ tarybą. Tuo metu vadovybėje buvo beveik visi vienuoliai marijonai ir keli žinomi visuomenės veikėjai vyrai. Buvau vienintelė moteris „Draugo“ leidėjų taryboje ir esu iki dabar. „Draugui“ teko vadovauti valdybos pirmininkės pareigose, o dabar esu direktorių tarybos sekretorė. Dirbant šiame dienraštyje man tenka įvairios nerašytos pareigos: organizuoti vajus, pokylius, kalendorius, kalėdines korteles – visa tai atneša finansų dienraščiui.
 
Prieš 17 metų kunigo ir tuometinio provincijolo paraginta, suorganizavau „Draugo“ fondą, kurio iki šiol esu tarybos direktorė ir pirmininkė. „Draugo“ fondas yra savarankiška organizacija dienraščiui finansiškai remti. Be „Draugo“ fondo dienraštis būtų užsidaręs prieš kelerius metus.
 
2009 m. „Draugo“ dienraščiui švenčiant 100 m. jubiliejų išleidau knygą „Draugui“ 100. Už tikėjimą ir lietuvybę“.
 
18 metų, kai vadovauju seniausiai lietuviškai radijo programai, kuri buvo įsteigta 1936 m. Esu pirmininkė, iždininkė, sekretorė, reikalų vedėja, spaudos atstovė ir atsakinga už visą darbą.
 
Ir taip nuo jaunos skautės vadovės Vokietijoje visą gyvenimą tenka vadovauti, pirmininkauti.
 
Nesusikroviau turtų. Dirbau ir dirbu nesitikėdama atlyginimo. Tačiau likimas man nepašykštėjo sutikti ir pažinti literatūros, meno, teatro, kultūros pasaulyje spalvingų asmenybių. Ilgame gyvenimo kelyje teko patirti įvairių akimirkų, bet visada su meile prisimenu kiekvieną gerą žmogų, praturtinusį mano dvasinį pasaulį. Juk kiekvieno pozityvaus žmogaus poelgis – tai didžiulė vertybė. Tuo labiau kultūros pasaulyje – tai tiesus ėjimas į vienas kito supratimą ir į tobulybę.
 
Išmėginimai padarė mane stiprią. Nelaimės padarė mane žmogumi. Nepasisekimai – padarė mane kuklią. Pasisekimai – spinduliuojančią. Bet tik Dievas davė man stiprybės eiti vingiuotu gyvenimo keliu.
 
Dėkoju tiems, kurie mane pristatė šiai garbingai Jono Basanavičiaus premijai. Dėkoju komisijai, kuri įvertino mane, nežinomą moterį lietuvę iš Amerikos. Piniginės premijos, kuri yra paskirta, neparsivešiu į Ameriką, bet paliksiu Lietuvoje; ji bus išdalinta mokinių stipendijoms ir labdarai.
 
Dėkoju už dėmesį.
 
J. Basanavičiaus premijos laureatė lankėsi gimtuosiuose Musninkuose, kur dalyvavo Musninkų vidurinės mokyklos renginiuose bei Musninkų kaimo bendruomenės vakaronėje. Taip pat Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje lapkričio 27 d. vykusioje mokslinėje konferencijoje „Esate pašaukti laisvei! (Gal 5, 13) Laisvės veidai ir iššūkiai“ klausėsi pranešimų, susitiko su rektoriumi kun. lic. Žydrūnu Vabuolu bei kitais dvasininkais.
 
Aušrinės Miliukaitės−Janovskienės nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Į premijos teikimo ceremoniją pasveikinti laureatės atvyko musninkiečiai. Iš kairės: Musninkų mokyklos direktorius Vladas Trakimavičius, Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė, Širvintų r. meras Kęstutis Pakalnis ir kiti. Centre M. Remienė
2. M. Remienę sveikina Širvintų r. meras K. Pakalnis
3. Laureatę sveikina Musninkų mokyklos liaudies kapelos nariai

Voruta. – 2010, gruod. 11, nr. 23 (713), p. 1, 9.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra