Išleista knyga apie Laplandijos karą
Autorius: Voruta Data: 2019-12-10 , 09:58 Spausdinti

Laplandijos karas (suom. Lapin sota) – Lietuvoje mažai kam žinomas Antrojo pasaulinio karo epizodas, prasidėjęs 1944 m. rugsėjį ir pasibaigęs 1945 m. balandžio pabaigoje. Šiame tolimojoje šiaurėje vykusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Kaipgi taip nutiko, kad ginklo broliai atsuko ginklus vienas prieš kitą, kodėl karas vyko būtent Laplandijoje ir kuo jis baigėsi?
Šių įvykių priešistorė – 1939 m. rugpjūtį SSRS ir Trečiojo reicho pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas, remiantis kuriuo Suomija priskirta sovietų įtakos sferai. Tų pačių metų lapkritį prasidėjusiame Žiemos kare didvyriškai kovojusiems suomiams pavyko apginti šalies nepriklausomybę. 1941 m. birželio 22 d., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Hitleris paskelbė, kad suomiai kovos drauge su vokiečiais, bet suomių politinė vadovybė stengėsi laikytis neutralumo, kol patys sovietai nepuls.
Birželio 25 d., kai sovietai ėmė bombarduoti suomių objektus, vyriausybės vadovas Jukka Rangellis paskelbė, kad Suomija stoja į karą su Sovietų Sąjunga. Per gana trumpą laiką suomiams pavyko atsiimti sovietų užgrobtas teritorijas ir užimti rytines etniškai giminingų karelų sritis. Tuo nuspręsta apsiriboti ir sustoti, nepaisant A. Hitlerio raginimų žygiuoti toliau į SSRS gilumą.
1944 m. birželį Raudonoji armija pradėjo didžiulį puolimą – Vyborgo-Petrozavodsko operacija. Atkakliai besipriešinančiai suomių kariuomenei vos beatlaikant sovietų spaudimą, vyriausybė Helsinkyje pradėjo ieškoti separatinės taikos su SSRS sudarymo galimybių. Maskva sutiko derėtis, bet suomiai turėjo patys išvyti Laplandijoje sutelktas Vermachto pajėgas, ne tik grįžti prie 1940 m. Suomijos ir SSRS sienų, bet ir atiduoti nikelio turtingą Petsamo sritį, penkiasdešimčiai metų perleisti Porkalos pusiasalį, išmokėti 300 milijonų dolerių reparacijų (dabar tai sudarytų maždaug 4,2 milijardo dolerių), atšaukti Suomijos komunistų partijos veiklos draudimą.
Nukreipti ginklus prieš buvusius sąjungininkus vokiečius – nelengvas sprendimas, tačiau tai buvo vienintelė galimybė išvengti sovietinės okupacijos, žudynių, represijų, išsaugoti šalies nepriklausomybę. Bet suomiai pasirinko… Generolo Hjalmaro Siilasvuo vadovaujami kariai stojo prieš kito generolo – vokiečio Lotharo Rendulico pajėgas.
Laplandijos karas – bendrajame Antrojo pasaulinio karo fone gana nereikšmingas, tačiau gana tragiškas buvusių sąjungininkų tarpusavio konfliktas, kuriame žuvo apie 1300 suomių ir apie 1000 vokiečių karių, buvo sugriauti miestai ir kaimai, suniokota infrastruktūra. Šiame kare neapsieita be kartaus išdavystės pojūčio ir abipusės paniekos, šio konflikto dažnai nenorima prisiminti nei Vokietijoje, nei pačioje Suomijoje.
Rašydamas knygą apie Laplandijos karą, autorius Mika Kulju daugiausia rėmėsi dalyvių dienoraščiais, šia tema išleista literatūra, vokiečių požiūrį į konfliktą padėjo suprasti susirašinėjimas su Waffen-SS jėgerių pulko veteranu. Jis siekė išvengti pokariu gimusių daugybės pagražinimų ir tiesos iškraipymų. Knyga iliustruota žemėlapiais, originaliomis nuotraukomis iš autoriaus kolekcijos ir Suomijos karo archyvo.
Leidyklos „Briedis“, www.voruta.lt inform.
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Česlovas Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras
~ Antrasis pasaulinis karas, Iškauskas Česlovas, Istorija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-12-23, 09:23
-
Vytautas Landsbergis. „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“
~ Antrasis pasaulinis karas, Lietuva, Naujienos, Rusijos okupacija
2020-12-16, 16:13
-
Lietuvių išeivijos politinės pastangos ir ryšiai su Vašingtono administracija 1940-1990 metais
~ Antrasis pasaulinis karas, Išeivija, Istorija, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis, Rusijos okupacija
2020-11-27, 11:25
-
Algirdas Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas
~ Antrasis pasaulinis karas, Istorija, Lietuva
2020-10-23, 15:49
-
Bronius Makauskas. Suvalkų sutartis – žvilgsnis po šimtmečio. II dalis
~ Antrasis pasaulinis karas, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-10-21, 15:34