Istorinio suvažiavimo dalyvis buvo nepelnytai pamirštas

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Kai paaiškėjo, kad Juozas Markulis, Vilniaus universiteto dėstytojas, nacių okupacijos metų rezistencijos dalyvis, sovietmečiu bendravęs su partizanų vadais kaip tariamojo pogrindinio Vienybės komiteto atstovas Erelis, yra išdavikas, Tauro apygardos (TA) vadovybė sušaukė skubų partizanų vadų pasitarimą.
 
MGB agento J. Markulio infiltravimu į ginkluoto pasipriešinimo judėjimą, čekistai siekė kuo greičiau palaužti Tautos pasipriešinimą okupantui. 1945 m. J. Markulis buvo užverbuotas MGB. Jis gebėjo įsiskverbti į ginkluoto pasipriešinimo formuotes ir įgyti kai kurių partizanų vadų pasitikėjimą. Suvažiavimas vyko 1947 m. sausio 15–16 d. Sūduvoje Pilviškių valsčiaus Nadrausvės ir Juodupių kaimuose. Reikėjo imtis neatidėliotinų priemonių nutraukti MGB agento veiklą.
 
Šiam svarbiam Laisvės kovų įvykiui paminėti LPKTS Marijampolės filialas š. m. rugsėjo 11 d. Pilviškiuose suorganizavo edukacinės pilietinio ir tautinio ugdymo programos „Vardan Lietuvos“ renginį, apie kurį spauda jau rašė. Šio straipsnio tikslas – kitas.
 
Ginkluotųjų ir moralinių pajėgų vieningas branduolys
TA štabe laisvės kovotojų atstovai 1947 m. sausio 15 d. įvykusiame pasitarime aptarė „svarbiausias ir aktualiausias kovos už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę problemas.“ Apie tai liudija protokolo Nr.1 turinys.
 
Pasitarime buvo priimta, „Lietuvos kovotojų už laisvę atstovų suvažiavimo rezoliucija“, kuri tarp kitko skelbė: „Žiaurios bolševikų okupacijos, kiekvieną dieną išplėšiančios geriausius lietuvių tautos sūnus ir dukteris, paniekinusios mūsų tautos moralines vertybes ir vedančios mus į dvasinį ir materialinį krachą, akivaizdoje Lietuvos laisvės kovotojai nusprendė kritišku metu sujungti visas ginkluotąsias ir moralines Lietuvos pajėgas į vieningą branduolį sėkmingesnei kovai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Tiktai centralizuotas ir kruopščiai organizuotas visos lietuvių tautos branduolys sudarys sąlygas tęsti tvirtą ir ryžtingą kovą prieš politinį komunistinį režimą.“
 
Vadai tikėjosi sulauksią paramos iš Vakarų
„Apjungtomis pajėgomis mes sėkmingiau prasimušime sau kelią anapus geležinės NKVD uždangos ir galėsime parodyti Vakarams monolitinę ir paskutinei kovai pasirengusią lietuvių tautą.<…>
Tik taip mes pateisinsime septynerių metų aukas, tik tada būsime verti laisvės, kai įrodysime pasauliui, kad galime organizuotai atlaikyti barbarišką kultūrą, žiaurios, godžios, už mus žemiau stovinčios, galingos imperinės valstybės spaudimą.
Tie tikslai ir kylanti laisvės aušra diktuoja mums vienybę ir organizavimosi užduotis.“
Rezoliucija užbaigta sakiniu: „Nuorašas tikras. Apygardos Adjutantas Radvila.“
 
Esminis persitvarkymas vyko neatidėliojant
Kitą dieną, būtent sausio 16–ąją priimtame Laisvės kovotojų atstovų papildomame protokole Nr. 2 išdėstyti esminiai reorganizavimo darbai. Vienbalsiai nutarus nedelsiant reorganizuoti Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdį (BDPS) ir Vyriausiąjį Ginkluotųjų Pajėgų Štabą (VGPŠ) buvo sudaryta Laikinoji aukščiausioji vadovybė iš trijų asmenų: TA politinės dalies v–ko Gintauto ir dviejų senosios sudėties narių Žygimanto ir Butauto.
 
Taip pat buvo paskirtas vyriausiasis Ginkluotųjų Pajėgų (GP) vadas – generolas Gintautas, o GP štabo viršininku tapo Žvejys, kuriam buvo pavesta „sukomplektuoti štabo sudėtį“. Protokolą Nr. 2 gavo tik apygardų vadai, o jį pasirašė: „ ŽVEJYS, GEDIMINAS, ŠTURMAS, RIMVYDAS, RADVILA, VAMPYRAS, KAZIMIERAS, TAUTVAIŠA, ŽALIUKAS.“ Paskutinis sakinys liudija: „Nuorašas tikras: Už apygardos adjutantą – Radvila.“
 
Mūsų metą pasiekė tik vienas signataras
Kokias asmenybes dengia šio unikalaus dokumento signatarų slapyvardžiai?
 
Štai jos:
 
Žvejys–Antanas Baltūsis, TA vadas, žuvęs 1948–02–01;
Gediminas–Alfonsas Vabalas, TA polit. dalies v-kas, žuvęs 1948–06–26;
Šturmas–Vincas Štrimas, TA Žalgirio rinkt. vadas, žuvęs 1948–04–28;
Radvila–Kazys Matulevičius, TA štabo ryšininkas ypatingiems reikalams, suimtas pasaloje, nuteistas, dabar gyvenantis Trakų Vokėje, vienintelis likęs gyvas šio suvažiavimo dalyvis;
Vampyras–Vytautas Gavėnas, TA Vytauto rinkt. vadas, žuvęs 1950–03–09;
Rimvydas–Dainavos apygardos vado įgaliotinis, žuvęs 1949–12–15;
Kazimieras–Juozas Lukša, buvęs VGPŠ adjutantas, žuvęs 1951–09–04;
Tautvaiša–Algimantas Zaskevičius, buvęs VGPŠ 2–ojo sk. v–kas, suimtas 1947–03–11, užverbuotas tapo išdaviku;
Žaliukas–Algirdas Varkala TA „Geležinio vilko“ rinkt. vadas, žuvęs 1948–11–17.
 
Radvila – laisvės kovų istorijos liudytojas
TA vadas Mykolas Jonas 1946 balandžio 1 pasirašė įsakymą Nr. 10a, kuriuo laisvės kovotojų grupė SIAUBAS buvo perorganizuota į laisvės kovotojų būrį VYTENIS. Dar pora paragrafų:
 
§ 2 „VYTENIO būrys kaip atskiras vienetas, neįeina į RINKTINĖS sudėtį, o visus įsakymus ir nurodymus gauna tiesiai iš Apygardos ir visus atsiskaitymus veda tik su Apygardos štabu.“ Vyteniečių ryšį su TA štabu palaikė Radvila.
 
§ 4 „Nuo š. m. sausio 1 d. laisvės kovotoją RADVILĄ skiriu Apygardos ryšininku ypatingiems reikalams.“ O ypatingai svarbių reikalų tuo metu nestokota.
 
Radvila buvo pelnęs ne tik Mykolo–Jono pasitikėjimą, bet ir kito TA vado –A. Baltūsio–Žvejo, su kuriuo vienoje žeminėje ilgus mėnesius po žygių ir darbų ilsėdavos.
 
Pilviškių renginyje dalyvavo daug mokytojų, moksleivių, partizanų, Seimo narių. Renginio programa buvo plati ir įvairi. Ją vertins specialistai. Tačiau man ramybės neduoda vienas klausimas.
 
Gyvas liudytojas puikiai papildytų tituluotus pranešėjus
Kodėl rengėjai vienintelio išlikusio gyvo iki mūsų dienų TA štabo pareigūno, laisvės kovotojo Radvilos, unikalaus Partizanų vadų pasitarimo dalyvio, priimtų dokumentų signataro nepakvietė į renginį? Manau, kad jį buvo privalu ne tik pakviesti, bet ir atsivežti! Radvilos unikali patirtis ir išgyvenimai istorijos mokytojams bei jaunuomenei – tai puiki proga prisiliesti prie Tautos gyvosios istorijos.
 
Iš pavaldžių Radvilai Vytenio būrio trylikos kovotojų du mirė nuo bado Magadano konclageryje 1947 metų pabaigoje, keturi MVD tribunolo nuteisti myriop ir sušaudyti 1947–03–26 (jų palaikai buvo pakasti Tuskulėnuose), keturi mirė grįžę iš Gulago, Šarūnas, eidamas atskirosios kuopos vado pareigas, žuvo kautynėse prie Braziūkų kaimo 1949–02–10 kartu su keturiais kovotojais (jau ne vyteniečiais). Šių dienų sulaukėme tik Stasys Gudaitis–Husaras ir aš, šio rašinio autorius.
 
Belieka atsiprašyti Tavęs, TA štabo pareigūne, kary savanori Kazy Matulevičiau–Radvila, už Pilviškių renginio organizatorių neįžvalgumą, nenuovokumą ar istorinį neapsižiūrėjimą. Manau, kad ateityje tai nepasikartos.
 
Pastaba: Citatos pagal „Lietuvos partizanų Tauro apygarda 1945-1952“, dokumentų rinkinys, Vilnius, 2000 ir LKA 11 t.
 
[Pilvisk-2-TA-1947]
 
Nuotraukoje: MGB agentas J. Markulis

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra