Vytautas ŠILAS, MLRT pirmininkas

Šiandien akivaizdžiai matome padidėjusią Rusijos militarizaciją ne tik šalia Ukrainos, bet ir Baltijos šalių pašonėje. Rusija užgrobė Krymą ir toliau ginklu kėsinasi į Ukrainos nepriklausomybę ir jos vientisumą. Rusijos militarizmo augimo tendenciją pamatėme 2000-aisiais, vos į jos valdžią atėjus KGB auklėtiniui V. Putinui. Noriu priminti apie 2000 m. rugpjūčio 2 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) parengtą Lietuvos Respublikos politinių partijų ir pilietinių organizacijų Kreipimąsi dėl Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo. Jis buvo adresuotas LR Prezidentui V. Adamkui, LR Seimo pirmininkui V. Landsbergiui, LR Vyriausybės vadovui A. Jį tuomet pasirašė 19 politinių partijų ir pilietinių organizacijų vadovai (M. Čeponis, S. Buškevičius, G.Sakalnikas, A. Terleckas, Z. Zinkevičius, K. Bobelis, J. Olekas, R. Karbauskis ir kiti). Kreipimuisi pritarė ir pasirašė 28 LR Seimo nariai (F. Palubinskas, V. Bogušis, A. Butkevičius, A. Sysas, A. Sakalas, R. Dagys, R. Kupčinskas, G. Kirkilas ir kiti). Kreipimąsi taip pat pasirašė 133 Lietuvos ir užsienio lietuvių mokslo ir kultūros veikėjai (D. Kaunas, A. Buračas, A. Gaižutis, R. Grigas, R. Pakalnis, V. Bagdonavičius, V. Korkutis, E. Vareikis, R. Batūra, R. Kašuba, R. Lankauskas, M. Karčiauskas ir kiti). Kreipimosi tekstas buvo toks:

KREIPIMASIS DĖL KARALIAUČIAUS KRAŠTO DEMILITARIZAVOMO

                      Mums kelia didelį nerimą ir susirūpinimą, kad kai kuriose valstybėse atgyja imperinės ambicijos, stiprėja militarinės nuotaikos ir tarptautinės problemos sprendžiamos iš jėgos pozicijų, kad kaimyninėje Karaliaučiaus srityje susikaupė didžiulis karinės jėgos potencialas, nes Rytprūsių klausimo dar niekas iš esmės nesprendė.

                      Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos politinių partijų ir pilietinių organizacijų atstovai kreipiamės į jus siūlydami, kad Lietuvos Respublika kaip galima greičiau inicijuotų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje bei Europos Taryboje Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimo svarstymą. Tai prisidėtų prie ekonominės integracijos, taikos ir gerų tarpvalstybinių santykių Baltijos regione ir visoje Europoje stiprinimo.

                      Šį Kreipimą pasirašiusiems norėčiau priminti ir kartu informuoti tuos, kas apie Kreipimąsi sužinojo tik dabar, kad iš garbingųjų adresatų jokio atsakymo nebuvo sulaukta … Gal patikėta Rusija deklaruojamu siekiu glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjunga? Nenorėta jos „suerzinti“ ir „pakenkti Europai“? Patys būdami taikūs, to tikėjomės iš Rusijos? Gal. Dabar perpratome jos „taikingą“ politiką. Išvada būtų viena – gaisrą gesinti reikia ne tuomet kai agresorius įsisiautėja, o gerokai, gerokai anksčiau.