Iš Varėnos krašto kilusiems išeivijos poetams prisiminti – „Poezijos pavasario“ šventė

Autorius: Data: 2018-05-18 , 14:58 Spausdinti

Iš Varėnos krašto  kilusiems išeivijos poetams  prisiminti – „Poezijos pavasario“ šventė

 

I. Petrušienė prie išeivijos poetams parengtos parodos

Irena PETRUŠIENĖ, Vydenių bibliotekos bibliotekininkė, www.voruta.lt

Vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams Lietuvoje, savita „Poezijos pavasario“ šventė gegužės 16 dieną buvo surengta ir Vydenių bibliotekoje. Ji buvo skirta iš Varėnos krašto  kilusiems išeivijos poetams  prisiminti.

Renginį pradėjusi  Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Elena Glavickienė  kalbėjo apie lietuvių emigraciją ir jos priežastis, akcentuodama, kad daugeliui lietuvių rašytojų teko patirti tremtinio arba emigranto dalią. Ypač daug rašytojų iš Lietuvos pasitraukė 1944 metais, besibaigiant Antrajam pasauliniam karui ir sugrįžtant sovietinei okupacijai. E. Glavickienė paminėjo svetur kūrusius ir knygas leidusius  žymiausius išeivijos poetus. Paaiškino, kad lietuvių literatūra, sukurta po Antrojo pasaulinio karo pasitraukusių  rašytojų, vadinama Egzodo literatūra bei   pažymėjo, kad yra keletas ir iš Varėnos rajono kilusių poetų, gyvenusių ar tebegyvenančių Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Laimutė Cibulskienė, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė, pristatydama išeivijos poetą Roką Židžiūną-Židanavičių (1895-1955) akcentavo, kad jis mažai žinomas Lietuvoje, nors yra pripažintas kaip vienas pajėgiausių senosios išeivijos poetų. Ji  trumpai papasakojo R. Židžiūno biografiją, paskaitė keletą eilėraščių iš leidinio  „Poezijos pavasaris’85 (Vilnius, 1985) bei iš JAV leidinio „Naujoji gadynė“ (1917). R. Židžiūnas gimė 1895 m. Merkinėje, o 1913 m. išvyko į JAV.   Išleido keturias knygeles: „Dainos, juokeliai, net linksta keliai“ (1915), „Juokdarys“ (1923), eiliuotą komediją „Meilės rykštė“ (1924), „Daug labų dienų“ (1944). Tačiau šio poeto didžioji kūrybos dalis liko periodikos puslapiuose.  Jeigu visa išsimėčiusieji periodinėje spaudoje skelbta kūryba būtų surinkta, ji sudarytų stambią knygą ir gerokai praturtintų mūsų grožinės literatūros lobyną. R. Židžiūnas mirė 1955 m. kovo 20 d. Niujorke. Lietuvoje poeto eilėraščiai buvo išspausdinti leidinyje „Poezijos pvasaris‘85“.

Vydenių pagrindinės mokyklos moksleivės Ugnė ir Greta Markevičiūtės skaito Z. Gavelio eilėraščius

Pristatydama poetą Zigmą Gavelį, L. Cibulskienė pirmiausia perskaitė jo eilėraštį „Be Tėvynės“ tuo pabrėždama, kad poeto širdyje visada išliko Tėvynės ilgesys, Lietuvos vaizdas, jos džiaugsmai ir kančia. Zigmas Gavelis gimė 1914 m. birželio 8 d. (geg. 26) Kampų dvare, Merkinės valsčiuje. Artėjant antrajai bolševikinei okupacijai, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. Z. Gavelis išvyko į JAV, Bostoną.  Eilėraščius skelbė „Darbininke“, „Dirvoje“, „Keleivyje“, „Tėviškėje“, „Technikos žodyje“. Daug jo eilėraščių buvo išspausdinta vaikams skirtame žurnale „Eglutė“.  1991 m. „Vagos“ leidykla išleido Z. Gavelio eilėraščių knygą „Mano žemė krauna žiedus“. Lietuvoje taip pat išleistos  dvi Z. Gavelio poezijos knygos vaikams: „Voro tinklas“ (1991) ir „Snaigių pasaka“ (1996).  2003 m. išleista prof. Vinco Aurylos ,,Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945-1990“, kurioje yra Zigmo Gavelio trumpa biografija ir eilėraščiai.
Z. Gavelis mirė 2000 m. gruodžio mėnesį Bostone. Zigmo Gavelio eilėraščius skaitė L. Cibulskienė ir Vydenių pagrindinės mokyklos moksleivės Ugnė ir Greta Markevičiūtės.

E.Glavickienė papasakojo apie iš Burokaraistėlės kaimo kilusią poetę Oną Balčiūnienę-Tamulevičiūtę ( 1913 -1999) , 1944 metais pasitraukusią į Vokietiją, o 1949 m. persikėlusią į JAV. Pristatė O.B. Audronės slapyvardžiu pasirašytas  jos  poezijos  knygas: „Beržų pasakos“, (1952), „Žingsniai takeliu“  (1966), „Tik tau ir man“ (1969), „Laužai ir kibirkštėlės“(1972), „Amžini vasariai“ (1998). Iš šių rinkinių paskaitė eilėraščius „Mano sodžius“, „Brokaraistėlė“, „Perloja“. Poetės eilėraščius taip pat skaitė Vydenių pagrindinės mokyklos moksleivė Adrijana Antropikaitė.   E. Glavickienė kalbėjo apie poetės kūryboje vyravusias  jaunystės prisiminimų, gimtųjų namų ilgesio ir meilės, religinius motyvus. O.B. Audronės eilėraščiai buvo spausdinami išeivijos leidiniuose:  „Aiduose“, „Draugo“ kultūriniame priede, „Laiškuose lietuviams“, „Tėviškės žiburiuose“, literatūros metraščiuose „Pradalgė“, „Tremties metai“, „Gabija“ ir kt.

Moksleivė Adrijana Antropikaitė skaito poetės O.B. Audronės poeziją

E.Glavickienė kalbėjo apie jau XX a. pabaigoje į JAV išvykusią poetę Stasę Piliūtę, priminė jos biografijos ir kūrybos faktus. Stasė gimė Kuršių kaime (Valkininkų seniūnija) 1959 metais. 1989 m. rudenį su vyru ir aštuonmečiu sūnumi išvyko iš Lietuvos. Gyvena  Floridos valstijoje. Gavusi Amerikos pilietybę, savo vardą ir pavardę pakeitė į Stacy Lee. Jos eilėraščiai spausdinami išeivijos periodiniame leidinyje „Dirva“. Gimtinėje S.Lee eilėraščiai buvo publikuoti laikraštyje „Giružis“ bei Varėnos krašto literatų poezijos knygose „Merkio lieptai 2“  ir „Linguojantys Merkio lieptai“. 2010 m. išleista pirmoji S. Lee poezijos  knyga „Neapraudoto ilgesio skausmas“. Po to sekė ir kiti jos eilėraščių rinkiniai: „Vakaras prie įlankos“ (2011), „Vilties vynas“ (2012), „Mėnesienos žirgai“ (2013), „Poems“ (anglų k., 2013), „Laikmečio jūromis“ (2014), „Margieji paukščiai“ (2016).   Poezijos knygos dosnios temų įvairove, turtingos meniškais žodžiais. Jose rasime eilėraščių  apie  Dzūkiją, gimtąjį kaimą, gimtinėje paliktus mylimus žmones, unikalią Floridos gamtą., kasdienybėje išgyventus įspūdžius. E. Glavickienė perskaitė keletą S. Lee eilėraščių.

 Renginį papildė spaudinių paroda, supažindinanti su išeivijos poetų Roko Židžiūno-Židanavičiaus, Zigmo Gavelio, Onos Balčiūnienės-Tamulevičiūtės, Stacy Lee kūryba.

Kultūra , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra