Išvyka į Lietuvos dvasios galiūnų gimtuosius kraštus

Autorius: Data: 2018-06-13 , 11:17 Spausdinti

Išvyka į Lietuvos dvasios galiūnų gimtuosius kraštus

Liutgarda ČEPIENĖ, Dūkštų pagrindinės mokyklos lituanistė, RLMS narė, www.voruta.lt

Prieš aštuonerius metus Danguolės Sabienės iniciatyva įkurta Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga ir toliau aktyviai vykdo pažintinę auklėjamąją veiklą Rytų Lietuvos mokytojams. Šalia kitų darbų kiekvienais metais RLMS organizuoja pažintines keliones po kaimynines valstybes: Rusiją, Baltarusiją, Latviją , Lenkiją. Bet pačios mieliausios kelionės yra po gimtąją Lietuvą. O šiais metais proga pakeliauti po Tėvynę – ypatinga – Lietuvos 100 –etis! Gegužės26 dieną  išvykome į daug nusipelniusių Lietuvai   vyrų – Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos gimtuosius kraštus. Tad ne veltui ir projektas pavadintas ,,Du ąžuolai nepriklausomybės ąžuolyne“. Du Suvalkijos sūnūs – du dvasios galiūnai, nepabūgę nei caro valdžios represijų, nei lenkų agresyvios nutautinimo politikos. Jie pasiaukojamai kovojo už lietuvybę, lietuvių kalbą,  tautinį atgimimą.

 Kelionės tikslai – pabuvoti  tautos žadintojų gimtuosiuose kraštuose, aplankyti jų vaikystės vietas, patiems pajusti tą erdvę, kurioje augo, formavosi Lietuvos Nepriklausomybės kalviai, pagerbti jų atminimą, padėti gėlių ant jų paminklų.

Ankstyvas ir saulėtas šeštadienio rytas. Važiuojame pro istorijos įvykių paženklintus Trakus,  legendomis apipintą Aukštadvarį. Tose vietose dirbančios mokytojos turi ką papasakoti kitiems keliautojams. Vis labiau artėjant prie Vilkaviškio ekskursijos organizatorės:entuziastingoji RLMS pirmininkė  Danguolė Sabienė ir  gyvoji enciklopedija Aldona Kuodytė apžvelgia to meto Lietuvos  politinę padėtį –  lietuvių kalba uždrausta, pilna koja Lietuvoje šeimininkauja caro valdininkai, o lenkų ponai žemina  ir niekina lietuvį.

Prancūzų rašytojo Viktoro Hugo mintis, kad pasaulyje nėra mažų tautų –  Tautos didybė visai nematuojama jos gausumu, panašiai kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu – tarsi pritaikyta mažytei Lietuvai, kurios likimas taip susiklostė, kad ji nuo istorijos priešaušrio turėjo nuolat budėti ir grumtis dėl savo išlikimo. 15 a. didžiulė ir galinga LDK, nuolatiniais  puldinėjimais, klasta, apgaule silpninama –  tiek sumenko, kad  po paskutinio Žečpospolitos padalijimo 18a. prarado savo valstybingumą. Lietuviai jau buvo nykstanti tauta. Būti lietuviu reikėjo drąsos. 1883 m. Jono  Basanavičiaus ,,Aušra“ pažadino tautinį atgimimą. Pažadino ir besigėdijantį  lietuvybės,  ,,Tautiškos giesmės“ autorių  Vincą Kudirką, kuriam ,,Aušra“ padėjo susivokti: ,,Pasijutau save didžiu, galingu: pasijutau lietuvis esąs….“ Vincas Kudirka aktyviai įsijungė į patriotinę veiklą. Pagaliau 1889 m. Tilžėje suskamba jo ,,Varpas“, žadinantis  ir kitus lietuvius inteligentus keltis.

,,Tai skambink, ,,Varpe“!  Tegul gaudims tavo

Išilgai skersai eina per Lietuvą!

Budink ir šauki graudžiu balsu savo,

 O tas šaukimas perniek tenežūva!

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite…“

Ir Lietuva kėlėsi…

Pro autobuso langą grožėjomės suvalkiečių sutvarkytais miesteliais, vešliai žaliuojančiais laukais, žydinčiais sodais, dvelkiančiais pavasariu ir  ramybe.

 Štai ir Vilkaviškio r. Bartninkų seniūnija.  Ožkabaliai…tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinė. Erdvus kiemas. 1991 m.atstatytas didžiulis gyvenamasis pastatas –stuba, klėtis. Atkurti karvidė, kluonas, rūsys, kiaulidės pastatas. Klojime šiltuoju metų laiku organizuojami įvairūs renginiai , mėgėjų teatrų bei folkloro festivaliai. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Vyksta edukacinės programos. Visi pastatai, pagalbinės patalpos byloja apie turtingo ir tvarkingo ūkininko gyvenimą.

 Savo žaluma, gaivia ramybe  ir amžinuoju ošimu kviečia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, kuriame šlama daugiau nei 8400 medžių. 39,4 ha plotas suskirstytas į 13 giraičių. Tai  Sąjūdžio Seimo žiedas,  Tautos vienybės, Represijų aukų, Knygnešių, J. Basanavičiaus premijų laureatų, Baltų, Pasaulio lietuvių, Vasario 16 –osios akto signatarų, Kovo 11-osios nepriklausomybės atstatymo akto ir kitos. Tautos atgimimo giraitėje pasodinti ąžuolai Lietuvą garsinusiems žmonėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Lietuvos Respublikos Prezidentams, kitiems žymiems žmonėms. Represijų aukų giraitėje  Sausio 13 –osios, Medininkų aukų atminimą ištikimai saugo galingi ąžuolai.

 Muziejaus darbuotojų  supažindinti  su įrengta Jono Basanavičiaus  gyvenimą ir veiklą apibūdinančia ekspozicija, pasižiūrėję filmą apie Joną Basanavičių, pavaikščioję jo vaikystės takais, paragavę gilių kavos, išvažiavome į Vilkaviškį –  nusilenkti didžiajam patriarchui, padėti gėlių prie skulptoriaus Antano Žukausko talentingai  1996 m. centrinėje Vilkaviškio aikštėje sukurto Jono Basanavičiaus paminklo.

Diena ritosi į antrą pusę. Švelniai glostė pavasariniai saulės spinduliai. Važiavome žeme, kuria vaikščiojo už Lietuvos laisvę, kalbą  ir nepriklausomybę kovoję Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka- didieji Lietuvos sūnūs, dvasios ąžuolai.

Pasukome  Šakių rajono link, į Kudirkos Naumiestį.

Nors gerokai vėlavome, mus maloniai  sutiko Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė. Ji didžiavosi įspūdingu, pagal architekto Audriaus Ambraso projektą 2016 m. sukurtu moderniu muziejumi, kuris pastatytas namelio vietoje. Tame namelyje gyvendamas 1898m. Vincas Kudirka sukūrė Lietuvos himną –,,Tautišką giesmę“. Be galo įdomu buvo klausytis  gausių  pasakojimų apie Suvalkiją, miesto kilmę, istoriją  ir jo pavadinimą.  Buvo parodyta tradicinė XIX a. zanavykų apranga, knygnešystės keliai,  eksponatai iš  XIX a. antros pusės veikėjų – varpininkų epochos.Išskirtinis dėmesys ekspozicijoje skiriamas Vincui Kudirkai. ,,Tautiškos giesmės“ autoriui, idėjiniam ,,Varpo“ vedliui, prozininkui, poetui, publicistui, kritikui, vertėjui, tautinio sąjūdžio ideologui, gydytojui.

Atsisveikinę su svetingąja  Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičiene, iš karto patraukėme prie Vinco Grybo 1934m. sukurto paminklo Vincui Kudirkai. Mūsų puokštė papildė tautiečių dovanotų gėlių jūrą Lietuvos himno autoriui.

Saulė gerokai krypo vakarop, kai sustojome prie Kudirkos Naumiesčio Meištų  kapinaičių  – Vinco Kudirkos amžinojo poilsio vietos. Ilgai ieškoti kapo nereikėjo, nes kiekvienas čia sutiktas iš karto tiksliai nurodydavo, kur palaidotas garsusis žemietis.  Kuklus kapas, skęstantis gėlių žieduose, aptvertas metaline tvorele. Ir mūsų rožių puokštė prisiglaudė prie didžiojo Lietuvos žadintojo kapo velėnos. Visus apgobė vakaro iškilmingumas ir rimtis.  Kapų  tyloje nuvilnijo mūsų grupės iš pradžių tyliai, po to vis garsiau ir garsiau skambantis Lietuvos himnas, šį kartą giedamas himno Autoriui… giedamas Lietuvai ir kiekvienam lietuviui. Kaip meilės ir ištikimybės priesaika dirbti Lietuvai… gyventi taip, kaip gyveno didieji dvasios milžinai –  visas jėgas ir gyvenimą skyrę Lietuvai.

,,Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą,

Nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs,

Tu nesupelytum ir neitum į kapą

Be likusio ženklo: kad žmogum buvęs“.

                               Vincas Kudirka ..Labora“

Uncategorized , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra