Istorikas Laurinavičius: Impulsas iš Europos padėtų spręsti lietuvių ir lenkų istorinius ginčus

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Lietuvių ir lenkų istoriniai ginčai, kartkartėmis peraugantys į politinį ar diplomatinį lygmenį, galėtų būti lengviau sprendžiami europiniu mastu, sulaukus stipresnio impulso iš Vakarų, mano žinomas Lietuvos istorikas hum. m. dr. Česlovas Laurinavičius.
 
Antradienį Vilniuje surengtoje diskusijoje Vilniaus grąžinimo Lietuvai 70–mečio proga Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vadovas dr. Č. Laurinavičius teigė, esą skirtumai ir požiūriai Lietuvoje ir Lenkijoje visada skirsis, bet tai nereiškia neišvengiamo konflikto.
 
„Lenkų ir lietuvių ginčas, mano supratimu, gali būti sprendžiamas tik europiniu mastu. Kažin ar mes būtume su lenkais susitarę, jeigu mes būtume dviese. Turime žiūrėti kaip į sistemą. Ir dabartiniu metu tos sistemos dalis yra Europa su atitinkama teise, su atitinkamu požiūriu į istoriją“, – sakė istorikas.
 
„(Padėtų – BNS) labai stiprūs impulsai iš Vakarų, iš Europos, kad lenkai su lietuviais – jūs galų gale susitarkite. Panašiai kaip dabar turkai su armėnais – tik ten veikia tarptautinė bendruomenė“, – pridūrė dr. Č. Laurinavičius.
 
Vilnius ir Varšuva pripažįsta, kad valstybių požiūris į tarpukario istoriją skiriasi, tačiau nesutarimai karts nuo karto perauga į politinį lygmenį.
 
Pastarąjį kartą diplomatinis ginčas kilo šią vasarą, kai Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui (Radoslavui Sikorskiui) pareiškus, esą tarpukariu Lenkija neokupavo Vilniaus krašto, Lietuvos ministras Vygaudas Ušackas jam išsiuntė tuometinių politinių veikėjų maršalo Jozefo Pilsudskio ir Mykolo Riomerio pasisakymus, kuriuose, anot Lietuvos diplomatų, Vilniaus priklausomybė Lietuvai nekvestionuojama.
 
Didelio atgarsio sulaukė ir praėjusio mėnesio žinia apie dviejų Lenkijos organizacijų surengtas istorijos pamokas Rytų Lietuvos mokyklose.
 
Dr. Č. Laurinavičius pripažino, kad Lietuva ir Lenkija istoriją tikriausiai visą laiką vertins šiek tiek skirtingai, tačiau, pasak jo, įsiklausius vieniems į kitus galima išvengti konfliktų. Anot istoriko, lenkai pateisina Vilniaus kraštą užėmusio 1920 metų Lucjano Zeligowskio (Liucjano Želigovskio) žygį, kurį Lietuva smerkia kaip okupaciją.
 
„Jie jautėsi šio krašto kilmėje kilę, aplinką jie mato atitinkamą ir jie eina prieš kažkokius neaiškius žemaičius, plius dar su rusais vedančius biznį. Visiškai moraliai jie save pateisina ir juos perkalbėti būtų labai sunku. Mūsų požiūris visiškai kitas. Mes turime savo logiką – kad čia niekada nebuvo Lenkija ir čia visada gyveno lietuviai. Tos logikos aiškiai prasilenkia“, – sakė istorikas.
 
„Klausimas toks – ar iš to prasilenkimo darysime politinį biznį, vystysime konfliktą, ar priešingai <…>. Šia prasme nematau geresnio atspirties taško kaip Europos patirtis, ir šia prasme mūsų šiandieniniai santykiai su Lenkija yra tam tikro Europos laimėjimo vienas iš kriterijų“, – pridūrė dr. Č. Laurinavičius.
 
Anot istoriko, iki šiol neįgyvendintas sumanymas išleisti bendrą istorijos vadovėlį yra labai sudėtingas uždavinys, bet įsiklausius vieniems į kitų argumentus konfliktų galima išvengti.
 
„Susitarimas galimas tik tada, kada pradėsi išgirsti kitų argumentus. Pas mus tendencija yra girdėti tik save – mus puolė, mus aneksavo. O kaip kitiems atrodo ta pati problema? Tada atsirastų galimybė nuimti tą įtampą <…>. Išsiskyrimas čia neišvengiamai bus. Taip, kaip kalbos skiriasi, mentalitetai skiriasi, ir požiūriai skirsis neišvengiamai. Klausimas – kokios tolesnės pasekmės. Skirtingi – nereiškia konfliktiniai, nereiškia neigiantys vienas kitą. Visiems turi užtekti vietos po saule“, – svarstė istorikas.
 
Lietuva teigia, kad 1920 metais Lenkija Vilnių užgrobė pažeisdama Suvalkų sutartį, pagal kurią Vilnius buvo priskirtas Lietuvai. Vėliau Vilniaus krašte buvo surengti rinkimai, kuriuose dalyvaujant vietos lenkams išrinktas seimas nusprendė prisijungti prie Lenkijos. Lietuva tokių vienašališkų Lenkijos veiksmų nepripažino ir laikosi pozicijos, kad Lenkija įvykdė neteisėtą užpuolimą. Lietuva Vilnių atgavo 1939 metais.
 
www.alfa.lt
 
Nuotraukoje: Istorikas hum. m. dr. Č. Laurinavičius

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra