Iš Latvijos istorijos

Autorius: Data: 2011-12-28, 11:32 Spausdinti

Gintautas EREMINAS, Vilnius

Martinsala (latviškai Mārtiņsala) – archeologinių paminklų kompleksas Latvijoje, Rygos rajone, ties Salaspiliu.

Pastačius Rygos hidroelektrinę Marinsala buvo užtvindyta. XIII amžiaus istoriniuose šaltiniuose Martinsala vadinama Sala (sen. vok. k. Holme), nuo XIII amžiaus vidurio – Bažnyčios sala (Kircholm).

XVII amžiuje Martinsala gavo dabartinį pavadinimą. Henriko Latvio kronikoje Martinsala paminėta kaip reikšmingas XII amžiaus pabaigos Dauguvos lyvių centras.

Martinsalos gyvenvietė įkurta XI amžiuje, bet iš archeologinių radinių (akmeninių kirvių, senovės Romos monetų, papuošalų) darytina išvada, kad čia buvo gyvenama ir anksčiau. XII amžiaus pabaigoje gyvenvietė užėmė 4–5 hektarų plotą, joje gyveno >50 žmonių. 1186 metais Ikškilės vyskupas Meinhardas čia pastatė vieną savo atraminių pilių, taip pat medinę bažnyčią (ją 1202–03 metų žiemą sudegino žiemgaliai; atstatyta mūrinė bažnyčia buvo sunaikinta per Livonijos karą). Per 1195–1203 metų sukilimą pilį užėmė ir kurį laiką valdė lyviai. Kalavijuočių ordinas ją įgijo numalšinus sukilimą. Nuo 1255 istoriniuose šaltiniuose pilis minima kaip Rygos arkivyskupo arba Rygos arkivyskupijos kapitulos nuosavybė. XIV amžiaus 2 pusėje pilis prarado strateginę reikšmę.

Martinsala tirta 1897, 1899 (vadovas A. Būholcas) ir 1966, 1974 metais (vadovai E. Mugurevičius, A. Zariņa). 1966, 1974 metais ištirtas 0,75 hektarų gyvenvietės plotas: rasta 40 pastatų, 17 krosnių ir 118 židinių, amatininkų dirbtuvių liekanų. Seniausi pastatai (3 x 3 ir 3 x 6 m dydžio) datuojami XII amžiaus pabaiga – XIII amžiaus pradžia, įgilinti žemėje, kiti, statyti XIV amžiaus 2 pusėje, antžeminiai. Pilies teritorija tirta 1967, 1973 metais. Nustatyta, kad ~1150 m2 pilies kiemą iš 3 pusių juosė mūrinė gynybinė siena, Dauguvos pusėje – mediniai įtvirtinimai. Išaiškinti 2 pilies statybos laikotarpiai. XII amžiaus pabaigos – XIII amžiaus pradžios kultūriniame sluoksnyje rasta 6 įgilintų žemėje pastatų ir 18 židinių liekanos, 7 m gylio šulinys su kalkinio skalūno sienomis. Kieme palei gynybinę sieną buvo rasta ant medinių stulpų statytų pastogių liekanų. XIII amžiaus vidurio – XIV amžiaus pradžios kultūriniame sluoksnyje rasta palei gynybinę sieną pastatytų 7 gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, bokšto liekanos. Pilį 8–12 m nuo gynybinės sienos juosė griovys. Teritorija tarp griovio ir gynybinės sienos (priešpilis) buvo gyvenama.

Martinsalos kapinės tirtos 1966, 1973 metais. Jos apėmė ~0,3 hektaro akmenine tvora aptvertą teritoriją aplink bažnyčią. Ištirta ~0,2 hektaro teritorijos, rasta 1802 palaidojimai. Iki XIV amžiaus gausu įkapių (raktų, peilių, ylų, Livonijos monetų, žiedų, segių ir kt.). Dauguma XV–XVI amžiaus palaidojimų – be įkapių. Kapinėse laidoti Marinsalos gyventojai, taip pat mirusieji iš abiejų Dauguvos krantų apylinkių. Martinsalos bažnyčios griuvėsiai tirti XIX amžiaus pabaigoje ir 1967, 1969 metais. Nustatyta, kad bažnyčia pastatyta iš skaldyto kalkinio skalūno, buvo 28,5 x 10,5 m dydžio. XV amžiuje pristatyta bažnyčios vakarinė dalis su bokštu, jos kolonos ir durų angos apmūrytos plytomis. Po bažnyčios grindimis rasta 54 palaidojimai, ~50 XII amžiaus – XVI amžiaus pradžios monetų.

Martinsalos teritorijoje rasta >10 000 dirbinių: žemdirbystės (dalgių, pjautuvų, noragų, girnų akmenų), žvejybos (kabliukų, žeberklų, pasvarų) įrankių, amatininkų dirbinių ruošinių, taip pat įvežtinių daiktų, monetų iš Skandinavijos ir Rusios. 1968 metais rastas unikalus XIII amžiaus pradžios vyskupo Alberto laikų monetų lobis.

Voruta. – 2012, vas. 4, nr. 3 (741), p. 12.

Lietuva - Latvija , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra