Iškilmės Veiveriuose

Autorius: Data: 2013-06-20, 08:53 Spausdinti

Iškilmės Veiveriuose

Stasys Ignatavičius ir Gintautas Tamulaitis, LŠS Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai

Man šlamėtų šilai, man žvaigždynai žėrėtų,

                                                                 Ir svaigintų papievių kvapu,

                                                                 Jei partizano akim į mane nežiūrėtų,

                                                                 Melsvos akys iš brolių kapų….

(Partizanų daina)

Birželio 15-ąją, minint Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienas, Prienų rajono Veiverių Šv. Liudviko bažnyčioje šv. Mišiomis prasidėjo iškilmės, skirtos Veiverių „Skausmo“ kalnelio įkūrimo 25-osioms metinėms ir Tauro apygardos partizano Arūno, politinio kalinio, ilgamečio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko (dabar pirmininko pavaduotojo), Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Antano Lukšos 90-mečio (gimė 1923 metų gegužės 31 dieną), jubiliejų paminėti. Bažnyčioje šv. Mišias aukojo Veiverių parapijos klebonas Robertas Bruzga ir Pažėrų parapijos klebonas Kazimieras Skučas.

Po apeigų bažnyčioje sugiedojus Lietuvos valstybės himną, LR Seimo nariai, Prienų rajono savivaldybės ir Veiverių seniūnijos atstovai, buvę partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, Kauno ir Marijampolės rinktinių šauliai, kraštiečiai buvo pakviesti į „Skausmo“ kalnelį, kur ir įvyko oficialioji renginio dalis.

Renginį pradėjo „Skausmo“ kalnelio įkūrėja, ilgametė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo, pirmininkė, nenuilstama visuomenininkė Dalytė Raslavičienė. Kalbėdama ji prisiminė, kaip gimė mintis Raslavičių šeimai priklausančioje žemėje, kur karo metų apkasuose buvo užkasami nužudyti šio krašto Lietuvos partizanai,  perlaidoti ir žuvusių partizanų palaikus, kurių užkasimo vietas daugiausiai nurodė giminės ir jos uošvis Jonas Raslavičius – įkurti „Skausmo“ kalnelį. 1988 metų balandžio 8 dieną ji sukvietė vietos Sąjūdžio aktyvistus, buvusius partizanus, politinius kalinius, tremtinius, geros valios žmones ir ėmėsi kilnaus darbo. D. Raslavičienė minėjo, kad tuomet jai teko susidurti su dideliais sunkumais, patirti daug grasinimų ir patyčių, ne kartą teko tvarkyti bolševikinių barbarų suniokotą vos gimusią šią sakralinę lietuvių tautai vietą. Tačiau jau 25 metus „Skausmo“ kalnelis gyvuoja, čia ilsisi 75 iš apkasų, pamiškių, pakelių, pelkių, miškų, laukų surasti žuvusių Lietuvos partizanų palaikai. Kalnelį aplanko ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykę iš visų Lietuvos vietovių, užsienio šalių piliečiai, Lietuvos ir užsienio valstybių kariuomenių bei visuomeninių organizacijų, mokyklų bei universitetų atstovai. Jie padeda gėlių, pagerbia perlaidotuosius. Čia pravedamos Lietuvos rezistencijos laikotarpio istorijos pamokos. Dalytė Raslavičienė paminėjo, kad pirmąjį geležinį kryžių „Skausmo“ kalnelyje įsmeigė Lietuvos partizanas Antanas Lukša, antrąjį medinį koplytstulpį – klebonas Kazimieras Skučas.

Kalbėdamas A. Lukša pabrėžė, kad „susirinkome šiandien gedulingą Lietuvai dieną, kuomet raudonieji okupantai įsibrovė į Lietuvą, terorizavo ir trėmė mūsų motinas ir vaikus, kai žuvo pirmasis lietuvis…“. „Dar sovietmečiu, 1988 metų rudenį, mūsų klebonas K. Skučas pranešė, kad netoliese Veiverių krūmuose guli niekdarių numestas kryžius. Su sūnumi Kęstučiu tą kryžių suradome ir šiame kalnelyje, tada dar tik kalvoje, pastatėme. Vėliau D. Raslavičienės ir jos vyro Tiliaus dėka ir užgimė „Skausmo“ kalnelis.“ Lietuvos partizanas Antanas Lukša, čia pastatęs paminklus savo žuvusių brolių partizanų: Jurgio-Piršlio, Juozo-Skirmanto, Stasio-Juodvarnio, ir Tauro apygardos geležinio Vilko rinktinės vadui Juozui Stravinskui-Žiedui ir septyniems kartu žuvusiems bendražygiams atminti, pakvietė Lietuvos šaulių sąjungos štabo Garbės sargybos kuopos šaulius, vadovaujamus kuopos vado Vitalijaus Apanasenko, trimis ginklų salvėmis pagerbti: Lietuvos partizanus ir politinius kalinius, tremtinius ir Tėvynę Lietuvą.

Seimo narys Andrius Palionis kalbėjo, kad „stipri tauta esame, kol gerbiame ir mylime savo žemę, tautą, kalbą ir istoriją“. Pasisakydamas palietė tremties ir partizanų kovų temas.

LPKTS valdybos pirmininkas Edvardas Strončikas kalbėjo: „Važiuodamas į šį renginį pirmiausiai pagalvojau apie Pilėnus. Skausmą niekas negali sunaikinti, skausmas – stipresnis už ugnį. Todėl ir šis kalnelis vadinamas „Skausmo“ kalneliu. Lukšų šeima kaip smuikas, kuriam žiaurūs okupaciniai gyvenimo vingiai nudraskė stygas – trys broliai didvyriškai žuvo partizaninėje kovoje, tėvas Simanas enkavedistų nukankintas mirė kankinio mirtimi. Tik Mama Ona sulaukė iš gulagų vienintelio sūnaus Antano. O Lietuvos Nepriklausomybės sulaukė tik Antanas Lukša.“

Seimo narys Vytautas Kamblevičius kalbėjo apie okupaciją, tremtį ir didvyrišką partizanų kovą prieš okupantus. Minėjime taip pat pasisakė Prienų rajono savivaldybės atstovas Justinas Krikštolaitis, Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas ir kiti. Visi pasisakiusieji sveikino Dalytę Raslavičienę ir Antaną Lukšą. Jiems buvo įteikti padėkos raštai, atminimo dovanos. LPKTS padėkos raštai buvo įteikti ir pagalbininkams, aktyviai prisidėjusiems prie „Skausmo“ kalnelio kūrimo ir puoselėjimo. Iškilmių metu susirinkusiems grojo ir patriotines dainas atliko Skriaudžių pagrindinės mokyklos jaunosios kanklininkės, vadovaujamos Vilmos Pučkienės, Kauno vyrų choras „Perkūnas“, vadovaujamas doc. Romaldo Misiukevičiaus, Marijampolės šaulių rinktinės Vilkaviškio Petro Karužos šaulių kuopos ansamblis „Bočiai“ ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestro fleitininkas Algirdas Tamulaitis. Iškilmėms baigiantis sutartinai skambėjo „Ilgiausių metų ilgiausių“ Lietuvos rezistencijos istorijos puoselėtojams Antanui Lukšai ir Dalytei Raslavičienei garbingų jubiliejų proga.

Norėčiau priminti, kad tarp kelių dešimčių „Skausmo“ kalnelyje pastatytų paminklų ir kryžių, išdidžiai stovi tuometinio LŠS išeivijoje Sankt Petersburgo Romo Kalantos kuopos vado Antano Gudonio ir kuopos narių iniciatyva bei surinktomis lėšomis 1995 metų liepos 15 dieną atidengtas ir pašventintas paminklas „Žuvusiems ginant Lietuvos laisvę“. Statant šį paminklą ir organizuojant pašventinimo iškilmes, daugiausiai prisidėjo tuometinis LŠS vadas Rimvydas Mintautas, vado pavaduotojas Stasys Ignatavičius, Kauno Vytauto Didžiojo rinktinės vadovybė ir šauliai.

Šaulių sąjunga ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra