Istorikas: Kauno gete vyko net simfoniniai koncertai
Autorius: Voruta Data: 2014-09-22 , 15:49 Spausdinti
Gabija Narušytė, Ramūnas Grumbinas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Prieš pat nacių ir sovietų karą Kaune gyveno per 32 tūkst. žydų, o, pasibaigus nacių okupacijai, mieste liko tik 634 kauniečiai žydai, sako istorikas Arūnas Bubnys. „Tiesa, dalį jų iš Dachau koncentracijos stovyklos išgelbėjo amerikiečių kariuomenė, iš Štuthofo – sovietų kariuomenė. Taigi matome, kad pasekmės iš tikrųjų buvo labai tragiškos“, – primena knygos „Kauno getas1941–1944“ autorius.
A. Bubnio teigimu, Kauno gete vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas: buvo policijos choras, vyko įvairūs renginiai, net simfoniniai koncertai, skaitomos paskaitos, veikė švietimo skyrius ir pora mokyklų. Be to, pabrėžia jis, Kauno getas buvo lietuviškas – kaliniai mokėjo ir lietuvių kalbą.
– Pone Bubny, kokius svarbiausius faktus reikia paminėti prisimenant liūdną Kauno geto likvidavimo sukaktį?
– Pirmiausia reikia priminti, kad minime Kauno ir Šiaulių geto likvidavimo70-metį. 1944 m. liepą Kauno getas buvo likviduotas ir apie 6–7 tūkst. geto kalinių buvo išvežti į Vokietijos koncentracijos stovyklas. Vyrai pateko į Dachau netoli Miuncheno, o moterys – į Štuthofą prie Dancigo (dabartinio Gdansko). Likviduojant getą buvo nužudyta apie 1 tūkst. kalinių, išsigelbėjo vos 300–400 žmonių.
– Kuo išskirtinis buvo Kauno getas?
– Kauno gete vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. Buvo policijos choras, buvo rengiami įvairūs renginiai, net simfoniniai koncertai, skaitomos paskaitos. Veikė švietimo skyrius, kurį laiką – ir pora mokyklų. Kauno getas buvo panašus į Vilniaus getą, tik mažesnis, todėl ir kultūrinis gyvenimas jame buvo šiek tiek silpnesnis. Kita vertus, Kauno getas buvo lietuviškas, nes kaliniai mokėjo ir lietuvių kalbą. Vilniaus getui tai buvo nebūdinga – dauguma žmonių kalbėjo jidiš, lenkų ir rusų kalbomis.
– Lietuvių kolaboravimas – skaudi tema, tačiau apie ją būtina kalbėti.
– Tai reikšmingas veiksnys, nes be kolaboravimo, be tam tikrų lietuviškų struktūrų, pavaldžių naciams, dalyvavimo holokauste procesas nebūtų buvęs toks intensyvus ir nebūtų turėjęs tokių tragiškų padarinių.
Kalbant apie Kauno getą pirmiausia reikia išskirti Joachimo Hamanno „skrajojantį būrį“, kurio pagrindą sudarė keletas esesininkų, keletas vokiečių saugumo policijos pareigūnų ir Tautos darbo apsaugos bataliono 3-ioji kuopa. Būtent ši kuopa dalyvavo beveik visose masinėse žydų žudynėse 1941 m. vasarą ir rudenį. Per antrą 1941 m. pusmetį buvo nužudyta apie 26 tūkst. Kauno geto ir Lietuvos žydų bei keletas tūkstančių žydų, į IX fortą atvežtų iš Vokietijos ir Austrijos.
– Šiandien Jūs Lietuvos žydų bendruomenės patalpose Vilniuje pristatote Kauno geto istorijai skirtą knygą. Ką skaitytojai iš jos sužinos?
– Sužinos Kauno geto istoriją, svarbiausius jos etapus, būdingus kiekvieno etapo bruožus, tragiškas geto istorijos pasekmes. Prieš pat nacių ir sovietų karą Kaune gyveno per 32 tūkst. žydų (apie 20,8 proc. miesto gyventojų). O, pasibaigus nacių okupacijai, kai 1944 m. buvo pradėti registruoti likę gyvi Kauno žydai, paaiškėjo, kad liko tik 634 kauniečiai žydai. Tiesa, dalį jų (apie tūkstantį) iš Dachau koncentracijos stovyklos išgelbėjo amerikiečių kariuomenė, iš Štuthofo – sovietų kariuomenė. Taigi matome, kad pasekmės iš tikrųjų buvo labai tragiškos.
9fortomuziejus.lt nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Lietuva
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Tremtis, Žydai
2021-01-20, 08:34
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva - Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
~ Lietuva, Naujienos, Pasaulis, Žydai
2021-01-15, 12:44
-
Jurbarko Sinagogų aikštės Memorialo kūrėjams bus įteiktas Tautinių mažumų departamento apdovanojimas
~ Lietuva, Naujienos, Žydai
2021-01-04, 13:32
-
Rimantas Jokimaitis. Pasakojimas apie gyvenimą mirties šešėlyje
~ Lietuva, Naujienos, Pasaulis, Žydai
2020-12-29, 09:05
-
Sukurtas virtualus Trakuose stovėjusios sinagogos modelis
~ Lietuva, Naujienos, Žydai
2020-11-26, 09:58