Istorijos Ieškotojų popietė – apie Lietuvos heraldinius simbolius

Autorius: Data: 2011-06-21 , 11:46 Spausdinti

Algimantas BARNIŠKIS, Istorijos Ieškotojų būrelio narys

Užsienio lietuviai nuo pat atvykimo į Ameriką pradžios XIX a. buvo ir tebėra sukūrę daugybę Lietuvai remti ir ją garsinti organizacijų: draugijų, klubų, susivienijimų, būrelių. Jau nuo tada lietuviai, sukūrę savas lietuviškas parapijas, puoselėjo tautiškumą, organizavo ir spausdino lietuvišką spaudą, rūpinosi lietuviškos inteligentijos ugdymu, tam skyrė savo lėšas bei aukas. Rūpinosi Lietuvos valstybės atkūrimu, jos laisvinimo ir tautiniais reikalais, didelį dėmesį teikė ir švietėjiškai veiklai, ypač daug pastangų dėjo Lietuvos istorijos studijoms, gelbėjo bei rinko išlikusį istorinį mūsų tautos paveldą.

Jau nuo 1917 m. Čikagoje įsisteigė bei energingai veikė Amerikos Lietuvių numizmatikos ir Istorijos draugija.

(LNID). Jos narys ir įkūrėjas dr. Aleksandras Račkus, Jono Basanavičiaus paragintas, per gana trumpą laiką surinko ir sukaupė didžiulius lietuvių ir Lietuvos kultūros bei istorijos paveldo lobius. 1931 m. šis patriotas ir istorijos mylėtojas bei kolekcininkas jau buvo surinkęs didžiausią pasaulyje lietuviškų senųjų monetų rinkinį, pagarsėjusį variantų įvairove ir dideliais unikumais. Toji kolekcija 1935 m. buvo pervežta ir perduota Lietuvai. Per negandas ir sunkius okupacijos metus muziejininkų pilnai išsaugota šiandiena tebera Nacionaliniame M. K. Čiulionio muziejaus fonduose Kaune.

1956-989 m. Amerikoje veikė Lietuvių istorikų draugija (LID), atlikusi gražių darbų Lietuvos istorijai. Aktyviais jos nariais buvo iš Lietuvos nuo sovietinės okupacijos pasitraukusieji istorikai: Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, kun. dr. K. A. Matulaitis, M. Nauburas, dr. M. Anysas, kiti istorikai bei istorijos mylėtojai, kaip ką tik ankščiau paminėtas dr. A. Račkus.

Laikui bėgant kai kurios organizacijos savo gyvavimą baigė, kitos sėkmingai tebegyvuoja ir mūsų dienomis. Su nauja ateivių iš Lietuvos banga senųjų organizacijų pavyzdžiu kuriasi naujos draugijos, tačiau atgaivinamos senos, perimama jų patirtis ir tradicijos, puoselėti idealai. Taip visai neseniai Čikagoje susikūrė Istorijos ieškotojų būrelis, kuris savo veikla pritraukia vis didesnį ratą istorijai neabejingų žmonių. Būrelis savo veiklą pradėjo 2009 m. rudenį nuo Jūratės Reginos Statkutės de Rosales knygos „The Gohts and Balts“ pristatymo ir aptarimo. Malonu, kad šios knygos autorė, aktyvi senosios istorijos ieškotoja ir tyrinėtoja šiltai sutikta čia, Čikagoje, jau pelnė pripažinimą ne tik tarp JAV lietuvių, bet ir Lietuvoje: Jūratei R. de Rosales už jos atsiektus senovės tyrinėjimus Lietuvoje šiomis dienomis įteiktas Honoris Causa“ doktoratas. J. R. de Rosales pavyzdys bei meilė senajai istorijai paskatino ir čikagiškius istorijos mylėtojus susiburti į istorijos ieškotojų ratelį. Tarp pirmujų tuomet Čikagoje susikūrusio būrelio narių buvo S. Unguraitis, A. Barniškis, P. Jurkus, V. Vakarytė, R. Požemeckas, V. Bobušis, J. Vidžiūnas, V. Kybartas, V. Kelmelis, V. Stanevičius, vėliau prisijungė ir daugelis kitų. Per trumpą laiką būrelio nariai jau surengė keletą įdomių paskaitų, susitikimų, kartu paminėjo Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejų. Šio būrelio nariai pašvesdami savo laisvalaikį istorijai mielai tarpusavyje dalinasi ir kiečiasi įdomia istorine informacija, diskutuoja rūpimomis istorijos temomis bei klausimais. Gvildena tas istorines temas, kurių gal būt kartais privengia istorikai profesionalai.

Istorijos ieškotojų būrelis rengia susitikimus, paskaitas, diskusijas įvairomis istorinėmis temomis. Štai 2011 m. gegužės 22 d., sekmadienį, Istorijos ieškotojų būrelio nariai, drauge su Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios choristais bei Brighton Park lietuvių bendruomene, po lietuviškų rytinių šv. Mišių pakvietė į parapijos svetainę ne tik pasigardžiuoti tradiciniais lietuviškais pietumis, bet ir pasiklausyti paskaitos apie mūsų tautoje plačiai naudojamus lietuviškus heraldinius simbolius. Šios dienos paskaita buvo skirta Dvigubojo Kryžiaus (Vyčio) keliui į mūsų istoriją aptarti. Iki šiol Dvigubojo Kryžiaus kelias į mūsų istoriją nėra kiek plačiau aptartas ar pristatytas.Tad papasakoti apie šį svarbų mūsų tautos simbolį Istorijos tyrinėtojų būrelio nariai pakvietė istorikę Violetą Rutkauskienę. Paskaitos tema „Dvigubasis kryžius Lietuvos ir pasaulio istorijoje“ buvo paruošta su gausiomis iliustracijomis PowerPoint programoje. Šia tema istorikė domisi jau daugiau nei 30 metų, nuo darbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Tačiau, kaip sakė kalbėtoja, pagrindinę ir pačią įdomiausią medžiagą šiai temai pavyko surinkti jau gyvenanant Jungtinese Valstijose. Ją renkant pasinaudota daugelio pasaulio šalių mokslininkų tyrinėjimais, Europos bibliotekų, muziejų sukaupta medžiaga ir informacija. Surinkta plati istorinė medžiaga jau dabar leidžia daryti kai kurias naujas įžvalgas apie šio simbolio kilmę ir jo atsiradimą Lietuvos heraldikoje. Anot istorikės, raktas į dvigubojo kryžiaus istoriją slypi Jogailos ir Jogailaičių dinastijos antspauduose, tačiau 1387 m. majestotinis Jogailos antspaudas yra užkodavęs daugiausiai netikėtimų mūsų istorijai. Tyrinejant šį karaliaus Jogailos antspaudą, jame užslėpti ženklai pasako daug įdomaus ir patvirtina anskesnį spėjimą apie Jogailos priklausymą Šv. Jurgio riterių ordinui.Tai pirmasis karališkas ordinas Europoje, gyvavęs nuo 1326 iki 1395 m. Vengrijoje. Nuo jo ir prasideda visa istorija, leidžianti prisiliesti prie dvigubojo kryžiaus ištakų ir jo atėjimo į lietuvišką heraldiką istorijos. Šv. Jurgio ordino riteriai naudojo simbolius, tarp jų ir baltą dvigubajį kryžių raudoname skyde. Tokius ženklus naudojo Jogaila, tapęs Lenkijos-Lietuvos karaliumi, artimiausi žmones jo aplinkoje. Atrodytų, kad ir Vytautas, Skirgaila bei kiti Jogailos dvariškiai buvo susieti su šiuo ordinu. Iki šių dienų išlikę Jogailos antspaudai bei kita istorinė medžiaga rodo, kad Jogaila šį dvigubąjį kryžių paveldejo iš Vengrijos, o ne iš Lenkijos kaip buvo neretai teigiama Lietuvos ir Lenkijos istorikų darbuose.

Kalbėdama istorikė V. Rutkauskienė pastebėjo, kad ne visus heraldikoje sutinkamus dvigubojo kryžiaus ženklus galime priskirti Lietuvai, Jogailai ar Jogailaičių dinastijai. Pristatydama šio simbolio paplitimą pasaulyje istorikė pristatė jo formas ir atmainas bei pabrėžė, jog šis simbolis buvo plačiai naudotas ir kitose šalyse. Heraldikos specialistai pasaulyje žino dešimtis dvigubojo kryžiaus atmainų ir formų. Lietuvoje mes pažįstame vos keturias. Tas pats su pavadiniamis. Dvigubojo kryžiaus pavadinimai, naudojami mūsų istorinėje literatūroje, tokie kaip – lietuviškas ar Jogailaičių, pasauliui yra mažai žinomi. Pasaulinėje istorinėje literatūroje toks ar panašus ženklas, kaip Jogailos dvigubasis kryžius, žinomas labai skirtingais vardais ir pavadinimais. Tokių pavadinimų yra gal kelios dešimtys. Nors Dvigubasis kryžius Lietuvoje kaip heraldinis ženklas žinomas nuo Jogailos laikų, tačiau kaip religinis, plintančios krikščionybės ir krikšto simbolis, lietuviams jis galėjo būti pažįstamas nuo žymiai senesnių laikų.

Besiklausant įdomios, turiningos istorinės paskaitos laikas prabėgo nepastebimai, vis pagalvojant, kiek dar įdomių istorinių faktų lieka neatskleista mūsų istorijai, kiek dar istorijos paslapčių guli paslėpta po laikmečių dulkėmis…. Istorijos mylėtojams ir jos ieškotojams svarbu, kad tie paslėptieji lobiai kuo plačiau praturtintų mūsų istoriją.

Susisiekti su Istorijos ieškotojų būrelio nariais galite: algis3@prodigy.net, aviv2008@att.net

Nuotraukose:

1. Istorijos Ieškotoju būrelio nariai po paskaitos su ist. Violeta Rutkauskiene (L. Barniškio nuotr.)

2. Istorijos būrelio įkūrėjas A. Barniškis ir istorikė V. Rutkauskienė minint Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį 2010 m. Brington Park lietuviškoje parapijoje

3. Čikagiškiai Istorijos Ieškotojų būrelio nariai po Žalgirio 600 m. sukakčiai skirtos paskaitos 2010 m. spalio mėn.

Išeivija , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra