Išskirtiniai Lietuvos istorijos fragmentai – drobėse

Autorius: Data: 2016-12-19, 09:44 Spausdinti

Išskirtiniai Lietuvos istorijos fragmentai – drobėse

„Rupunionys“ (fragmentas)

Įspūdžiai iš Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos atidarymo

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius

2016 m. gruodžio 14 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje atidaryta Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai drobėse“, skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Parodoje eksponuojamos naujam akad. Eugenijaus Jovaišos rengiamam leidiniui „Aisčiai. Radiniai“ sukurtos Laimos Tubelytės-Kriukelienės iliustracijos-paveikslai (dailininkė juos tapė apie vienerius metus. Beveik  visi šioje parodoje pristatomi dailininkės kūriniai Vilniaus įgulos karininkų ramovėje eksponuojami jau antrą kartą (pati pirmoji paroda čia vyko nuo 2013 m. nuo lapkričio vidurio  iki 2014 m. balandžio mėn.)

O pirmą kartą parodoje, dailininkės žodžiais, eksponuojami šie paveikslai „Oršos mūšis“ (pats naujausiais), taip pat „Barboros Lietuva“, „Lietuvos krikštas“, „Barbora Radvilaitė su motina Barbora Kola“.

Parodos pristatymą vedė  Gaudentas Aukštikalnis, Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas. Vakarą pradėjo smuiku griežęs Andrius Pleškūnas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro narys–altininkas. Ir vėliau jis pagyvino renginių muzikiniais intarpais, viena iš dainų – „Siuntė mane močiutė vandenėlio“.

Dalyvavo daug garbių svečių, tarp jų – akad. Eugenijus Jovaiša, prof. Romualdas Grigas, istorikas Tomas Baranauskas, buvęs Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Dailininkės talentą įvertino ir istorikai, ir menininkai, ir valdžios atstovai

Juozas Oleka išskyrė Laimos Tubelytės-Kriukelienės talentą. Dailininkės ranka, pasak. J. Olekos, pavedžiota E. Jovaišos, perteikia istorinį tikslingumą, užfiksuotus istorinius momentus. Jis akcentavo, kad E. Jovaišos monografija „Aisčiai“, kurią (II ir III dalis, – O. G. past.) iliustravo dailininkė, – veikalas, kuris yra svarbus ir jaunajai kartai, ir visiems Lietuvos istorija besidomintiems.

Toliau kalbėjo akad. Eug. Jovaiša, dabar LR Seimo narys, teigęs, kad visa medžiaga, kuri pateikta trijuose „Aisčių“ tomuose – ištyrinėta, išjausta. Akademikas parodoje eksponuoja du – romantinį ir mokslinį Lietuvos istorijos aprašymo – variantus. E. Jovaiša taip pat papasakojo, kaip jis susipažinęs su „Aisčių“ iliustracijų autore L. Tubelyte-Kriukeliene. Pasirodo, kad prieš kelis metus akademikas sulaukęs dailininkės skambučio, kai ji pati pasisiūlė iliustruoti jo veikalus, taip ir prasidėjo jų kūrybinis bendradarbiavimas. Dabar kuria naują knygą. Akademikas teigė, kad dailininkė turi itin įdėmiai studijuoti istorinius veikalus. Pvz., L. Tubelytė-Kriukelienė, tapydama paveikslą „Oršos mūšis“, perskaitė itin daug istorinės literatūros. Pasak E. Jovaišos, istorinių veikalų iliustracijos yra vertingos tada, kai profesionalus istorikas iš jų gali identifikuoti konkrečias istorines detales ir realijas. Akademikas teigė, kad paveikslas „Žalgirio mūšis“ kiek silpniau nei „Oršos mūšis“ perteikia istoriškumą (nors, T. Baranausko pastebėjimu, istorinės detalės, pvz., skirtingų kovojusių pusių vėliavos, yra autentiškos), bet „žavi nuostabia spalvų vienove, užburia nuotaika“.

Dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė su Juozu Oleku ir prof. Eugenijumi Jovaiša (viduryje)

Akademikas akcentavo, kad pirmas sukurtas paveikslas buvo „Raudonėnai“ antrajam „Aisčių“ tomui. Pastarasis tomas, kiekvienas atskiras skyrius skirtas atskirų kapinynų aprašymams. E. Jovaišos žodžiais, gyvenimas yra toks dabar, ir koks buvo prieš tūkstantį metų „ir meilė, ir troškulys“. O dailininkė L. Tubelytė-Kriukelienė kuria tyrą, gražų, pilnakraujį to istorinio gyvenimo paveikslą. Taip pat E. Jovaiša teigė, kad parodoje eksponuotas paveikslas „Aisčių pakerėta“ – tarsi pačios dailininkės suromantintas autoportretas (šiame paveiksle L. Tubelytė-Kriukelienė vaizduoja Žaną d’Ark).

Tomas Baranauskas kalbėjo, kad dailininkės L. Tubelytės-Kriukelienės darbai – dovana akad. E. Jovaišai, nes kartais istorikas be dailininko yra bejėgis atkurti praeitį. T. Baranauskas akcentavo, kad kiekvienas dailininkas turi savo individualų stilių, dėmesingumas detalėms – L. Tubelytės-Kriukelienės išskirtinis bruožas. Istorikas akcentavo, kad apskritai yra sudėtinga piešti batalines scenas, reikia drąsos pavaizduoti visą mūšio vaizdą. T. Baranauskas teigė, kad dailininkė dabar kuria „Oršos mūšio“ tęsinį. Baigdamas T. Baranauskas palinkėjo dailininkei sukurti daug istorinių paveikslų.

Parodos pristatyme dalyvavo ir dailininkas tapytojas Aloyzas Stasiulevičius, dailininkų grupės „Individualistai“ narys (beje, ši dailininkų grupė jungia apie 60 menininkų). Pasirodo, ir pati dalininkė yra šios grupės narė. A. Stasiulevičius akcentavo, kad istorija – interpretacijos objektas (priminė, kaip buvo pasipiktinę lenkai, kai buvo eksponuojamas J. Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“). Dailininkas teigė, kad istorinių paveikslų tapymas labai svarbus, gaila, kad šie paveikslai dabar nėra populiarūs ir negauna paramos. Taip pat dailininkas akcentavo, kad kultūra, menas – mūsų tapatybės dalis. A. Stasiulevičius įvertino didvyrišką dailininkės Laimos darbą. Jis taip pat akcentavo, kad grupė „Individualistai“ ruošiasi parodai, skirtai Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, kurioje dalyvaus ir parodos autorė.

Vėliau kalbėjo prof. Romualdas Grigas. Profesorius akcentavo daug metų kalbąs apie tautos namus. Būtent karininkų ramovė – tautos namai. Prof. R. Grigą nustebino parodos dvasia. Jis teigė, kad nedaug dailininkų kūrybos kelią paskira istorinei tapybai. R. Grigas konstatavo, kad jo propaguojama tautotyra – bandymas įsijausti į protėvių dvasią. Profesorius pabrėžė, kad būtent dar Herodoto minėta baltų civilizacija grindžiama dvasinės kultūros principais.

Jis teigia, kad svarbu realizuoti istoriją. Ir kiekvienas mūsų turi būti tautokūros, o ne tautogriovos pozicijoje.

Toliau kalbėjo dailininkas Aleksandras Vozbinas, Karininkų ramovei padovanojęs darbą „Salaspilio mūšis“. Šį gestą dailininką pristatė kaip pilietinę poziciją ir teigė, kad ši pozicija dabar yra ne mažiau svarbi nei anksčiau.

Kelis žodžius tarė ir „Individualistų“ grupės pirmininkas Algimantas Kliauga, akcentavęs gyvybingos kūrybos tradicijos svarbą.

Edmundas Pupinis, LR Seimo narys, akcentavo istorinių parodų svarbą, grįžimą prie istorijos. Jis prisiminė, kad dail. L. Tubelytę-Kriukelienę jis prisimena iš Žalgirio 600 m. jubiliejui skirtos parodos 2010 metais.

Kalbėjo ir istorinių romanų autorius Jonas Užurka. Jis akcentavo, kad dailininkė L. Tubelytė-Kriukelienė iš nebūties kelia istoriją į viešumą. Rašytojas pasidžiaugė, kad istorikai – Eug. Jovaiša, T. Baranauskas – suteikia daug peno menininkams, taip pat ir rašytojams. J. Užurka taip pat pabrėžė, kad dailininkės darbai – nacionalinė vertybė.

Svarbu, kad pasveikino ir kraštiečiai – kupiškėnai (autorė kilusi nuo Skapiškio, Kupiškio raj.) ir kupiškėnų klubo atstovė Filomena Marčiulionienė.

Vėliau poetas Jonas Ivoška perskaitė fragmentus iš savo sakmės apie Žalgirio mūšį.

Dailininkė padėkojo visiems kalbėjusiems ir pakvietė artimesniam pabendravimui prie vaišių stalo.

Kūryba – duoklė Lietuvai

Paklausta, kada nutapė pirmąjį istorinį paveikslą, dailininkė L. Tubelytė-Kriukelienė pasakė, kad tai buvo maždaug prieš 10 metų. Nors nebuvo labai paprasta nutapyti, kadangi turėjo ieškoti nemažai informacijos, tačiau kūrinys gimė. Tai buvo paveikslas „LDK I Statuto  priėmimas“. „Pasigavo mane istorija ir nebepaleido“, – teigia L. Tubelytė-Kriukelienė. Dailininkė liudija, kad tapydama paveikslus lietuvybės tema, ji lyg atiduoda duoklę Lietuvai.  „Kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip savo darbais prisidedame prie tapatybės išsaugojimo. Aš – ne išimtis.  Todėl ši paroda turėtų suintriguoti tuos žmones, kuriems įdomi Lietuvos istorija. O Lietuvos istorija išties labai įdomi, todėl ji mane pavergė. Tikiuosi, kad dailės kūriniai šia tema prisideda prie lietuvybės išsaugojimo ir aktualizavimo. Matau prasmę tapyti paveikslus lietuviškomis spalvomis ir vaizdais“, – teigia dailininkė.

Mažesnėje Karininkų ramovės salėje eksponuojamos L. Tubelytės-Kriukelienės iliustracijos naujam akad. Eugenijaus Jovaišos leidiniui „Aisčiai. Radiniai“. Dailininkė teigia, kad bendradarbiauti su akad. E. Jovaiša  pradėjo 2013 metais. Per šiuos metus nutapė pirmąsias 10 iliustracijų ant drobės. Jos bus publikuotos  vėliau, negu planuota. 2014 m. ji nupiešė 6 iliustracijas E. Jovaišos monografijai „Aisčiai. Raida“. Šioje monografijoje panaudota nemažai ir kitų dailininkų sukurtų iliustracijų. 2015 m. nupiešė (spalvoti pieštukai, popierius) iliustracijas III „Aisčių“ daliai – „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tačiau prie pačios pirmos monografijos „Aisčiai. Kilmė“ savo kūryba neprisidėjo.

Svarbu paminėti, kad šioje parodoje eksponuojamos „Aisčių“ iliustracijos pasižymi sudėtingomis keliaplanėmis kompozicijomis (paveikslas padalijamas į kelias dalis), norint geriau perteikti vaizduojamų gyvenviečių kasdienybę. Pvz., paveikslo „Krūvandai“ apatinėje dalyje vaizduojami mirę protėviai, virš jų – akmenėliai, dar aukščiau – sėdintys rymantys žmonės, šventiškai pasipuošę. Virš jų – kaimo buities vaizdai, besiganantys žirgai, trobesiai, belapiai medžiai (galbūt tai pavasaris). O pačiame viršuje – dangaus skliautas ir saulė. Eksponuojami ir šie naująją E. Jovaišos knygą iliustruosiantys paveikslai: „Plingailiai“, „Rupunionys“, „Daugalaukis“, „Vėluikiai“, Šaukėnai“, „Lauksvydai“, kt.

Pasirodo, kad ir dabar dailininkė ruošia iliustracijas dar vienam akad. E. Jovaišos leidiniui, koks jo pavadinimas – dar paslaptis. Knygoje bus rašoma apie aisčių gyvenimą. Dailininkė kiek nuogąstauja, kad, E. Jovaišai pradėjus dirbti Seime, iliustracijų kūryba kažkuriam laikui nutrūko ir tikisi, kad neilgam.

 Parodoje eksponuojamas paskutinis dailininkės darbas istorine tema – itin sudėtinga batalinė kompozicija Oršos mūšis“. Parodoje ji pristato pirmąją kūrinio dalį. Antrosios dalies tapyti dar nepradėjo, bet piešinys ant drobės jau ryškėja. Jį pabaigti tikisi vasarą. „Vasarą tapyti man maloniausia. Dažniausiai didelio formato drobes  tapau sodyboje, kuri yra maždaug už 40 km nuo Utenos (Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje). Vasarą dienos ilgesnės, apšvietimas natūralus, na, ir šiaip galima ilgiau skirti laiko kūrybai“, – teigia dailininkė.

 O didžioji L. Tubelytės-Kriukelienės laiko dalis atiduodama pedagoginiam darbui. Ji dirba Utenos kolegijoje dailės dėstytoja. Tad kada bus baigtas „Oršos mūšis“, ji negali pasakyti, galbūt 2017 m. rudenį? Beje, autorė surengė per 30 autorinių parodų.

Svarbu paminėti, kad parodoje eksponuoti paveikslai „Žalgirio mūšis“, „Karalienė Morta“, „Karalius Mindaugas“, taip pat „Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas“, „Karaliaus Mindaugo krikštas“ buvo publikuoti fotomenininko ir dailininko Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ III tome.

Šviesi Lietuvos praeities vizija

Didžiojoje Karininkų įgulos ramovės salėje eksponuojami istoriniai L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslai. Tarp jų – nemažai darbų, skirtų įžymioms LDK moterims: karalienėms, kunigaikštytėms, kunigaikštienėms. Per parodos atidarymą dailininkė neslėpė mėgstanti paveiksluose vaizduoti moteris (o bataliniuose paveiksluose dominuoja vyrai).

Didingumu išsiskiria paveikslai „Karalius Mindaugas“, „Karalienė Morta“. Ypač įsimintini paveikslai, skirti Barborai Radvilaitei „Barbora Radvilaitė“ ir „Barboros Lietuva“. B. Radvilaitė pirmajame paveiksle laiko raudoną juostą, kuri, kaip ir Barboros drabužiai, kitame paveiksle apgaubia erdvų romantizuotą Lietuvos peizažą (pilis, laukus ir klonius). Susidaro įspūdis, tarsi Barbora, jos įsimintina istorija ir dramatiškai nutrūkusi gyvenimo linija simboliškai paveiktų visą Lietuvą. Beje, ir kitas paveikslas – „Barbora Radvilaitė su motina Barbora Kola“ – skirtas Barborai.

Dominuoja figūrinės panoraminės kompozicijos, daug dėmesio skiriama erdvės modeliuotei. Eksponuojama simbolinių kompozicijų: „Kelionė ratu“, „Lietuvos istorijos slenksčiai“. Itin įsimintinas paveikslas „Lietuvos dienoraštis“: knygoje įkomponuotas raudono pilies mūro fragmentas, virš jo – virtinės namų, dar aukštėliau – gyvulėliai, virš jų – modernių pastatų siluetai, dar aukščiau – bažnyčių bokštai ir viską „vainikuojanti“ raudona saulė. Šis į knygą įkomponuotas vaizdas savo forma primena ir degančią žvakę, savotišką atminties simbolį.

Keletas paveikslų skirta krikšto temai: „Lietuvos krikštas“, „Netimero krikštas“. Kai kurie darbai, pvz., „Lietuvos krikštas“, pasteliniais spalvų tonais, sudėtingomis erdvinėmis kompozicijomis, žalčio, aukuro, saulės motyvais primena M. K. Čiurlionio darbus.

„Krūvandai“ (fragmentai)

Dailininkės darbai išsiskiria ypatingu preciziškumu, dėmesiu detalėms (ypač aprangos), taip pat šviesiomis spalvomis. Daug žalios, geltonos – tai yra gyvybės, taip pat šviesos, saulės – spalvų. L. Tubelytės-Kriukelienės kūrybai būdinga romantinė Lietuvos istorijos vizija, kiek primenanti ir K. Šimonio kompozicijas.

Peržvelgus L. Tubelytės-Kriukelienės darbus, ryškėja sakralumo, būties šventumo pajauta, vienybės su gamta, kosmosu idėja.

 Belieka dailininkei L. Tubelytei-Kriukelienei palinkėti kūrybinės sėkmės ir įkvėpimo įamžinant įsimintinas Lietuvos istorijos akimirkas. O parodą visi norintys galės pamatyti iki 2017 m. balandžio 1 dienos.

Autorės nuotr.

 

Istorija Kultūra Parodos Renginiai , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra