Iš Vroclavo lietuvių veiklos

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šių metų gegužės 2 d. sukako 40 metų, kai Vroclave pradėjo veikti Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos ratelis. Jo steigiamasis susirinkimas įvyko “Towarzystwo Przyjazni Polsko Radziedwej” klube. Susirinkime dalyvavo 12 LVKD narių. Į ratelio valdybą buvo išrinkta: pirmininku – mgr. inž. Vytautas Markavičius, sekretore – Marija Trumpauskienė, iždininke – Leokadija Rudkauskienė. Revizijos komisijon buvo išrinkti Zigmas Kisielius, Antanas Žukauskas ir Klemensas Stasytis. Susirinkimas taip pat išrinko tris delegatus į LVKD suvažiavimą Seinuose.

Vroclave gyvenantys lietuviai jau nuo 1956 metų kiekvieną mėnesį rinkdavosi į minėto klubo patalpas kaip lietuvių mažumos ratelio nariai. Rateliui vadovavo dr. Česlovas Bankauskas ir Valdemaras Volejša. Tai buvo pirmieji čionykščių lietuvių žingsniai į platesnį tarpusavio bendravimą ir veiklą, apėmusią lietuvių kalbą, papročius, dainas ir šokius.
Naujai susitvėręs Vroclavo lietuvių ratelis, kaip Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos, veikusios nuo 1957 m., narys, turėjo didelių užmojų kuo plačiau organizuoti įvairias paskaitas, kad Vroclavo miesto visuomenė galėtų susipažinti su Lietuvos kultūra, menu, kalba ir istorija.
1964 m. miesto valdžia LVKD rateliui paskyrė patalpas miesto centre, prieš garsiąją Vroclavo rotušę. Nors patalpos buvo gerokai apleistos, reikalavo remonto, nežiūrint į tai, į jas rinkdavosi ratelio nariai, kad galėtų aptarti svarbiausius savo darbus, uždavinius. Reikėjo kuo greičiau sutvarkyti. Užvirė darbai, buvo įvesta elektra, ir po trijų savaičių patalpos pakeitė savo išvaizdą. LVKD Centro valdyba skyrė lėšų, už kurias buvo nupirkti staleliai, kėdės, televizijos ir radijo aparatai. Kiekvieną mėnesį vykusių susirinkimų metu buvo skaitomos paskaitos iš Lietuvos istorijos ir mokslo, buvo prisimenami įžymūs mūsų rašytojai, skaitoma jų kūryba, surengtos lietuvių literatūros, meno, tautodailės dirbinių parodos.
Seklyčioje vyko lietuvių kalbos kursai vaikučiams ir suaugusiems, buvo mokoma lietuvių liaudies dainų ir šokių. Iš aktyviausiųjų dainų ir šokių mėgėjų 1965 m. susikūrė dainų ir šokių ansamblis „Vilnelė“, vadovaujamas Antano Žukausko. Ansamblis savo dainomis ir šokiais ne tik paįvairino mūsų susirinkimus, įvairius renginius seklyčioje, bet ir su pasisekimu koncertavo ukrainiečių, graikų ir lenkų klubų scenose, savo puikiais tautiniais rūbais, skambiomis dainomis ir grakščiais šokiais visuomenę žavėjo Vroclavo dainų šventėse. Apie ansamblio „Vilnelė“ pasirodymus labai gražiai rašė ukrainiečių ir graikų laikraščiai. Vroclavo miesto kultūros skyrius rateliui padovanojo puikų akordeoną, o ratelio vadovas už pavyzdingą kultūrinį darbą buvo apdovanotas diplomu.
Per penkerius gyvavimo metus iš silpno LVKD ratelio išaugo „stiprus ratas“, kuris vis plačiau sukosi kultūrinėje veikloje. Jis vienijo 85 įvairių profesijų narius, daug prisidėjo prie kultūrinio ir visuomeninio darbo stiprinimo, bendradarbiavimo su kitomis tautinių mažumų draugijomis.
1967 m. ratelio ataskaitiniame susirinkime dalyvavo LVKD Centro valdybos generalinis sekretorius E. Petruškevičius. Jis perskaitė draugijos prezidiumo raštą, kuriame buvo patvirtinta, jog už nuopelnus vystant visuomeninę veiklą nuo 1967 m. vasario mėn. Vroclavo rateliui suteikiamos LVKD Vroclavo skyriaus teisės.
Su didžiausiu malonumu ir pagarba reikia paminėti sėkmingą Vroclavo lietuvių darbą gelbstint nuo visiško sunaikinimo lietuvių didvyrių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklą jų žuvimo vietoje Soldino miške(dab. Myślibožo). Po Antrojo pasaulinio karo Ščecino vaivadija, kurios ribose yra Myślibožo miškas ir viena brangiausių Lietuvai vietų su paminklu Atlanto nugalėtojams, atiteko Lenkijai. Vroclavo lietuvių ir ypač lietuvių kunigo kapeliono Alfredo Rukštos pastangomis labai apnaikintas paminklas 1953-1957 m. buvo išgelbėtas. Dar 1953 m. rugpjūčio 29 d. pradėti rašyti prašymai miškų urėdijos Ščecine darbuotojams, kad jie neleistų iškirsti aplink paminklą medžių. Jie buvo supažindinti su prieškarinės Lietuvos valdžios susitarimais su Vokietija, sutartimi, kuria buvo įsipareigota 99-erius metus išsaugoti 450 kv.m miško plotą, lakūnų žuvimo vietoje pastatyti paminklą. Ščecino urėdija, visa tai sužinojusi, raštu patvirtino, kad paminklo vietoje miško darbų nevykdys, o dėl užrašų ant paminklo reikia kreiptis į Ščecino vaivadiją. Iš Ščecino vaivadijos kun. A. Rukšta 1953 m. lapkričio 10 d. sulaukė palankaus atsakymo. Vroclavo lietuviams beliks rūpintis S. Dariaus ir S. Girėno paminklo atstatymu.
1957 m. kovo 30 d. Punske įvyko pirmasis LVKD posėdis. Kun. A. Rukšta buvo jo dalyvis. Jis prašė, kad draugija imtųsi globoti paminklą. Deja, iki 1965 m. nebuvo jokių ženklų, kad paminklas bus atstatytas. Todėl vroclaviečiai, tų metų pavasarį apsilankę Lituanikos katastrofos vietoje, paminklą rado tiesiog apgailėtiną. Reikėjo jį skubiai gelbėti. LVKD entuziastai dr. inž. V. Markavičius, dr. Č. Baukauskas, S. Žvirėla, A. Glušauskas, A. Žukauskas, K. Baranauskas, A. Rukšta ėmėsi darbo, jiems geranoriškai talkino visi draugijos nariai – ir 1966 m. liepos 17-ąją memorialinė lenta buvo įmūryta. Tolesnė paminklo globa ir apsauga atiteko naujai įsikūrusiam draugijos Ščecino skyriui.
Su didžiausiu malonumu prisimename labai jautrius ir tiesiog broliškus Vroclavo televizijos ryšius su mūsų skyriumi, kai 1990 m. kovo 11-ąją buvo paskelbta, jog Lietuva atkuria savo nepriklausomybę. Kitos dienos rytą mane, kaip Lenkijos lietuvių draugijos Vroclave pirmininką, namuose aplankė grupė televizijos darbuotojų, plačiai kalbėjomės apie atgimstančią Lietuvą, o vakare, 18 valandą, perdavė žinią, kad Lietuva, pirmoji iš buvusių sovietinių respublikų, išsilaisvino iš žiaurios ir ilgos bolševikinės okupacijos ir tampa nepriklausoma demokratine respublika.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra