Istoriografijos įžvalgos (2010 m. sausis)

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2010 01 01
 
10.34. Sakantieji, kad nauji metai – tai tik skaičiukų pakeitimas, nėra visai neteisūs: ir visuomenėje vykstantys procesai, ir juose dalyvaujančių bei „skaičiukus“ rašančių žmonių nuotaikos kinta ne pagal kalendorinius ciklus: esama visuomenės pakilimo ir nuopuolio ciklų, žmogaus dvasinės depresijos ar skaidros periodų, klimato kitimo ar civilizacijų plėtotės laikotarpių. Jie tik sąlyginai gali būti gretinami su kalendoriniais matmenimis. Ta prasme ir svarbu nepaskęsti kalendorių „skaičiukuose“.
 
Ir vis dėlto nauji metai gali būti Nauji. Tai priklauso nuo žmogaus noro apsivalyti nuo praėjusio meto pergyvenimų, išgyvenimų, nuotaikų, darbų apnašų ir tarsi pradėti viską iš naujo.
 
2010 01 03
 
10.00. Nuo sausio 1 dienos Ignalinos atominė elektrinė sustabdyta. Ką tai reiškia situacijoje, kai atominės elektrinės paspartintais tempais statomos kitapus Nemuno Rusijai priklausančioje Prūsijoje, Nemuno aukštupy Baltarusijoj, prie Baltijos jūros šiaurinėj Rusijoj? Tai reiškia, kad Lietuva elektros energiją pirks iš Rusijos ir Baltarusijos užuot pati ją pardavinėjusi. Kliedėdama apie energetinę nepriklausomybę, Lietuva tuo pat metu klimpsta į visišką energetinę priklausomybę. Kieno dėka? Europos Sąjungos dėka: energiją saugiai dar 15 metų galėjo gaminti IAE, kol bus pastatyta nauja Lietuvos atominė elektrinė. Toks tikslas ir buvo? – branduolinį reaktorių nepatikimojoj Lietuvoj užgesinti kuo greičiau?
 
Ar tai ne dar vienas mūsų pardavimo 1Rytų geopolitinės įtakos zonai veiksmas?
 
2010 01 04
 
8.43. Susumuodamas 2009 metų įvykius, Kęstutis Girnius, nuosekliausiai Lietuvos gyvenimą komentuojantis politikos apžvalgininkas, „Lietuvos žiniose“ pastebi, kad Lietuva negali gyventi taip, kaip Ispanija, Vokietija ar kitos šalys, turinčios stabilesnes ekonomikas ir platesnes rinkas – jų priklausomybė nuo kitų šalių kur kas mažesnė. Tai svarbi mintis.
 
Tačiau mūsų politinis protas, užuot bandęs rasti lietuviškuosius išgyvenimo šaltinius, stiprinančius mūsų nepriklausomybę nuo kitų, ieško būdų, kaip dar stipriau susisieti su užsieniais, integruotis ir priklausyti. Ne kalbos apie savo verslo kūrimą – vidutiniojo ir smulkaus verslo substrato brandinimą, galintį bent kiek patikimiau saugoti nuo tarptautinių ekonomikos vėjų, o užsieniečių investicijos (kitaip sakant, Lietuvos ekonominės infrastruktūros užsieninis perpirkimas) matomas kaip vienintelis išsigelbėjimas.
 
Deja, tai ne klaida. Tai – koncepcija. Klaidinga koncepcija.
 
Ji kyla visų pirma ant nepasitikėjimo tauta, kuri laikoma neatsikračiusia tarybiniais metais įgytų ydų ir nepatikima bei netinkama kūrybiniam darbui. K. Girniaus pastebimas Andrius Kubiliaus vyriausybės nutolimas nuo tautos nekreipiant dėmesio į jos pyktį darosi nusikalstamas (šio žodžio K. Girnius nevartoja), nes žmonių nepasitenkinimas valdžia perauga į nepasitikėjimą valstybe.
 
Niekas dorai nereaguoja į Seimo narių sąmoningai nusikalstamai įsigyjamus automobilius. Užtat ES pagyros dėl drastiško „diržų suveržimo“ eksponuojamos kaip neabejotinas Vyriausybės darbo kokybiškumo argumentas.
 
2010 01 09
 
10.47. Žurnalas „International Living“ pagal tinkamumo gyventi indeksą ištyrė 194 pasaulio valstybes ir nustatė, kad Lietuva tinkamumo sąraše užima 22 vietą – aukščiausią iš visų vidurio Europos valstybių ir yra aukščiau už Jungtinę Karalsytę, Švediją, Airiją, į kurias taip bėga broliai lietuviai, netgi už Japoniją, kuri daug kam iš mūsų – svajonė. Estija užėmė 32, Latvija – 40, Lenkija – 35, Baltarusija – 109, Rusija – 111 vietą.
 
Vertinimo kriterijai buvo: pragyvenimo išlaidos, kultūra ir laisvalaikis, infrastruktūra, saugumas ir klimatas. Taigi – ne socialinės garantijos, o tik galimybės geriausiai išleisti turimus pinigus. Gaila, kad į kriterijus neįjungta prostitucija, gal būtume pakilę dar aukščiau.
 
2010 01 13
 
10.15. Beveik visi žurnalistai klausia vieną ir tą patį klausimą: eitų žmonės ginti Lietuvos taip, kaip 1991-aisiais, ar ne? Ir beveik visi atsako: taip! Gal nebūtų tiek daug, bet eitų.
 
Aš atsakau: taip, kaip 1991-aisiais, – neitų. Eitų kaip 2010-aisiais, 2011-aisiais ar dar kuriais kitais, kuriais tas reikalas kiltų, bet taip, kaip 1991-aisiais, nebeitų. Ir ne tik dėl to, kad šiandieninė Lietuva – Nevilties Lietuva, o andainykštė buvo Vilties Lietuva. Nors ir dėl to.
 
10.22. Lietuvos vyriausybė jau džiūgauja: iš krizės kylam! Mat, surinkta 383,6 mln. litų (2,7 proc.) daugiau pajamų. Ir nors tas „biudžeto pripildymas“ pasiektas ne iš mokesčių (jų surinkta 50 mln. mažiau), o iš nemokestinių pajamų, nors nedarbas ne tik nesumažėja, bet ir auga, emigrantų srautas nenutrūksta, tie Finansų ministerijos pranešimai pateikiami kaip artėjančio atokvėpio ženklai.
 
11.10. Šiuo metu Lietuva išgyvena rekordiškai aukštą nedarbą: jeigu per Rytų, arba Rusijos, krizę registruota 237 tūkst. bedarbių, tai dabar, per Vakarų krizę, darbo ieško 280, 5 tūkst. asmenų.
 
Tačiau premjero Andriaus Kubiliaus nuomone, nedarbas mažina augimo tempą. Taip jis pareiškė vakar įvykusiame Darbo forume, kuriame pirmąkart aptartos nedarbo problemos (nedarbas – Darbo forume!).
 
Ką numato Vyriausybė? Skiriamos trys kryptys.
 
Pirmiausiai – pats ekonomikos atsigavimo skatinimas, kuriam pernai panaudota apie 3,5 mlrd. litų. Taip sukurta ar išsaugota 40 tūkst. darbo vietų. Šiemet ES skiria 8 mlrd. paramos.
 
Antra kryptis – verslo sąlygų gerinimas, įskaitant darbo santykių liberalizavimą.
 
Trečia – parama tapusiems bedarbiais. Darbo birža veikia neefektyviai, užsiima daugiau bedarbio pašalpų mokėjimu, negu tarpininkavimu ieškant darbo, todėl planuojama dalį biržos funkcijų privatizuoti. 46 teritorinės darbo biržos orientuojamos į užimtumą viešuosiuose darbuose. Pernai 200 mln. litų išleista įdarbinimui subsidijuojant, kvalifikacijos kėlimui, profesijos keitimui ir kt.
 
Tačiau ar darbo birža veiks taip, ar kitaip, ekonomikos eksperto prof. Rimanto Rudzkio nuomone, jeigu nesutramdysime emigracijos, birža nedarbo problemų sprendimui turės mažai įtakos.
 
Vakcina nuo gripo jau dūstančiam nuo gripo.
 
2010 01 19
 
Spaudos konferencija Seime, opozicinėms pajėgoms protestuojant prieš Lietuvos vyriausybės teikiamą įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti „autentišką“ nelietuviškų asmenvardžių rašybą LR dokumentuose, tam naudojant papildomas raides iš visų tautų raidynų, sukurtų lotynų raidyno pagrindu, susilaukia tam tikro žiniasklaidos dėmesio, tačiau į viešumą praleidžiama iš esmės tik pro antivalstybinius kanalus, pradedant atvirai integraciniais ir baigiant geltonaisiais bei mažumų rėmėjais. Ir kokiu pavidalu! Visų pirma – pasityčiojimo stiliumi, spaudos konferencijos akcentų sukeitimu ir nutylėjimais bei akcentais, kuriuos galima būtų prilyginti falsifikacijai.
 
O spaudos konferencija buvo išties esminga ir konkreti.
 
Kodėl Vyriausybė eina prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją? Negi jai svarbiau migruojančios nuotakos, parsivežančios iš užsienių svetimšalių pavardes, kurias čia demonstruoja kaip ordinus? Ar gal už porą milijonų Lietuvoje likti norinčių lietuvių jai svarbesnė Lietuvos lenkų mažuma, jau beveik atvirai veikianti kaip penktoji kolona?
 
Taip ar kitaip argumentuosi, bet faktas akivaizdus: tai, ką siūlo Vyriausybė, yra ne lietuvių tautos valstybinių normų įgyvendinimas, o jų laužymas.
 
Kaip Vyriausybė tuos savo užmojus argumentuoja pati?
 
Kaip sakoma įstatymo preambulėje, kitataučio pavardę priėmusiam asmeniui Lietuvoje „gali kilti papildomų sunkumų“. Anot įstatymo projektą pristatančio Ministro Pirmininko tarnybos kanclerio Deivido Matulionio, pagal jų siūlomą rašybą tvarkytis dokumentus „būtų patogiau“.
 
Patogiau. Ir viskas. Problemos išspręstos.
 
2010 01 20
 
11.54. „Lietuvos žinios“ praneša, kad į skolas įklimpusi Panevėžio savivaldybė nebegali laiduoti už miestą tvarkančių įmonių paskolas iš bankų, todėl bankai užstatu pareikalavo pastatų. Tokiomis aplinkybėmis užstatytas Panevėžio autobusų stoties pastatas, Panevėžio specialiosios autotransporto įmonės administracijos būstinė, dalis bendrovės „Panevėžio gatvės“ (gatvių priežiūros įmonė) pastatų. Kai kurie vadovai tikisi, kad toks užstatymas padės išlikti ir išgyventi iki „geresnių laikų“. Kiti, padėtį vertinantys realiau, apie šiuos „užstatus“ kalba kaip apie prarastus objektus.
 
2010 01 21
8.43. Ar kas nors kada atkreips dėmesį į žiniasklaidos vykdomą terorą? Kai prasidėjo su Prezidentine apkalta, taip ir tęsiasi be perstojo, vieno dar nebaigus sudoroti imantis jau kito. Ir tai – ne tik užsakytieji ir už pinigus vykdomi dorojimai, tai ir pačios žiniasklaidos vidinio dorojimosi akcijos. O visa tai sėkmingai dengia tikrąsias problemas!
 
2010 01 24
 
13.25. Prieš tris dienas suimtas Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Artūras Skikas yra visai teisus, kai tvirtina, kad kyšio jis neėmė, nors STT pagal visus reikalavimus užfiksavo 20 000 litų paėmimą iš Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibato. Kas tada yra tie 20 000 litų, jei ne kyšis A. Skikui?
 
Tai – mokestis Liberalų centro partijai, kurį paimti iš ministerijai pavaldžios viešosios įstaigos buvo įgaliotas ir įpareigotas A. Skikas. Artėja savivaldos rinkimai, partijos reikia lėšų, ir jos dirba, pamažu kaupdamos pinigus, nes bus nebe laikas šunis lakinti, kai reikės eiti medžioti. Iš partijos duondavių pasitraukus Artūrui Zuokui, naujajai vadovybei kur kas sunkiau rasti melžiamų karvučių, tenka ir grubiai rizikuoti. Jei ne finansinė sausra, vargu bau būtų susigundyta Vytenio Kalibato „duokle“ – pastarasis dėl savo žygių, kurie buvo apibūdinti kaip rimtai problemiški, taip ir liko nenubaustas, gi toks visada gali būti panaudotas kaip jaukas tiems, kuriuos reikia „pačiupinėti“. Būtent V. Kalibatas perdavė tuos pinigus A. Skikui kabinete, būtent tuo metu jame pasirodė STT pareigūnai.
 
Kitaip STT eina pas Valstybinės ligonių kasos direktorių Algį Sasnauską – jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
 
Kad STT dirba, pastoviai naršydama pakankamai aukšto lygio pareigūnų finansinių operacijų legalumą ir pagrįstumą – gerai. Būtų labai negerai, jei nebūtų atsižvelgta į paskatas, dėl kurių pareigūnai nusikalto.
 
Visiškai teisėta reikalauti, kad A. Skiko atveju būtų nuodugniai ištirta, asmeniškai sau ar partijai tuos 20 000 litų ėmė A. Skikas. Tai gal galų gale prisidėtų prie partijų finansavimo įstatymo, draudžiančio partijas finansuoti juridiniams asmenims, priėmimo? Toks įstatymo projektas guli Seime ir jau ne vieneri metai nejuda. O dėl panašių į A. Skiko veiksmų buvo priversti iš Seimo pasitraukti Vytenis Andriukaitis, Arvydas Vidžiūnas ir dar keletas pagal įrašus apkaltinti parlamentarai, kurie – visi „reikalus išmanantieji“ suprato – buvo pinigų partijoms rinkėjai.
 
Be kita ko: štai kodėl Lietuvoje neveikia lobistai – jų vaidmenį Seime atlieka pinigus iš firmų gavusios partijos, netgi „vieno langelio“ principu.
 
2010 01 25
 
9.34. Šiandieninis Kęstučio Girniaus straipsnis „Lietuvos žiniose“ padeda atsakyti į klausimą, kam – Rytams ar Vakarams – dirba Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nesvarstyčiau to klausimo, jeigu jis nekursuotų kasdieninėj politinėj apyvartoj. Taip: dirba Vakarams. O kadangi Vakarai pereina į aljansą su Rusija, tai ji negali nekeisti mūsų, kaip „paskutinio mohikano“ (K. Girniaus terminas), retorikos ir elgesio Rusijos atžvilgiu, kas mūsų superpatriotams atrodo Lietuvos išdavystė. Tokio pavojaus visada esama, bet palyginus su tikra Lietuvos išdavyste Lenkijai, mūsų nusižengimas Rusijai atrodo gana niekingi žaidimėliai. Netenka abejoti, kad, turėdama gilius ir patvarius ryšius su ES, Lietuvos Prezidentė veikia, konsultuodamasi ir padedama Vakarų politikų, todėl nepaisydama jau susiklosčiusios Lietuvos šaltojo karo konjunktūros kviečiasi į svečius Aleksandrą Lukašenką, į valstybės atkūrimo 20-metį – Dmitrijų Medvedevą. Ir Vytautas Landsbergis vienu atveju tyli, kitu Prezidentę giria. Nors jos veiksmai – visiškai prieš jo politikos dvasią.
 
Gražiai į šį kontekstą gula ir pačios D. Grybauskaitės interesai. Pasakojama, kad kartą ji pasakiusi, jog ji, kaip Prezidentė, per gera Lietuvai. Nenorėčiau to pasakymo, jeigu jo būta, suprasti paraidžiui.
 
2010 01 26
 
10.57. Sausio 23 d. įsikūrė Krikščionių partija, kuriai vadovaus Gediminas Vagnorius, o pavaduotoju bus Aleksandras Sacharukas, Seimo narys, atėjęs su garsiąja Arūno Valinsko Prisikėlimo partija ir gangreit nuo jos nulūžęs. Negaliu suvokti, iš kur šiuose žmonėse tiek įžūlumo pasivadinti Krikščionių partija, tačiau prielaida, kad tai iš absoliutaus abejingumo klasikinėms vertybėms, kadangi apie jas neturima nė menkiausio supratimo – neatmestina. Kas visiškai aišku, tai kad šis žingsnis yra dar vienas mūsų politinio gyvenimo nugyvenimo ir naikinimo aktas.
 
Žiniasklaida tuojau puolė aiškintis, kokių postų norės naujoji partija, turėsianti 11 Seimo narių. Jeigu vadovausimės G. Vagnoriaus pozicija, kad jam rūpi tik Lietuvos ekonomikos gaivinimas, išdėstytas jo 14 punktų plane, tai apie postus nėra ko nei kalbėti – krikščionių atėjimas į valdančiųjų koaliciją neįmanomas, nes G. Vagnoriaus planas yra visiška priešingybė A. Kubiliaus vyriausybės programai: vienas siūlo ekonomiką gaivinti išlaidaujant skolon, kitas – susiveržiant diržus.
 
Absurdo teatras.
 
2010 01 30
 
11.12. 2010 metais patvirtiname Europos plėtros plane buvo numatyta, kad jau 2010 metais 70 proc. aktyvių ES piliečių turės darbą, 3 proc. BVP bus skiriama mokslo tyrimams, o ekonomika augs po 3 proc. per metus. Šiandien nedarbas dar didėja, mokslui neskirta nė pusės planuotų lėšų, o ekonomika išaugo 0,8 proc.
 
Žlugus Lisabonos strategijai, planuojama „Strategija 2020“ arba tiesiog „2020“. Plano projektas bus pateiktas vasarį, diskutuojamas iki „viršūnių“ susitikimo kovą, o birželį jį tvirtins Europos Taryba.
 
Planas paremtas trimis prioritetais: žiniomis (švietimas, mokslas, skaitmeninė ekonomika, inovacijos), lankstumu (verslumo dvasia bei mokymasis visą gyvenimą), „žalesne“, konkurencingesne bei integruotesne ekonomika. Na, dar kokybiškesniu valstybės išlaidų skirstymu.
 
Visų šių planų tikslas – tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika. Šis tikslas formuluotas jau 2000-iaisiais. Ką planavosi Europa, be jokių planų įvykdė Kinija. Netgi su kaupu. Tačiau ES „viršūnės“ nenusimena: pavysim ir pralenksim per šį dešimtmetį!
 
Marksistai ištikimi patys sau, deja, ir politikoje.
 
2010 01 31
 
9.25. Kinijai parduoti koncernai „Volvo“ ir „Saab“. Kiek anksčiau „Land Rover“ ir „Jaguar“ nupirko Indijos „Tata“. Tai – akivaizdžiausi pasaulio galių centro kėlimosi iš Europos, arba Vakarų, į Aziją, arba Rytus, ženklai. Kinija, plačiais mostais supirkinėjanti žaliavas ir technologijas, auga taip sparčiai, kad Europa gali tik mirksėti. Ir kitaip nebus: Sarkozy tik šūkalioja apie valstybinio reguliavimo stiprinimą, o Kinija, savo ekonomikoje leisdama praktiškai viską, pasaulio kontekste ją valdo taip kietai, kad joks kinų veiksmas neatsisuktų prieš Kinijos valstybinės galios plėtojimą. Kai kas sako, kad Kinija perka senas technologijas ir dėl to atsiliks nuo Europos, nes ši ieško naujų. Panašu į tiesą, bet ne tiesa: Kinijai geriau apsimoka su senom technologijom įgyti daugiau gerovės ir galios jau dabar, negu kliautis šviesia ateitim, tuo labiau, kad senas technologijas modernizuoti irgi realiau, negu tuščioj vietoj sukurti naujas, iškart ateities technologijas. Tuo labiau, kad kinai nusitaikę į nežinomą ir viliojančią jų energiją ir darbštumą ateitį, o europiečiai – į tingią esamos gerovės gynybą.
 
Nuotraukoje: 1988 m. birželio 2 d. Mokslininkų rūmuose Verkiuose R. Ozolas dalyvauja diskusijoje steigiant Sąjūdžio iniciatyvinę grupę
 
Voruta. – 2010, vas. 6, nr. 3 (693), p. 14.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra