Išsaugokime H. Zudermano memorialinį muziejų Macikuose

Autorius: Data: 2016-07-07, 10:41 Spausdinti

Išsaugokime H. Zudermano memorialinį muziejų Macikuose

Vš.a. LIETUVININKŲ BENDRIJA „MAŽOJI LIETUVA“

Valdybos pirmininkas Edmundas Paplauskas,

Kauno g. 39-83, 91169 Klaipėda

nešiojamo tel. nr. +370655 43593

Šilutės rajono savivaldybės tarybai,

Šilutės rajono savivaldybės merui p. Vytautui Laurinaičiui

Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir direktoriui p. Sigitui Šepučiui,

Kultūros skyriui ir vedėjai,

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos (MLEKGT) pirmininkei p.Vilmai Griškevičienei

MLEKGT vyresniajai specialistei p. Reginai Jokubaitytei,

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorei, MLEKGT narei p. Rozai Šikšninei

Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubui

Kopijos žiniai:

Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkui Virginijui Jociui

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos regionų kultūros skyriui ir vedėjai Irenai Seliukaitei

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriui ir

vedėjai dr. Rūtai Pileckaitei

PRAŠYMAS

DĖL H. ZUDERMANO MEMORIALINIO MUZIEJAUS

2016-06-29

Klaipėda

            Prašome rasti galimybę bei laiką ir naujai aptarti Šilutei, kraštui, Lietuvai bei Europos ir tolimesnio užsienio turistams išskirtinio Hermano Zudermano memorialinio muziejaus šiandienos ir rytdienos puoselėjimo perspektyvas, informacijos apie muziejų sklaidos klausimus ir kita.

            Prie šio prašymo pridedamas ir Bendrijos valdybos nario Vytauto A. Gocento rašinys, kuriame išsamiau pristatomas Muziejaus reikšmingumo reikalas bei kai kurie talkos, paramos ir panašūs sumanymai.

            Nuoširdžiai dėkojame visiems Jums už Muziejaus buvimą, jo išlaikymo bei vystymo kasdienines pastangas. Linkime tolimesnio vaisingo bendradarbiavimo, visokeriopos sėkmės saugant Jūsų ir mūsų literatūros, kultūros bei istorijos paveldą.

            Pagarbiai ir su dėkingumu

Edmundas Paplauskas

———————————————————————————————————————

HERMANO ZUDERMANO MEMORIALINIS MUZIEJUS,

SAUGANTIS „LIETUVIŠKŲ APYSAKŲ“ GYVASTĮ. PRAVERKIME DURIS

 

Ketvirtą dešimtmetį (nuo 1984 m.) veikiantis Hermano Zudermano memorialinis muziejus, įsikūręs vos už trijų kilometrų patogaus kelio nuo Šilutės, buvusiame Macikų dvare – nuolatos liudija išskirtinį Šilutės ir krašto literatūrinį-istorinį palikimą. Muziejus – prie kelio ir apsuptas kuplios, jaukios medynų kaimynystės, Jis ir šiandien laukia visų mūsų, kviečia sustoti, praverti duris ir užeiti, apžvelgti ekspoziciją, įsigyventi į tuos istoriškai jau atitolusios XIX ir XX amžiaus krašto istorijos gyvuosius reliktus. Jo pastatas – iškalbingas atminties liudininkas, išlikęs pokario ir vėlesnių metų naikinimuose, kuomet sugriauta daug savaimingos vietos architektūros pastatų, neliko daugelio ją kūrusių žmonių. Išliko nemažas, sakytumei net iškilus ūkininkų ir aludarių Johano ir Dorotėjos Zudermanų pastatas, suaugęs su savaiminga krašto gamtine aplinka – visa tai pasakoja ir rašytojo senolių ir tėvų, šio krašto aludarystės tradicijų kūrėjų, ir jų žymaus sūnaus, rašytojo gyvenimo bei paties krašto tiek lietuvišką, tiek ir naujakurių vokiečių gyvenimo istoriją. Kitaip Šilutės Zudermanų garbingą atmintį šiandien beprimintų tik nebylūs, rūpestingai tvarkomi rašytojo tėvų kapo kauburėliai – abu palaidoti senosiose, ūksmingose Šilutės evangelikų liuteronų kapinėse, netoli po dešine ranka nuo išsaugotos, gražiai sutvarkytos koplytėlės. Kiek bebūtumei krašte ar Šilutėje – turi užsukti ir į Macikus ar į Šilutės senąsias kapines – keliautojo malda, visų žmonių atminimas vis uždega tą vienaip ar kitaip iškeliavusiojo atminimo ir vilties žvakę, priklaupti ir išpurenti kauburėlius, pasodinti gėlelę. Dėkokime Visagaliui, kad esame čionai su malda, su šiais rūpesčiais taikoje, o duonos sotimi galime pasirūpinti savo veido prakaitu.

Žinia, iš krašte gyvenusių beveik 154 tūkst. senųjų gyventojų (1939 m.) po 1944 ir vėlesnių metų netekčių spėjama išlikus gal tik 7 – 10 tūkstančius gyventojų. Pastebėkime, kad ekspozicijos atidarymu 1984-iais buvo paminėtas ir keturiasdešimtmetis nuo 1944-ųjų spalio ir vėlesnių įvykių – kraštas ištuštėjo, pritilo senųjų vietos žmonių kalbos, į pašalius pasitraukė jų netekčių ir skausmo liudijimai. Neatsitiktinai šio memorialinio muziejaus ekspozicija liudija žymaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano, gimusio Macikuose 1857 metų rudenį, gyvenimą ir kūrybą, ją įamžina, saugo ir viso krašto vaizdinį ir jo pasikeitimus, likimą, pasitarnauja krašto naujakurių, jų palikuonių ir atvykstančių savišvietai, literatūros ir istorijos pažinimui.

Nuolatinėje ekspozicijoje – daugiau nei 100 eksponatų. Tai ir senosios fotografijos, rašytojo gyvenimo laikais ar vėliau išleistos knygos vokiečių, lietuvių kalbomis, kiti dokumentai. Kaip minėta, tragiškai ištuštėjus kraštui, be globos liko daugybė sodybų, miestelėnų pastatų – gi Macikuose stebuklu išliko ne tik autentiškas pastatas, visų kaimynų, svečių, keliautojų varstytos durys, gražiai prižiūrima augmenija, gamtinė aplinka. Ir čia apsilankius, ir lankant kitas krašto vietas šiandienos lietuvio, kito keliautojo vaizduotė atkuria kitapus sienos vykusio Mažosios arba Prūsų Lietuvos krašto žmonių gyvenimo realijas, kurios gyvybingai rutuliojasi H. Zudermano 1917 metais išleistoje apysakų knygoje Litauische Geschichte  (Lietuviškos apysakos).

Lietuvių skaitytojui rašytojas pažįstamas jau nuo 1960-ųjų, kuomet buvo išversta ir Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje Vilniuje išleista dalis apysakų, o knyga pavadinta “Kelionė į Tilžę”. 1996 metais Jutos Noak leidykla Kaune pagaliau išleido ir pilną apysakų rinkinį “Lietuviškos apysakos”. Tuo visokeriopai pasirūpino Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas. Apysakų tekstai atkuria įvykius, poetiškąją šio vandenų krašto gamtą, istoriją, tradicijas ir papročius, dramatišką žmonių ir krašto likimą. Abiejų knygų vertėjas – Vilniaus žemaitis nuo Raseinių germanistas Adomas P. Druktenis, šiemet vasario 13-ąją paminėjęs garbingą 85-ąją gimtadienio sukaktį.

Komentavimo galimybė išjungta.

               Atminkime, kad jau kitais metais, t.y. 2017-ųjų metų rugsėjo 30 dieną Šilutės ir visas Klaipėdos kraštas, Lietuva, Vokietija iškilmingai minės 170-ąsias rašytojo Hermano Zudermano gimimo metines, o dar po penkerių metų ir 175-ąsias metines – abiem atvejais galime siūlyti bei tikėtis ir H. Zudermano jubiliejinių metų Lietuvoje, o gal ir kitur. Kur ir kaip minėsime? Kaip pagerbsime didį krašto ir Vokietijos rašytoją – jį žino ne tik Berlyne, Vilniaus ar Klaipėdos, kituose universitetuose. Yra memorialinių atminimo ženklų Vokietijoje, yra nuostabiai atstatytas ir vis saugomas jo biustas Šilutėje, gimnazija Klaipėdoje. Kitas kraštietis, rašytojas Johanesas Borovskis jo sūnaus dėka „sugrįžo“ į Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos klebonijos kambarius – regi ir negali patikėti, gali jau ne tik perskaityti, bet ir paaukoti pinigą, knygą, nusilenkti senajai šišioniškei moteriškei, kuri kunigo Mindaugo Kairio rūpesčiu tau jau atidarė kraštiečio atminimo ekspoziciją. Kambariuose šviesu, švaru, yra kėdės ir stalas – čia tavęs laukia krašto ir kultūros atsivėrimai. Šiandien reikia ir toliau aktingai rūpintis kaip vienas ar kitas Jūsų ir mūsų krašto, Vokietijos ir Europos rašytojas, išprusęs ir raštingas krašto kunigas bus atmenamas, suprantamas ir skaitomas Šilutėje ir Rusnėje, Vilkyškiuose ir Žukuose – žodžiu, Klaipėdos krašte, Lietuvoje, Vokietijoje, kitur. Taipgi mokykloje ir gimnazijoje, kolegijoje ir universitete, kiekvienoje išlikusioje kraštiečio, šviesaus tėvynainio šeimoje.

            Tolminkiemio liuteronų kunigo, lietuviškos literatūros pradininko K. Donelaičio 2014-ieji jubiliejiniai metai plačiai atvertė „Metų“ keturias giesmes moksleiviams ir visai Lietuvai. Nobelio premijos laureato vokiečio T. Mano namelyje Nidoje vyksta kasmetinis vokiečių ir lietuvių kultūros, istorijos sambūris. Puikių pavyzdžių yra ne vienas. Dažnai senieji literatūros, dailės, kultūros, istorijos, transporto muziejai ar jų ekspozicijos sugyvena bei išgyvena ir su juos remiančių, talkinančių kraštiečių, verslininkų parama. Specialias lėšas jos uždirba papildomai, o patalpas padeda remontuoti ir išlaikyti giminingos tematikos kulinarinio paveldo ir kitokios muziejus, galerijas bei bibliotekas (t.t. ir nacionalines), knygynus, galerijas lydinčios erdvės. Atrodo, kad senosios Šilutės istorija pati siūlo atminti Šilokarčiamos, Zudermano šeimos ir kitokį kulinarinį paveldą – gal atsidarytų „Zudermano svetainė“, knygynėlis, laikraščių ir žurnalų stalas „Pas rašytoją H. Zudermaną“ ir kita. Vilkyškių pieninė skubėtų nuomotis vietą savo šaldytuvui ir vitrinai – „Tilžės sūris“, šaltkošė, o ir kiti krašto gardumai kutentų praalkusio keliautojo gomurį. Žinant, kad Macikai turi net dvi muziejines ir atminimo vietas, keliautojų dvasinio-medžiaginio alkio užtektų ir muziejams, ir pavėsinei įrengti ar kokiam ūkiniam pastatui atkurti, svetainei pritaikyti.

Klaipėdoje ir krašte sėkmingai jau veikia kulinarinio paveldo virtuvės siauruko ir europinės vėžės stotyse, girininkijose, klebonijose ir kitur. Tai gali tikti ir Saugų malūne, kituose Klaipėdos bei krašto pramoninio paveldo statiniuose, kuriems šiandien dar stinga atstatymo, sutvarkymo lėšų. Rytoj tokių statinių gali dar būti, bet poryt visi sakysime, kad ir mūsuose kaip Osle, Stokholme, Čikagoje ar net tolimame Tel Avive – šiandien visur nukankame, džiaugiamės kitų verslumu, kultūringu apsiėjimu su atminties ir paveldo statiniais, jų rėmimu, bendradarbiavimu.

Daug veikė Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas, o muziejai ir bibliotekos jau kviečia bičiulius – stojasi ir pilnėja knygų lentynos, eksponatų vitrinos. Nežinau ką sakyti savo broliui Jurgiui Kristijonui, kuris gimė Paprūsės Tauragėje pirmaisiais taikos metais – 1945-iais, o po metų, kūčių dieną buvo atvežtas į probočių, senolių kraštą ir tvirtai suleido šaknis Klaipėdoje – sakosi kitur negalėtų bent kiek ilgiau gyventi, o žinome, kad Karaliaučiuje per trejetą metų baigė laivų statybos ir remonto studijas. Su juo į H. Zudermano memorialinį muziejų anuomet su džiaugsmu jau vežėme krašto ir Šilutės teisininko, bibliofilo Jono J. Gocento (1897–1974), taigi mūsų tėvo, rūpestingai surinktas vokiškas H. Zudermano knygas – dovana lyg ir atgavo savo prarastuosius namus, nes čia pat buvo įdėta į muziejaus vitriną, kad ir vėl būtų prieinama visiems lankytojams. Abu maloniai nustebome – nutilome ir sustojome, o atgavę žadą ir vėl keliavome krašto keliais, lankėme tėvo gimtąjį Gardamą, kur taipgi palikome jo raštų, kitų dokumentų, dovanojome savo kraštui tapytų šišioniškių šeimos paveikslų.

Žinia, 1946-siais vos metukų turėjęs brolis, o tuomet – Jurgelis, Klaipėdoje sustojo vaikščioti, „sustabdė“ nematytos sienos, nežinomas namas. Jį dovanai užleido tėvo pusbrolis taipgi iš senovinės vokiečių-lietuvininkų Gocentų giminės ar familijos. Taigi, nesustokime, kad Jums ar mums kartais gyvenime pasitaiko ne tos sienos, o ir ne anas pokario laikas. Dabar mes visi jau esame atsakingi už šį kraštą – kas atvykome, kas gimėme, kas norėtume sugrįžti. Tas dūmas iš visų mūsų krašto namų negali graužti akių – jis tik rodo, kur dar yra gyvų žmonių. Šiais ar panašiais žodžiais jau mano rašyta, pasitinkant kraštiečio doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Atleiskime už pasikartojimą – norisi širdingai dėkoti visiems krašto senbuviams, naujakuriams, mylėtojams, linkėti laimingos kelionės į Tilžę ar Klaipėdą, Šilutę ar Macikus. Ta kelionė prasideda vos tik praveriame H. Zudermano memorialinio muziejaus duris. Neatsilikime, mielieji, suskubkime aplankyti ir tai, kas menkai šišon paminėta, o išsamiai tik būnant pačiame krašte, jo muziejuose, archyvuose, bibliotekose, galerijose – kurių dar nėra, galima įkurti ir atverti visų naudai. Gal ir vėl mums teks sustoti, nustebti – ar vaikiški būsime, ar suaugusieji, bet visuomet Vydūniškai pasišventę, nušvitę.

Vytautas A. Gocentas, kraštietis

Mažoji Lietuva , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra