Ispanija sieks ES ekonomikos, energetikos ir švietimo pokyčių

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Narystė ES „buvo daugelio ispanų svajonė“, o ją įgyvendinusi ispanija labai išsivystė, todėl ji džiaugiasi galėdama prisidėti prie ES pažangos. Taip trečiadienį (2010-01-20) Europos Parlamente teigė ispanijos ministras pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero, šį pusmetį pirmininkaujantis ES Tarybai.

Kalbėtojas žadėjo siekti skatinti gamybą, stiprinti Sąjungos konkurentiškumą ir kurti mokestines paskatas ekonomikos atsigavimui po krizės. Tai bus numatyta rengiamoje „ES 2020“ strategijoje. Nors Lisabonos sutartis suteikia naujų politikos galimybių, Europos Komisijai reikėtų suteikti dar daugiau įgaliojimų, teigė J. L. Rodríguez Zapatero.
 
Prelegento teigimu, reikėtų sukurti bendrą energetikos rinką (susieti energetikos tinklus ir sukurti bendrą įstatymų bazę), skatinti tvarių energijos šaltinių naudojimą bei „iš esmės pakeisti automobilių pramonę“ – pavyzdžiui, plėtojant elektromobilių gamybą.
 
J. L. Rodríguez Zapatero sakė sieksiąs sukurti skaitmeninę vidaus rinką, lengvinti elektroninę prekybą ir stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą, taip pat skatinti technologijų naujoves ir tobulinti universitetinį švietimą. Savo ruožtu Ispanija rengiasi kovoti su smurtu prieš moteris, taip pat sukurti bendrą ES žmogaus teisių apsaugos sistemą bei vykdyti ryžtingesnę užsienio politiką.
 
Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso teigė, jog ES „turi pakankamai pajėgumų“ atgaivinti ekonomiką, taigi svarbu jais pasinaudoti – parengti „ES 2020“ strategiją, stiprinti eurą, didinti socialinę įtrauktį ir skatinti kurti darbo vietas, taip pat užtikrinti, kad valstybės įsipareigotų įgyvendinti Sąjungos sprendimus.
 
Politinių frakcijų atstovų nuomonės
 
Europos liaudies partijos pirmininkas Joseph Daul (Prancūzija) pritarė Ispanijos siūlymams dėl ekonominės politikos koordinavimo, tačiau prieštaravo valstybės išlaidų didinimui. Jis ragino mokestinėmis ir aplinkosaugos politikos priemonėmis skatinti darbo vietų kūrimą, taip pat remti smulkųjį ir vidutinio dydžio verslą.
 
Socialistų lyderis Martin Schulz (Vokietija) pavadino Ispanijos pirmininkavimo programą „labai ambicinga“ ir pažymėjo, jog svarbu, kad valstybės įgyvendintų ES sprendimus. EP narys siūlė „perkelti ispanišką modelį į Europą“, taip pat pridūrė, jog „Europoje reikia didesnės ekonomikos kontrolės.“
 
Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas Guy Verhofstadt (Belgija) ragino perduoti daugiau atsakomybės iš valstybių Europos Sąjungai, taip pat parengti naują klimato kaitos stabdymo strategiją ir paskirti vieną asmenį, atsakingą už jos įgyvendinimą.
 
Žaliųjų lyderis Daniel Cohn-Bendit (Prancūzija) siūlė nekartoti klaidų, nes viena iš krizės priežasčių yra „destruktyvaus ekonomikos augimo skatinimas“. Jis kvietė skatinti valstybių investicijas į energijos taupymą, taip pat plėtoti ekologiškų tramvajų tinklą. Savo ruožtu europarlamentaras siūlė reformuoti Bolonijos procesą siekiant pagerinti universitetinio išsilavinimo kokybę.
 
Europos konservatorių ir reformistų atstovas Timothy Kirkhope (Jungtinė Karalystė) kritikavo privalomą ekonominės politikos gairių pobūdį. Jis ragino Ispanijos premjerą gerbti kitų ES šalių ekonominę politiką ir „pirmiausia susitvarkyti savo kiemą“. „ES turi suteikti naudos, o ne sukurti papildomos naštos“, – pridūrė EP narys.
 
Pasak Europos vieningųjų kairiųjų atstovo Willy Meyer (Ispanija), Ispanijos pirmininkavimo programa nepakankamai naujoviška ir tęsia J. M. Barroso politiką, kuri „kenkia Europos socialiniam modeliui“. EP nario nuomone, reikėtų progresyviųjų mokesčių, taip pat ryžtingesnės užsienio politikos.
 
Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos atstovė Marta Andreasen (Jungtinė Karalystė) atkreipė dėmesį į britus, kurie Ispanijoje prarado savo įsigytus namus. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis EP narys Francisco Sosa Wagner (Ispanija) džiaugėsi, jog kadaise kentėjusi nuo diktatūros Ispanija dabar gali atlikti esminį vaidmenį Europos Sąjungoje.
 
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės
 
Rolandas Paksas (Laisvės ir demokratijos Europa) atkreipė dėmesį į Lietuvoje paaiškėjusius faktus apie joje egzistavusią infrastruktūrą neteisėtam žmonių įkalinimui. Pasak europarlamentaro, nors ES ir JAV yra „lygiateisės sąjungininkės ir partnerės“, tai „nereiškia, kad suvereniose valstybėse CŽV gali šeimininkauti kaip savo kieme“. R. Paksas ragino EP atnaujinti šios temos tyrimą, kurį vainikuotų dokumentas, įpareigojantis ES valstybes besąlygiškai apsaugoti kiekvieno piliečio teises ir laisves.
 
Tuo tarpu Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai) pritarė Ispanijos prioritetams dėl ES 2020 strategijos, užimtumo ir socialinės pažangos, švietimo, inovacijų ir energetikos saugumo. EP narė ragino toliau įgyvendinti Stokholmo programą teisingumo ir vidaus reikalu srityje, taip pat Baltijos jūros regiono strategiją. Ji taip pat kvietė imtis būtinų priemonių kovoti su skurdu ir užtikrinti minimalias socialines garantijas.
 
Laima Liucija Andrikienė (Europos liaudies partija) pakomentavo Kanarų salų statusą, remdamasi savo patirtimi, įgyta lankant kalbos kursus šiame regione.
 
Europos ombudsmenu perrinktas N. Diamandouros
 
Trečiadienį, sausio 20 d., Europos parlamentas slaptu balsavimu išrinko Europos ombudsmeną. Juo perrinktas graikas Nikiforos Diamandouros, šias pareigas ėjęs iki šiol. Už kandidatūrą balsavo 340 EP narių, tuo tarpu belgą Pierre-Yves Monette parėmė 289, o italą Vittorio Bottoli – 19 europarlamentarų. N. Diamandouros eis šias pareigas dar penkerius metus, iki kitos parlamento kadencijos.
 
Europos ombudsmeno pastas įkurtas 1995 m., o jo tarnybos būstinė yra Strasbūre. Savo iniciatyva arba reaguodamas į skundus, jis tiria netinkamo ES institucijų ir agentūrų administravimo atvejus – pavyzdžiui, skaidrumo trūkumą ar atsisakymą suteikti informacija.
 
Ombudsmeną renka Europos Parlamentas kiekvienos kadencijos pradžioje. Kandidatai turi surasti bent 40 juos remiančių europarlamentarų bent iš dviejų šalių. Rinkimų eigą prižiūri EP Peticijų komitetas. Pagal ES taisykles, Ombudsmenas privalo įsipareigoti veikti nešališkai.
 
Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai: EPIB_PS_2010_01_20.doc.
 
Susisiekti: Rolandas Pyragis, EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas spaudai, tel. (8 5) 212 1530, 212 0766, mob. (+370) 689 53306, faks. (8 5) 261 98 28, el. paštas rolandas.pyragis@europarl.europa.eu
 
Nuotraukoje: Pakilimas iš krizės – svarbiausia užduotis, pabrėžė J. L. Rodríguez Zapatero

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra