„Istorijos detektyvai“: Mindaugo gyvenimo meilė – Morta

Autorius: Data: 2014-02-14, 12:18 Spausdinti

LRT.lt

Ką galima padaryti dėl moters? Nužudyti jos vyrą ir vesti. Ją karūnuoti karaliene. Tartis sprendžiant valstybės reikalus. Tai ne istorinės muilo operos scenarijus. Tai mūsų karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos gyvenimas.

„Morta yra viena iš nedaugelio lietuvių pagonių moterų, kurios paveikslą mes galime piešti. Iki jos per visą istorijos laikotarpį mes neturime nė vieno atvejo, kuomet tiksliai ką nors žinotume apie valdovų žmonas“, – teigia istorikas Rimvydas Petrauskas.

Ar mylėjo Morta savo pirmąjį vyrą Vismantą?

Santuoka su Morta nebuvo pirmoji nei Mindaugui, nei jai. Gal tai ir nebūtų svarbu, jei ne viena aplinkybė. Pirmasis Mortos vyras buvo Vismantas, kurį nužudė ne kas kitas, o Mindaugas.

Šaltiniai byloja: „Ir atžygiavo Mindaugas, sutelkęs didžiules pajėgas, prieš Vykinto pilį, vardu Tverai. Iš pilies išjojo Tautvilas, Danieliaus rusai ir polovcai, o su jais ir žemaičiai bei daug pėsčiųjų karių. Jiems vejantis, polovcų narsuolis strėle pataikė Mindaugui į šlaunį, ir Mindaugas grįžo į savo žemę, tačiau vėliau dar daug tarpusavyje kariauta. Vismantas žuvo prie tos pačios pilies.“

Negana to, Mindaugas dar nužudė ir Vismanto brolius – Gedvilą ir Sprudeikį.

Dabar galime tik spėlioti – gal Mindaugas ir Morta jau seniai vienas kitą mylėjo, o Vismantas buvo nemylimas vyras, tad būsimas karalius tiesiog nuo jo išvadavo savo mylimą moterį? O galbūt viskas buvo dar kitaip – Vismantas palaikė Mindaugo priešus, buvo mūšis, kurio metu tiesiog žuvo. Taigi nebuvo nieko asmeniška.

Profesorius Rimvydas Petrauskas teigia: „Tai buvo konfliktas, ir aš manau, kad ne dėl žmonos žudė. Tiesiog žuvo konflikto metu, ir tai yra nieko nestebinantis dalykas. Šioje istorijoje labai svarbų vaidmenį vaidino ir Mortos tėvas, nors mes apie jį nieko nežinome, taip pat nežinome, iš kokios giminės buvo kilusi Morta, tačiau neabejotina, kad iš labai kilmingos. Jos sesers vyras taip pat buvo vienas svarbiausių to meto kunigaikščių – Nalšios kunigaikštis Daumantas. Vien tokia „santuokų karjera“ rodo labai aukštą jų tėvo padėtį. Mindaugui tikriausiai buvo labai svarbu turėti sąjungininką iš Mortos šeimos pusės, ir vesdamas ją Mindaugas aiškiai įsitvirtino Lietuvoje. Tai yra labai svarbus faktas – Mindaugo ir Mortos santuoka buvo politins sprendimas.“

Nepaisant tokių peripetijų iš šaltinių nuotrupų galime spręsti, kad juos siejo tikra meilė. Juk savo karaliene Mindaugas pasirinko ne kokią kitą moterį, bet Mortą. Ji jam pagimdė sūnus Ruklį ir Rupeikį. Mindaugas išsirūpino, kad po jo mirties būtų karūnuotas vienas iš jo sūnų. Tai buvo toliaregiškas politinis žingsnis. Tačiau jis kartu slėpė ir jo asmeninę tragediją. Mindaugas turėjo dar vieną sūnų iš ankstesnės santuokos – Vaišvilką. Nors buvo vyriausias, tačiau ne jis buvo pasirinktas įpėdiniu. Kodėl?

Istorikas Artūras Dubonis atskleidžia, kad tai buvo išdavystė: „Laikausi tos minties, kad Mindaugas išdavė vyriausiąjį savo pirmos santuokos sūnų. Jis, sudarydamas taiką, Vaišvilką atidavė įkaitu Danilui, Volynės kunigaikščiui.“

Kas žino, gal atšiaurų Vaišvilko likimą irgi lėmė pamotės žodis? Akivaizdu, kad ji norėjo pasirūpinti savų vaikų ateitimi, o ne svetimos moters vaiku.

Morta dalyvavo valstybės valdyme

Morta buvo svarbi sprendžiant valstybės reikalus. Kai žemaičiai atvyksta į Mindaugo dvarą, jie kalbasi su Treniota, o paskui su Mindaugu ir Morta. Tai rodo, kad žemaičiai suprato, kokią didelę reikšmę turi Morta Mindaugo sprendimams.

„Mortą matome ne tik kaip akivaizdžiai Mindaugo mylimą žmoną, bet ir kaip patarėją, su kuria Mindaugas aptardavo politines aktualijas. Aišku, tie užrašyti dialogai iš dalies galbūt savo konstrukcija yra fiktyvūs, bet pati idėja išlieka – kronikininkui tikrai nebuvo jokio reikalo falsifikuoti dokumentus ir kažką apgaudinėti. Akivaizdu, kad Mindaugas, priimdamas svarbius sprendimus, tarėsi su Morta ir aiškiai balansavo tarp Mortos siūlomos išeities iš to meto sudėtingos situacijos ir kitos dvaro grupuotės. Morta šiuo atveju atstovavo krikščioniams palankią, santykių su Ordinu palaikymo liniją, o Mindaugo sūnėnas Treniota kaip tik buvo lyderis tos grupuotės, kuri ragino nutraukti draugiškus santykius su Ordinu ir su žemaičiais toliau tęsti kovą“, samprotauja istorijas Rimvydas Petrauskas.

Būtent Morta įkalbinėjo Mindaugą neatsimesti nuo krikščionybės ir nekariauti su Livonijos ordinu, o jį įkalbinėjusį Treniotą pavadino bezdžione.

Štai koks iškalbingas to meto šaltinis: „Mielas valdove, apsvarstyki,/Ką aš tau vargšė Morta pasakysiu:/Pagrįstai turiu gailėtis,/Kad Treniotos patarimo/Paklausei ir jį įvykdei./Turi dėl to gailėtis./Pasakysiu tau aš tiesiai:/Jei manęs būtum paklausęs,/Būtų tau dabar geriausiai./Magistras pagerbė tave/Ir tavo žmones, ir mane/Įvairiausiais būdais:/Jis parūpino karūną/Tavo karališkajai garbei./Jis savo dvasininkus pasiuntė,/Kurie tau Tiesą paskelbė./Tu dabar klausai beždžionės,/Turiu minty Treniotą,/Jis išdavė tave.“

Iš kur žinome tokius intymius dalykus, kurie vyko tarp Mindaugo ir Mortos? Kodėl istorikai taip drąsiai kalba apie pokalbius tarp vyro ir žmonos? Sudarius sutartį su Livonijos ordinu Mindaugo dvare neišvengiamai turėjo atsirasti vokiečių, kurie ne tik galėjo patarinėti Mindaugui, bet ir pranešinėti žinias Rygai. Be to, žinome, kad jau atsimetus nuo krikšto Mortos prašymu buvo leista į Rygą grįžti jos nuodėmklausiui Zivertui, kuriam matyt patikėdavo visas paslaptis. Šis sugrįžęs ir papasakojo daug svarbių detalių, pokalbių, kurie įvyko tarp Mindaugo ir Mortos.

Rimvydas Petrauskas priduria: „Tai – jau subrendusių žmonių santuoka. Veikiausiai Mortos stipri asmenybė lėmė santuoką ir tolesnius veiksmus. Vien tai, kaip Ordinas pateikia Mortos žodžius, atspindi jos charakterio tvirtumą“.

Morta buvo atsidavusi krikščionė

Dar vienas svarbus Mortos bruožas – ji buvo uoli krikščionė. Karalienė ne tik Mindaugą įkalbinėjo neatsimesti nuo krikščionybės, bet ir gynė krikščionis, esančius Lietuvoje. Ir galbūt jos dėka išliko lietuvių krikščionių bendruomenės, kurios ir perdavė iki mūsų dienų Mindaugo krikšto žegnonę.

„Per Mortos-Mindaugo prizmę mes galime pasakyti, koks nebuvo Mindaugas. Mindaugas nebuvo toks krikščionis, kokia buvo Morta. Ankstyvojoje krikščionybės fazėje, ir Lietuva tame nėra išskirtinė valstybė, svarbų vaidmenį vaidindavo valdovų moterys“, priduria Rimvydas Petrauskas.

Meilė Mortai ir lėmė Mindaugo likimą. Prieš mirtį ji paprašė karaliaus, kad jų mažamečius vaikus – Ruklį ir Rupeikį – globotų jos sesuo, Daumanto žmona. Jai mirus, gedėti atvykusią seserį Mindaugas pasilaikė sau. Tai įpykdė Daumantą. O jau seniai sąmokslą prieš Mindaugą rezgančiam seserėnui Treniotai įdavė įrankį. Daumantas 1263 metų rugsėjo 12 dieną nužudė Mindaugą ir jo sūnus.

Tad kokia gi buvo Morta? Aišku, savo meto kūdikis. Ji pripažino stipresnįjį ir jo teisę. Todėl tikriausiai pamiršo savo pirmąjį vyrą Vismantą ir tapo ištikima Mindaugui. Ji buvo labai įtakinga, ir į jos žodžius Mindaugas įsiklausydavo. Tikriausia ne vieną valstybei svarbų sprendimą lemdavo jos žodis. Ji rūpinosi savo vaikais, tačiau galiausiai tas rūpestis atsisuko ir prieš jos vyrą, ir prieš jos vaikus. Bet kuriuo atveju, ji buvo stipri moteris, kurios reikšmę pripažino to meto kunigaikščiai. O tai jau yra daug. Tai ryški XIII amžiaus Lietuvos moteris, kurios vardo neturėtume pamiršti.

„Istorijos detektyvai“ – trečiadienį 21.45 val. per LRT televiziją.

Istorija , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra