Iš užmaršties sugrįžęs

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904–1958): <br>mokymo, kūno kultūros, sporto koncepcija ir filosofija
Tokia tema Lietuvos MA ir Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) š.m. balandžio 15 d. Vilniuje, Lietuvos MA Mažojoje salėje, surengė mokslinę konferenciją, skirtą 100-osioms iškilaus pedagogo, mokslininko, sporto organizatoriaus gimimo metinėms, į kurią susirinko gausus būrys dalyvių. Konferenciją vedė akad. Algirdas Gaižutis. Pranešimus padarė prof. habil. dr. Stanislovas Stonkus (LKKA), prof. habil. dr. Kęstas Miškinis (Lietuvos olimpinė akademija), prof. habil. dr. Albertas Skurvydas (LKKA).
Visi garbūs prelegentai savo pranešimuose pabrėžė V.Augustausko-Augustaičio prieš 70 metų išsakytų koncepcijų šiuolaikiškumą. Auklėjimas negali būti suskaldomas į fizinį, dvasinį, religinį. Svarbi visuma, o ne atskiri elementai. Be bendro universitetinio išsilavinimo siauros srities specialistas negali būti visavertis. Auklėjimo pagrindas yra laisvės ir atsakomybės sąsaja. Išlaikymas savo tautinio mentaliteto ir savirealizacija yra būtinybė. Savo idėjas V.Augustauskas-Augustaitis mokėjo įtaigiai suformuluoti. “Geri mokytojai – geri mokiniai – geri piliečiai – gera valstybė”. “Išmintingasai istorinis patyrimas mums parodo, jog neprižiūrimas, sau paliktas žmogaus kūno augimas tik menkina net patį kūną, o ilgesnį laiką paliktas kūnas be globos ir lavinimo – sumenkina, vaizdingai tariant, ir visą tautos kūną. Tokio tautos kūno sumenkėjimo pasekmės būna liūdnos ir žiaurios. Tautos, nebetekusios gyvybiškosios fizinės energijos, išsigimsta ir žūva, nes kartu nebetenka jėgų dvasios kūrybai”. Savo mokslines koncepcijas V.Augustauskas-Augustaitis realizavo savo įvairialypėje veikloje.
Knygnešio sūnus, savomis pastangomis įgijęs aukštąjį išsilavinimą (VDU), ėjo atsakingas valstybines pareigas (Kūno kultūros rūmų direktorius), vykdė mokslinį filosofinį darbą jaunimo ugdymo srityje, redagavo kūno kultūros, sporto mokslinį metodinį žurnalą “Fiziškas auklėjimas”, buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovas, Pirmosios tautinės olimpiados 1937 m. organizatorius, Kauno sporto halės statybos iniciatorius, III Europos krepšinio čempionato Garbės komiteto narys, Šaulių sąjungos narys nuo 1920 m., Tautininkų sąjungos atsakingasis sekretorius, pavyzdingas šeimos tėvas. Kaip konferencijoje pažymėjo ambasadorius dr. Rimas Tonkūnas, asmeniškai pažinojęs V.Augustauską-Augustaitį, tai buvo tikras Nepriklausomos Lietuvos išugdyto elito atstovas. Suprantama, kodėl jį, kaip ir kitus Tautos šviesuolius, sovietų valdžia 1940 m. išsiuntė į Vorkutos ir Rybinsko lagerius “perauklėjimui”. Grįžęs į sovietinę Lietuvą 1945 m., pedagoginio darbo dirbti neturėjo teisės. Sunkioms kalinimo sąlygoms palaužus sveikatą, mirė sulaukęs vos 54 metus.
Prof. habil. dr. Vytautas Augustaitis (sūnus) išsamiai ir įdomiai pasakojo apie tėvo gyvenimą remdamasis stenduose gausiai demonstruotais dokumentais ir fotonuotraukomis.
Baigiamajame žodyje akad. A.Gaižutis pasidžiaugė, kad konferencija pavyko, pritarė konferencijos dalyvių nuomonei išleisti V.Augustausko-Augustaičio darbus ir įamžinti jo vardą gatvių bei sporto mokyklų pavadinimuose.
V.Augustausko-Augustaičio gyvenimas ir veikla nušviesti prof. Stanislovo Stonkaus išleistoje monografijoje “Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904–1958)”. (Kaunas: 2003. – 175 p.) bei to paties autoriaus straipsnyje “V.Augustauskas-Augustaitis: kūno kultūros, sporto koncepcija ir filosofija” (LKKA, “Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas”, 2004, Nr. 1 (51), 4–9).

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra