Įsimintinoje Šalčios žemėje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Dalyvavome edukacinėje pažintinėje kelionėje „Šalčios krašto etnokultūros ir kultūros ištakos“, kurią padovanojo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Joje dalyvavo Ignalinos, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių rajonų, Elektrėnų mokytojai, kūrėjai ir visuomenininkai.
Minėto departamento Rytų Lietuvos programos poskyrio vadovas, šios kelionės vadovas Alfonsas Kairys supažindino kelionės dalyvius, tad bendravimas buvo nuoširdus. Kelionėje dalyvavo ir Vilnijos visuomenininkė Salomėja Maceikienė, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokytojas, socialinių mokslų magistras, vienas  projekto režisierių  – Romas Vorevičius.  Šiems nepevargstantiems žmonėms dėkoju visų išvykos dalyvių vardu!
Susipažinę leidomės į Šalčios kraštą – Šalčininkų rajoną. Pirmiausia sustojome Jašiūnuose,  šalia Vilniaus  – Lydos plento. Tai gyvenvietė, jau atšventusi 600 metų jubiliejų, minėta kryžiuočių kelių aprašyme, net 300 metų valdyta Radvilų, vėliau tapusi filaretų susibūrimo vieta. Legendos pasakoja, kad Jašiūnuose lankęsis didysis karvedys Napoleonas Bonapartas. Įspūdingais puošybos elementais, tiesa, nedaug teišlikusiais, žavi vėlyvojo klasicizmo Balinskių rūmai, pastatyti 1828 – 1830 metais. Šiuose rūmuose, angliško tipo parke susuktas ne vienas įvairių kino studijų meninis ar dokumentinis filmas. Laikui bėgant, keitėsi rūmų  šeimininkai, o rūmams rekonstruoti reikia nemaža lėšų.  Vis dažniau rajono gyventojai atkreipia Lietuvos Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į iškilusias ekologines krašto problemas. Taip norima išsaugoti gyventojų sveikatą, unikalų gamtos paveldą. Merkio upė paskelbta ichtiologiniu draustiniu.
Aplankėme ir tvarkingai prižiūrimas Profesorių kapines, kuriose palaidoti Vilniaus Universiteto rektorius Janas Sniadeckis, istorikas Mykolas Balinskis, inžinierius Povilas Balinskis ir kiti žymūs to meto žmonės. Tik, deja,  garsiojoje klevų alėjoje vos keletas senųjų klevų likę…
Svetingai mus sutiko  „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aldona Žukauskienė, kuri papasakojo apie jauną – tik 16 metų gyvuojančią mokyklą, dalyvaujančią įvairiuose edukaciniuose projektuose. Įdomi šios mokyklos istorijos ir etnokultūros muziejaus ekspozicija. Maloniai nustebino mokyklos mokinių keramikos darbų (vad. Irena Žitaveckaitė) paroda. Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ vidurinės mokyklos direktorė Laima Markauskienė pasiūlė mokykloms bendradarbiauti. Netrukus,  2010 m.,   Jašiūnai iškilmingai švęs lietuviškos mokyklos 70 – metį!
Šalčininkai – miestas, rajono centras, gavęs pavadinimą nuo per miestą tekančios Šalčios upės. Jis minimas kryžiuočių Dusburgo kronikoje. Miesto herbe pavaizduota raktai ir trys riešutai.   Aplankėme akmeninį paminklą Kostui Kalinauskui – vienam 1863 metų sukilimo vadovų.
 Netoliese, pagrindinėje miesto aikštėje, stovi  paminklas Adomui Mickevičiui.  „Lenkams Adomas Mickevičius – Lenkijos nepriklausomybės pranašas ir lenkiškumo simbolis. Lietuviams – savos žemės ir savos istorijos augintinis, ištaręs šventus žodžius: „Lietuva, mano tėvyne…“ Gudams – Naugarduko – Lydos apylinkių gamtovaizdžių ir papročių vaizduotojas, naudojąs vietiniam folklorui giminingas spalvas“. Taip didįjį poetą apibūdino literatūros kritikas Vilius Kubilius.
„Iki šiol nėra prozininko ir poeto, kuris tiek būtų davęs Lietuvai, kiek Adomas Mickevičius“ – sakė poetas Justinas Marcinkevičius. Šalčios žemėje gimė ne vienas  Adomo Mickevičiaus kūrinys. Vienas jų, visiems žinomas – ,,Vėlinės“.  Pagerbdami trijų Europos tautų kultūrų žmogų, padėjome paminklo papėdėje gėlių, nuskambėjo poeto  poezijos posmai.
Pasiekėme Poškonis – Dieveniškių istorinio regioninio parko informacijos centrą. Čia muziejaus direktorius Robertas Jomantas mus supažindino su šio krašto etnografijos ir amatų ekspozicija. Muziejuje gausu įvairiausių senųjų namų apyvokos daiktų, linų ir javų apdirbimo įrankių, tradicinių lininių audinių ir kt. Padėkoję šeimininkui  už išsamų pasakojimą keliavome toliau šio parko, įsteigto 1992 m., teritorija.
Vienas  mūsų lankytų istorinio regioninio parko objektų – Dieveniškių miestelis, minimas kryžiuočių aprašymuose kaip Mingailos kiemas (kaimas), pažymėtas XVII a. žemėlapiuose. Stačiakampio formos Dieveniškių miestelio aikštėje susikerta net penki istoriniai keliai.  Akis pamalonino medinė XVIII a. statyta Šv. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia, turinti XIX a. meno meistrų kūrinių.
Dieveniškių „Ryto“ vidurinėje mokykloje šios mokyklos direktorė Lolita Mikalauskienė papasakojo apie mokyklos pasiekimus ir problemas. Mokyklos mokiniai ir mokytojai atliko literatūros ir muzikos kompoziciją apie Lietuvą, pritardami kanklėmis padainavo liaudies dainų.  Buvo parodytas mokytojos Adelės Liudgardos Čepienės sukurtas filmas ,,Metalo deivė“, skirtas dailininkės juvelyrės Reginos Žiupsnytės atminimui, pasakojantis apie įsimintiną sausio 13-ąją.
Vėl keliavome istorinio regioninio parko vietovėmis. Susipažinome su šio parko gamtine aplinka: botaniniu požiūriu vertingomis Gaujos pakrantėmis, retomis paukščių rūšimis, sraunia, šaltavandene ir žuvinga Gaujos upe. Čia įrengtas mokomasis – pažintinis takas, juo keliaujant galima daug sužinoti apie šio krašto augmeniją, vandens telkinius.
Pirmos kelionės dienos pabaigą sutikome  Gaujos pakrantėje. Kelionės dalyviai klausėsi   Šalčininkų rajono Poezijos pavasarėlio laureatų moksleivių kūrybos, taip pat  Rytų Lietuvos mokytojų poetų, kūrybos almanacho „Ties spalio taku“ dalyvių, skaitomos poezijos. Skambėjo muzika, liaudies dainos. Eišiškių Stanislovo Rapoliono gimnazijos mokytojas,  Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų Stanislovo Rapolionio premijos nominantas  Vytautas Dailidka atkreipė dėmesį į faktorius, pastaraisiais dešimtmečiais neigiamai įtakojančius kultūros ir etnokultūros procesus, išsamiai supažindino su senaisiais Dzūkijos amatais, atsakė į kelionės dalyvių klausimus. Lynojant lietui visus šildė sukurtas laužas.
Antroji kelionės diena mus vedė į Krakūnus  – pasieniečio savanorio Gintaro Žagunio žūties vietą,  prisiminėme šio Lietuvos didvyrio žūties aplinkybes. Salomėja Maceikienė padeklamavo šiam šviesaus atminimo žmogui skirtą savo kūrybos eilėraštį. Baltos chrizantemos papuošė paminklą, darniai nuskambėjo „Oi, neverk, motušėle“.
Pasiekėme etnografinį Žižmų kaimą, architektūriniu ir istoriniu požiūriu vertingą puošybos elementais, dvišlaičiais stogais, kaimo pradžioje pastatyta koplytėle. Buvo labai įdomu pažvelgti į senove dvelkiančius pastatus, tvoras ir mintyse palyginti su dabarties pastatais. Matyti, kad laikas iš tikrųjų yra visagalis.
Kelionėje lydėjusi Dieveniškių istorinio regioninio parko vyriausioji kultūrologė Irena Eidukienė su mumis įkopė į Bėčionių piliakalnį, papasakojo apie vienintelį tyrinėtą senovės pilies kalną Dieveniškių apylinkėse. Čia gyvenvietės būta, mūsų protėvių gyventa jau V a., rasta keramikos liekanų.
Norviliškės –  pietryčiausias Lietuvos kraštas. Atvažiavę ant kalvos pamatėme statinių kompleksą: dvibokščius gynybinio pobūdžio renesansinio stiliaus rūmus – buvusį vienuolyną, vartų bokštą, vėliau pritaikytą varpinei. Keičiantis santvarkoms,  keitėsi šio bajorų Vaitiekaus ir Dorotos Šorcų (,,Svajonių pilies“) statinio paskirtis.  Šiuo metu Norviliškių pilis – prabangus ir labai populiarus  turistų, pramogų mėgėjų traukos objektas. Ant tos pačios kalvos –  1928 m. atstatyta medinė Norviliškių bažnyčia, vos už kelių žingsnių – valstybinė Lietuvos ir  Europos sąjungos  siena su Baltarusija…
Grįžtame į Dieveniškes, lankomės bažnyčioje, kurios klebonas Domas Valančiauskas –  garsaus žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus giminaitis. Šventoriuje – įspūdinga, prieš metus pastatyta ir pašventinta medinė Motiejaus Valančiaus skulptūra. Istorikai mano, kad Dieveniškių  bažnyčioje su didiku Goštautu susituokė viena populiariausių mūsų istorinių asmenybių, būsimoji karalienė Barbora Radvilaitė…
Naudinga, puikiai organizuota kelionė baigėsi. Grįžtame namo pasisvečiavę gražiame Šalčininkų krašte, susipažinę su šio krašto kultūros vertybėmis, jų ištakomis. Įspūdžių daug, juos būtinai perteiksime savo bendruomenėms ir dar nesyk sugrįšime.

Voruta. –  2007, liep. 21, nr. 14 (632), 1, 3.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra