Istorinės vaikų periodikos aktualijos
Autorius: Voruta Data: 2013-01-28 , 09:30 Spausdinti
2002-aisiais, esant tariamam sunkmečiui, nustota leisti bene profesionaliausią žurnalą vaikams „Genys“. Kodėl taip nutiko? Ar dėl to galima ,,kaltinti istoriją“? Koks Jūsų ryšys su vaikų spauda? Romas Vorevičius klausia buvusios „Genio“ žurnalo redakcijos vedėjos Sofijos Sasnauskaitės, beveik 25-erius metus dirbusios vaikų spaudoje.
Šį mano darbo laikotarpį reikėtų skirti į dvi dalis: dešimtmetis „Lietuvos pionieriaus“ laikraščio, vėliau – „Genio“ žurnalo redakcijoje.
Pagal metus aišku, kad darbo pradžia buvo „anuomet“, kai vaikams skirti leidiniai priklausė LLKJS (Lietuvos Lenino komunistinė jaunimo sąjunga) komitetui. Nepaisant to, vaikams skirti leidiniai tikrai buvo visaverčiai, juose vyravo žodžio ir vaizdo dermė. Kartais ir muzikos, nors tokių galimybių, kaip dabar, neturėjome. Paprasčiausiai spausdindavome dainos žodžius ir gaidas… Stengėmės skatinti vaikų ir darbuotojų kūrybiškumą, meilę Lietuvai, gimtajam kraštui.
1990-ųjų lapkričio pabaigoje buvo įkurta akcinė bendrovė „Lietuvos rytas“. Laikraštis „Komjaunimo tiesa“ virto „Lietuvos rytu“, o žurnalas „Genys“ perėjo šios bendrovės priklausomybėn.
Įvykis, sudavęs skaudžiausią smūgį šiam žurnalui, taigi, ir vaikų periodikai, buvo AB „Lietuvos rytas“ atsisakymas jį leisti. Tai atsitiko 1998-aisiais. Kuo pagrįsti? Manau, vien abejingumu mūsų vaikams, jų periodinei spaudai. Nepaisant „sunkmečio“, pinigų krepšinio komandai, televizijos studijai kurti ir kt. bendrovė rado…
Skaudžiausia tai, kad buvo sudarytos aplinkybės neva „Genys“ nepatrauklus, netinkamas naujiesiems laikams. Mes, jo redakcijos darbuotojai, buvome įdarbinti kituose „Lietuvos ryto“ padaliniuose. „Genio“ leidybą perėmė jo vyriausiasis redaktorius Vytautas Račickas. Pajutęs, kad rinkos sąlygomis nepajėgs derinti savo rašytojo kūrybos ir žurnalo leidimo, jį perdavė leidyklai „Žalmedis“. Vyriausiąja redaktore tapo Raminta Kudarauskienė. Deja, rinka įveikė ir milijoninių pelnų negalinčius duoti „Genį“ bei „Žalmedį“… Kam tą akimirką rūpėjo daugiametes tradicijas turėjęs ,,Genys“?
K. Marukas (Marijonas Krasauskas), Martynas Vainilaitis, Stasys Jusionis, Gintarė Adomaitytė, Vytautas Račickas… Šių asmenybių kūryba ir talentas ugdė šalies jaunąjį skaitytoją.
Ne tik šių. Poetų Eduardo Mieželaičio, Justino Marcinkevičiaus, Jono Strielkūno, Sigito Gedos, Ramutės Skučaitės, o Atgimimo laikais – Vytės Nemunėlio (Bernardo Brazdžionio), Leonardo Žitkevičiaus, prozininkų Vytauto Tamulaičio, Vytautės Žilinskaitės, Emilijos Liegutės, Danieliaus Mušinsko, Selemono Paltanavičiaus, dailininkų Rasos Dočkutės, Rimos Stasiūnaitės, Irenos Geniušienės, Arvydo Pakalnio, Vitalijaus Suchockio ir begalės kitų. Pažymėčiau ir spausdintą vertingą vaikų kūrybą. Juk daugelis dabartinių žodžio talentų rašė ir „Geniui“, kurį į rankas paimdavo ir kaimynai, ir mažesni broliukai ar sesutės. Tikėdavome, kad mes esame nesvetimi ir vaikų tėveliams… Tikrai nestigome prenumeratorių.
Per įsimintinus Sausio 13-osios įvykius taip pat teko būti kartu su „Geniu“… Ar verta buvo taip rizikuoti?
Šie istoriniai įvykiai mums prasidėjo keliomis dienomis anksčiau, kai ginkluoti desantininkai įsiveržė į „Tiesos“ redakciją, sumušė Nepriklausomybės Akto signatarą Zigmą Vaišvilą ir pasklido po visus Maironio gatvėje buvusios leidyklos kiemus. Redakcijos patalpose (Bernardinų sk. 8) tada likome dviese su menine redaktore Romualda Verygaite, mat vyriausiajam redaktoriui V. Račickui ir atsakingajam sekretoriui M. Vainilaičiui ten būti trukdė susitikimai su skaitytojais ar ligos…
Nejauku būdavo eiti kiemais į spaustuvę: beveik kiekviename kampe stovėdavo ginkluotas desantininkas… Bet žurnalą leisti reikėjo. Vaikai jį gavo visus metus, tegu plonesnį, gal prastesnio popieriaus… Blokada… Bet menininkų kūryba nesuprastėjo. O rizika?.. Ji buvo visur iki pat Maskvos rugpjūčio pučo…
Prašyčiau priminti skaitytojams XX a. pabaigos vaikų periodiką. Ar „Genys“ turėjo stipresnių konkurentų?
Sakyčiau, konkurentų, deja, nebuvo. Vyresniųjų klasių mokiniams žurnalas „Moksleivis“, jaunesniems – „Žvaigždutė“, o „Genys“ – jauniausiems. Jame net buvo turiningas skyrelis (atvertimas) „ABC“, skirtas ir mokyklos nelankantiems vaikams.
Gal galėtumėte įvertinti literatūrine prasme šių dienų vaikų leidinius?
Vaizdas, manyčiau, nykokas. Prekybos centruose, spaudos kioskuose prekiaujama beveik vien UAB „Egmont Lietuva“, „Jūsų Flintas“, „Ekspress.lt“ produkcija. Tebūnie ten ir „Mergaitė“, „Princesė“, ir smagus žurnalas visiems, kas myli gyvūnus „Ausytės ir uodegytės“, ir pašėlęs berniukų žurnalas „Flintas“. Bet dvasinės atgaivos, sutikite, juose nerasime. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centre randame per 30 vaikams skirtų periodikos leidinių. Deja, tik keli jų verti didesnio dėmesio: „Meškutis Tadas“, „Vakaro žvaigždelė“, „Bitutė“, „Lututė“, „Tipu tapu“ . Pastarąjį, neseniai pradėtą leisti žurnaliuką, galima rasti spaudos kioskuose ir parduotuvėse.
Jūsų rankos lietė tūkstančius vaikų laiškų. „Genys“ spausdindavo ne visus… Ar dabartiniam mokiniui „Genys“, kurio seniai nebėra, galėtų būti tvirtos, harmoningos asmenybės ugdytoju?
Be abejo, visų laiškų spausdinti negalėjome. Bet kiekvienas adresatas gaudavo išsamų atsakymą, kodėl jo rašinėlis, piešinys ar eilėraštis nebus spausdinamas. Tačiau nemaža dalis vaikų kūrybos patekdavo į spaudą. Būdavo net tokių eilėraštukų, kurie puikuodavosi žurnalo viršelio nugarėlėje, meniškai įkomponuoti į dailininkų drobę…
Skyrelis „Parašiau eilėraštuką“, pirmojo žurnalo „Genys“ vyriausiojo redaktoriaus Liudo Dovydėno paskelbto vaikų kūrinėlių konkurso apie knygnešius (1990) darbai, tikrai praturtino leidinį.
Tai, kad „Genys“ galėtų ugdyti harmoningą asmenybę, man tarsi patvirtino iš „Šviesos“ leidyklos gautas laiškas, kuriame pranešta, kad trys rašinėliai, kadaise spausdinti „Genyje“, vėliau – mano pažintinėje knygelėje „Pirmieji žingsneliai“, bus įtraukti į mokytojo knygą „Pupa“.
Gera būtų, kad vaikučių tėveliai, mokytojai atkreiptų dėmesį į tai, ką skaito jų vaikas ar mokiniai… Na, o drąsiai pasvajodama, norėčiau, kad „Genys“ atgimtų, kad vaikų spaudoje būtų daugiau suaugusiųjų atsakomybės vaikams, mažiau grafomanijos ir užsienietiškų taršalų… Ugdykime skaitantį, išprususį žmogų!
Linkiu gražių ir prasmingų vaikiškų tekstų, o šiomis dienomis „Geniui“ būtų sukakę 70 metų…
Kalbėjosi Romas Vorevičius
Nuotraukoje: „Genio“ 500-ojo numerio išleidimo minėjimas, 1994 m. kovo mėn. Iš kairės: atsakingasis sekretorius Martynas Vainilaitis, redakcijos vedėja Sofija Sasnauskaitė, meninė redaktorė Irena Meištaitė (tada – Jagėlienė), vyriausiasis redaktorius Vytautas Račickas
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07