Išskirtinės monetos kelias į Karo muziejų. Dvigubas dukatas

Autorius: Data: 2021-07-19 , 08:55 Spausdinti

Išskirtinės monetos kelias į Karo muziejų. Dvigubas dukatas

Dukatas. Muziejaus nuotr.

www.voruta.lt

1921 m. vasario 16 d. Kaune įsteigtas Karo muziejus. Per savo šimtametę veiklą muziejus išgyveno pakilius kūrybos periodus ir sunkius okupacijų laikus. Per visą amžių Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius praturtino istorinės vertybės, atskleidžiančios ne tik karybos tradicijas, bet ir turtingą Lietuvos praeitį. Šiuo metu vien tik numizmatikos rinkinyje yra saugomi ir tiriami  39 000 numizmatikos, faleristikos bei bonistikos eksponatai.

1967 m. į muziejų pristatyta labai reta auksinė moneta – dvigubas dukatas (it. Doppio Ducato). Ši moneta nukalta 1509–1522 m. šiaurės Italijoje, Feraros kunigaikštystėje (kalyklos meistras Paulo Zerbinato). XV a. pab.–XVI a. pr. Feraros kunigaikštystė tapo tarptautiniu kultūros centru, garsėjančiu architektūra, muzika, literatūra ir vizualiaisiais menais.

Kaip ši moneta pateko į Lietuvos teritoriją, iš tiesų yra mįslė. Tačiau pirmiausia pažvelkime į tai, kas joje įamžinta. Monetos averse pavaizduotas profiliu pasisukęs į kairę 3-iasis Feraros kunigaikštystės kunigaikštis Alfonsas I d’Este su šarvais. Aplinkui, ties monetos kraštine, lotyniškas užrašas „ALFONSVS·DVX·FERRARIAE·III“. Reverse matoma biblijinė scena, kurioje pavaizduotas Jėzus Kristus ir fariziejus. Aplinkui, ties monetos kraštine, užrašas „QVE·SVNT·DEI·DEO“ (liet. Kas yra Dievo). Įdomus faktas, kad kunigaikščio Alfonso I d’Este pirmoji žmona buvo Ana Marija Sforca (1476–1497), Bonos Sforcos teta. Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m. balandžio 18 d., kai palikusi  Šiaurės Italiją ištekėjo už karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. 1520 m. Bona Sforca pagimdė sūnų Žygimantą Augustą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje driekėsi platus Bonos Sforcos asmeninių valdų tinklas su dvarais, kaimais, miesteliais bei savivaldžiais miestais. Šiose žemėse įvykdytos reikšmingos ūkio reformos. Tad žinodami Bonos Sforcos ryšius ir monetos kalybos datą, galime spėti, kad moneta į Lietuvos teritoriją pateko atvykus Bonai Sforcai. Monetos viršutinėje dalyje išmušta kiaurymė ir įverta grandelė. Tikėtina, kad šią monetą nežinomas asmuo naudojo kaip papuošalą.

XIX a. moneta rasta išartuose Plemborgo dvaro (Raseinių r.) laukuose, tad trumpai apžvelkime dvaro istoriją. Plemborgo dvaras pirmą kartą Raseinių žemės teismo knygose minimas 1586 m., tuomet jis priklausė Žemaitijos kaštelionui Mikalojui Tolvaišai, o vėliau jo sūnui Adomui. 1642 m. dvarą, kaip Joanos Tolvaišytės kraičio dalį, perėmė Minsko ir Žemaitijos kaštelionas Jonas Alfonsas Lackis. Vėliau – įtakinga vengrų kilmės Eperješų giminė. 1775 m. dvarą įsigijo Žemaitijos tijūnas Stanislovas Daugirdas. Nuo 1891 m. dvare šeimininkavo archeologas, muziejininkas ir dailininkas Tadas Daugirdas. Plemborgo dvaras Daugirdų giminei priklausė iki pat II pasaulinio karo.

Galiausiai 1967 m. išskirtinė vertybė pateko į Kauno valstybinio istorijos muziejaus (nuo 1990 m. – Vytauto Didžiojo karo muziejaus) rinkinius. Muziejui šią monetą dovanojo poetas, filosofas ir kovotojas už Lietuvos laisvę – Mindaugas Tomonis (1940–1975), kuris turėjo nedidelę numizmatikos kolekciją ir retą monetą nusprendė padovanoti muziejui, norėdamas, kad ji būtų prieinama visuomenei. O kas ištiko patį monetos dovanotoją? Deja, likimas nebuvo malonus. M. Tomonis dirbdamas Paminklų konservavimo institute, 1974 m. viešai atsisakė vykti į Kryžkalnį ištirti paminklo sovietinei armijai būklės ir savo rašytame pasiaiškinime reikalavo demokratijos, spaudos ir sąžinės laisvės, o visų svarbiausia – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Po to, kai M. Tomonis atsisakė vykti į karinius SSRS kariuomenės mokymus, o Ateizmo muziejaus lankytojų knygoje įrašė du ilgus įrašus, kuriuose atvirai pasmerkė sovietinę ateizmo propagandą, jis, kaip buvo įprasta tuo metu susidoroti su netinkamais žmonėmis, du kartus buvo priverstinai „gydomas“ psichiatrinėje ligoninėje. 1975 m. lapkričio 5 d. mįslingai žuvusio M. Tomonio kūnas buvo rastas ant geležinkelio bėgių.

Tad Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato labai retą muziejinę vertybę – dvigubą dukatą.

Muziejai , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra