1918 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos oficialiai pradėta kurti Lietuvos kariuomenė.

Nelengvame Lietuvos Respublikos kelyje, siekiant įtvirtinti nepriklausomybę, ypač svarbiu pilietiškumo simboliu tapo kariai savanoriai. 1918 m. gruodžio 27 d. Lietuvos piliečiai buvo pradėti kviesti ginti Tėvynę. Per mėnesį į Lietuvos kariuomenę užsirašė apie 3 tūkstančius savanorių.

Tarpukario laikotarpiu Lietuvos kariuomenėje veikė 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai, karo aviacijos pajėgos ir pagalbinė kariuomenė, kurią sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Lietuvos kariuomenė buvo apginkluota tuo metu modernia užsienio ir Lietuvos gamybos karine technika.

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas gausus kiekis rašytinių ir fotodokumentų, susijusių su Lietuvos kariuomenės steigimu, organizavimu ir veikla. Krašto apsaugos ministerijos fonde yra sukaupta tarpukario Lietuvos gynybos ir apsaugos organizavimo, valstybės ir kariuomenės parengimo karui, kariuomenės aprūpinimo ir finansavimo dokumentai. Krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir karinių dalinių asmens sudėties dokumentų kolekcijos fonde yra surinktos Žvalgybos skyriaus tarnautojų, karininkų, karo valdininkų, civilių tarnautojų, Lietuvos kariuomenės savanorių ir Mažosios Lietuvos savanorių asmens bylos. Archyve saugoma daugiau nei 20 atskirų pėstininkų, artilerijos ir kavalerijos, technikos, pasienių pulkų archyvinių fondų. Gausiausi yra šie: 3-iojo pėstininkų Vytauto Didžiojo pulko fondas (648 bylos), 2-ojo artilerijos pulko fondas (626 bylos) ir 2-ojo ulonų Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės pulko fondas (626 bylos). Archyve taip pat yra saugomas savo apimtimi ypač didelis Šaulių sąjungos fondas (33279 bylos).

2016 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas surengė parodą „Tarpukario Lietuvos aviacija“ apie tarpukario Lietuvos aviacijos pirmuosius žingsnius ir reikšmingus jos etapus. Šiais metais visuomenei buvo pristatyta tarptautinė paroda „Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės kovos“, kurioje atsispindi istorijai reikšmingi 1918–1920 m. įvykiai, turėję įtakos abiejų valstybių formavimuisi, raidai, tarptautinei ir vidaus politikai. Sveikindami Lietuvos kariuomenės dienos proga, kviečiame susipažinti su įdomiausiais šių parodų dokumentais.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro 1918 m. lapkričio 23 d. įsakymas Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijai dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo.	Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto 1919 m. sausio 4 d. kreipimasis į Lietuvos piliečius, raginantis ginti Lietuvą.
Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto 1918 m. gruodžio 26 d. savanorių šaukimo instrukcija.	Aviacijos dalies vado P. Petronio 1919 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 1, kuriuo Aviacijos dalis Krašto apsaugos ministerijos sprendimu atskiriama nuo Inžinerijos bataliono.
Lietuvos kariuomenės uniformų projektų piešiniai.	Lietuvos kariuomenės uniformų projektų piešiniai.
1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko pirmieji savanoriai. Iš kairės sėdi: Antanas Pošiūnas, Povilas Dundulis, Antanas Povilaitis, asmuo nenustatytas. Stovi: Petras Ciuncis, Adomas Treidenis, Stasys Vengianskas. [1918–1924 m.]. Lietuvos kariuomenės 1-ojo pėstininko pulko albumo nuotrauka.	Vienas iš pirmųjų Lietuvos aviacijos naikintuvų, JAV lietuvių padovanotas „Amerikietis“.