Išnykusio Vilniaus auksakalystės meno saugotojai

Autorius: Data: 2012-04-02, 14:04 Spausdinti

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius

Vis dar turime laiko (iki 2012 metų rudens) apsilankyti Bažnytinio paveldo muziejuje, kur eksponuojami XVI a.–XX a. pradžios Vilniaus auksakalių sakraliniai dirbiniai. Pirmą sykį vienoje vietoje galima išvysti įvairiose Lietuvos bažnyčiose tikintiesiems tik iš toli matomas meno vertybes.

Eksponatai į šią parodą atkeliavo iš Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Panevėžio ir Vilkaviškio vyskupijų bažnyčių, taip pat iš Lietuvos nacionalinio, Trakų istorijos bei Lietuvos dailės muziejų. Kaip „Vorutai“ pasakojo šios parodos kuratorė, fondų saugotoja Rita Pauliukevičiūtė, tokia paroda, skirta Vilniaus auksakalystei, yra pirmoji. Tiesa, sakė pašnekovė, „buvo didingų parodų 2000-aisiais, jubiliejiniais metais, kai matėme daug bažnytinių reikmenų, tarp jų ir gražiausios auksakalystės pavyzdžių Lietuvoje. Buvo galima pamatyti Lietuvoje esančios auksakalystės paveldą, kurio dauguma darbų yra importuota iš užsienio, o šioje parodoje mes bandėme sujungti tai, kas buvo nukalta čia, – pasakojo R. Pauliukevičiūtė. – Galbūt per drąsu sakyti Vilniaus, pavadinimas truputį sąlyginis, nes cecho, kuriame gimė šie meno kūriniai, ženklų išlikę labai mažai. Bet sprendžiant pagal bendrus bruožus: stiliaus, atlikimo techniką, pagal teritoriją, iš kur šie daiktai atkeliavo, galime sakyti, kad tai yra Vilniaus regiono, šio krašto bažnytinės meno vertybės ir tokios parodos dar nėra buvę.“ Pasak R. Pauliukevičiūtės, tik šioje parodoje, vienoje vietoje galima pamatyti, koks nepaprastas „Dievui šlovinti skirtas grožis slepiasi tolimiausių pakraščių bažnyčių zakristijose. Dauguma kūrinių eksponuojami pirmą kartą, o šių metų rudenį, pasibaigus parodai, vertybės sugrįš į bažnyčias.“

Vilniaus auksakaliai ir jų darbai

Seniausias Vilniaus auksakaliams priskirtinas objektas – tai Vilniaus arkikatedros Šv. Stanislovo rankos relikvijorius. Jis yra nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje, kurioje galima susipažinti su Vilniaus arkikatedros lobyno kolekcija. Relikvijorius datuojamas XIV–XV a. sandūra. Aiškių įrodymų ir dokumentų, kad tai yra Vilniaus auksakalių darbas, anksčiau nebuvo, bet tyrinėtojai jau dabar ruošia straipsnius apie tai – galima tvirtinti, kad Šv. Stanislovo rankos relikvijorius yra Vilniaus auksakalių darbas. „Apie Vilniuje buvusį auksakalių cechą galime kalbėti nuo 1495-ųjų metų, – pasakojo parodos kuratorė R. Pauliukevičiūtė. – Yra įvairūs cechų dokumentai, saugomi archyvuose, daug pavardžių, bet mes prie tų pavardžių neturime daiktų. Ir jeigu kalbame apie daiktus, kuriuos sukūrė žinomi auksakaliai, tai turėtume paminėti įspūdingiausią parodos eksponatą, kurį atsivežėme iš Krokuvos, dominikonų vienuolyno. Tai Vilniaus auksakalio Horno Rentelio 1637 m. sukurtas Šventojo Kryžiaus relikvijorius. Jame įkalti asmeniniai auksakalio inicialai ir Vilniaus miesto kontrolinis ženklas – Gedimino stulpai. Įspūdingas ir turintis savo istoriją daiktas. Šventojo Kryžiaus relikvijorius yra LDK unitų metropolito Rapolo Korsako vestuvių dovana karaliui Vladislovui IV Vazai ir Cesilijai Renatai. Tačiau jau mėnuo, kaip tebenaudojamas liturgijoje relikvijorius grąžintas į Krokuvos vienuolyną, taip buvo sutarta“, – pasakojo parodos kuratorė. Apžiūrinėdami eksponatus, sutinkame ir kitas žymių auksakalių pavardes – tai Jonas Frydrichas Šemnikas, sukūręs garsiąsias Trakų Dievo motinos paveikslo aptaisas ir galybę votų. Trakų bažnyčios monstrancija priklauso Vilniaus auksakalių dirbtuvėms. Ji – auksakalio Jono Lario rankų darbas.

Tačiau kas jie buvo, tie žymiausi auksakaliai? Lietuviai, žydai, vokiečiai, lenkai, rusai? Parodos kuratorė Rita Pauliukevičiūtė sakė, kad „manoma ir laikoma, kad vis tik daugiausiai buvo vokiečių, nes didieji centrai darė įtaką Vilniaus meistrams, vienas iš tokių – Vokietijos Augsburgo miestas. Manoma, kad pirmieji auksakaliai, įkūrę cechą, jau buvo profesionalūs auksakaliai. Ir – vokiečių kilmės. Be to, krikščionys – Šv. Jonų bažnyčioje jie turėjo koplyčią, altorių ir įvairiausių pareigų, susijusių su koplyčios išlaikymu, pamaldų organizavimu, mokesčių mokėjimu“. Reikia paminėti ir tai, kad bažnytinio meno mados ėjo koja kojon su visais mums žinomais meno stiliais – gotika, renesansu, baroku.“

Autorės ir Arūno Baltėno nuotr.

Nuotraukose:

1. Parodos kuratorė R. Pauliukevičiūtė

2. Relikvijorius

3. Monstrancija

4. 1637 m. Vilniaus auksakalio Horno Rentelio asmeniniai inicialai ir Vilniaus miesto kontrolinis ženklas – Gedimino stulpai. Šventojo Kryžiaus relikvijoriaus fragmentas

Voruta. – 2012, bal. 14, nr. 8 (746), p. 9.

Bažnytinio paveldo muziejus , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra