Išsilaisvinimo sukilimas
Autorius: Voruta Data: 2016-07-02 , 15:16 Spausdinti

Akad. prof. habil. dr. Antano TYLOS kalba, pasakyta 2016 m. birželio 23 d. Lukiškių aikštėje vykusiame 1941 m. birželio 23 d. sukilimo minėjime
Sveikinu visus su valstybine švente – 1941 m. birželio 23 d. sukilimo paminėjimu.
Tada man buvo 11 metų. Tos dienos rytą lauke ganiau karves. Atbėgo jauniausias Brolis Jonukas, iš tolo šaukdamas: „Rišk karves ir eik namo. Per radiją Himną gieda.“. Kai parlėkiau namo, prie radijo jau buvo keli kaimynai ir Burbiškio malūnininkas, kuris užsuko eidamas iš Bičionių stotelės. Mane nustebino, kad visi solidaus amžiaus kaimynai apsikabinę klausėsi „Tautiškos giesmės“, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos, Laikinosios Lietuvos vyriausybės išvardijimo bei Kauno karo komendanto pulk. Jurgio Bobelio įsakymų. Klausėsi ir iš džiaugsmo verkė, bučiavosi, šoko ir verkė.
Kai 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjuga okupavo Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, gynybos komisaras S. Timošenko Stalinui ir Berijai pasiūlė sovietizuoti okupuotas valstybes. Sovietizuoti – tai sunaikinti visą mūsų valstybinį gyvenimą, jo institucijas ir viską, ką per dvidešimt dvejus Nepriklausomybės metus buvome sukūrę. Sovietizavimas buvo brutaliai įgyvendinamas. 1941 m. birželio 14 d. buvo atliktas pirmasis masinis sąmoningiausių ir kūrybingiausių Lietuvos piliečių trėmimas į sovietinės imperijos gilumą. Komunistinė propaganda, smurtas, teroras, karo pradžioje virtęs kruvinomis žudynėmis, sukrėtė Tautą. Ir per radiją paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas ir kvietimas darbu ir veiksmais atkurti savo valstybę, likviduoti okupacinį režimą buvo stiprus emocinis išgyvenimas. Jaunimas stojo į sukilėlių gretas ir naikino okupantų pajėgas, saugojo nuo jų teroro, atkūrė Lietuvos administraciją. Tai buvo žygis už Lietuvą prieš bėgantį ir ateinantį okupantą. Tomis išsilaisvinimo dienomis žuvo apie 2 000 sukilėlių ir juos rėmusiųjų.
Šis išsilaisvinimo žygis iki šiol nepripažintas valstybinės reikšmės aktu. To nepadarė ir šiandien tai svarstęs Lietuvos Respublikos Seimas. Mes turime nuosekliai siekti, kad sukilimo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija būtų pripažinta valstybinės reikšmės aktu. Tai mūsų pareiga Lietuvai ir už Ją kovojusiems ir žuvusiems 1941 m. sukilėliams.
Antrasis pasaulinis karas Naujienos Rezistencija Rusijos okupacija
Komentarai
Naujienos
-
Trakai jau skelbia 2020-uosius – Lietuvos kultūros sostinės metus
-
Trakų Salos pilyje atidaroma paroda „Iš Kalėdų eglutės žaisliukų istorijos“
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose dar viena naujiena – Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: Nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“
-
Chorai Naujalį dainavo Vilkaviškyje ir Rumšiškėse
-
Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas. Prieš 75-erius metus Maskvoje sušaudytas „pogrindžio prezidentas“ Jonas Žemaitis–Vytautas
Istorija
-
Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
-
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
-
Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas. Prieš 75-erius metus Maskvoje sušaudytas „pogrindžio prezidentas“ Jonas Žemaitis–Vytautas
-
Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.
-
Videniškiuose vis aiškiau piešiamas kunigaikščių Giedraičių muziejaus-dialogo centro konceptas
Kultūra
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose dar viena naujiena – Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: Nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“
-
Fotografijų albumas „Širvintų krašto žmonės“
-
Rasa Vasilevičiūtė – „Ir vėl kartu“
-
O kas, jei karalius Mindaugas būtų likęs gyvas?
-
Dalia Savickaitė. Praskleista 33 Lietuvos menininkų portretų vienoje knygoje paslaptis
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
-
Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.
-
Česlovas Iškauskas. Aistros tebekaista: Kolumbas turėjo lietuviškų šaknų?
-
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“
-
Atsakymas vienintelis: mane, nevykdančią tarybinių įstatymų, perduos prokuratūrai, o grįžti buvusiai lituanistei kategoriškai draudžiama
Religija
-
Vienintelis Lietuvoje adventinis miestelis įsikurs Rumšiškėse
-
2020 metų katalikiško kalendoriaus sutikimas
-
Lionginas Virbalas SJ pataria, kaip prasmingiau keliauti po Izraelį
-
Irena Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama
-
Vatikano biblioteka. Rankraščiai ir senieji spaudiniai internete
Susiję straipsniai
-
Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Pilsudskiu?
~ Antrasis pasaulinis karas, Istorija, Kariuomenė, Rusijos okupacija, Rytų Lietuva
2019-09-12, 15:15
-
Leidykla „Briedis“ pristato knygą „Barbarų žemynas. Europa po II pasaulinio karo“
~ Antrasis pasaulinis karas, Naujienos
2019-08-20, 09:24
-
Adolf Galland. Pirmas ir paskutinis. Liuftvafės iškilimas ir nuopuolis 1939–1945 m.
~ Antrasis pasaulinis karas, Kultūra, Naujienos
2019-05-21, 17:10
-
Krašto apsaugos vadovybė ir kariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą
~ Antrasis pasaulinis karas, Renginiai
2019-05-09, 10:12
-
Pirčiupių kaimo praeitis
~ Antrasis pasaulinis karas
2019-05-02, 15:25