Iš dabarties į praeitį

Autorius: Data: 2014-12-04, 16:34 Spausdinti

Iš dabarties į praeitį

Pirmieji Lietuvos atgaivos metai. Tada dirbau Valstybinėje komisijoje Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti (vėliau: Regioninių problemų ir tautinių mažumų  departamentas, dar vėliau – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės): buvo skirta rūpintis Rytų Lietuva, jos švietimu.
Laikmetis –  nepaprastas: įtempta geopolitinė padėtis, laiku nemokami ir taip maži mokytojų atlyginimai…
Visais įmanomais būdais (žodžiu, moraline ir materialine parama) stengėmės padėti čia gyvenantiems lietuviams (neignoruodami ir kitų tautybių gyventojų), kurie sudarė (net keista!) Lietuvoje tautinę mažumą.
Prisimenu Šalčininkų r. Jašiūnų pagrindinę mokyklą (dab. pirmąją lietuvišką gimnaziją Jašiūnuose). Ilgai ieškojome direktoriaus jai. Pasiūlėme Joną Panavą, buvusį 61 – osios Bukiškių profesinės technikos mokyklos mokymo dalies vedėją, vėliau direktoriaus pavaduotoją mokomajam-auklėjamajam darbui. Ir neapsirikome. Jis ėjo su mūsų ir savo parengtais raštais dėl lietuviškos mokyklos gerbūvio gerinimo. Jam daugelį metų talkino direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atvykusi iš Vilniaus, Laimutė Vosylienė, ukmergiškė Aldona Žukauskienė ir kiti „pasišventėliai“ mokytojai Algimantas Anilionis, Romas Vorevičius, Angelė Mucharskienė, Lilė Šliamaitė, Vanda Adamonienė-Lopšaitienė, Teresa Bogdiun, Natalija Pavinskaitė….
Per ilgas kovas atsikovotos darželio patalpos: ankštos,  bet užtat atskiros. Reikėjo nuspręsti, kur rasti mokytojų ir kur juos apgyvendinti. Daug šiuo klausimu padėjo tuometinis Šalčininkų rajono valdytojas Tadas Mickevičius (kur jis dabar: kaip greit užmirštame tuos, kuriuos reikia kasdien prisiminti). O juk jis padėjo pastatyti namą mokytojams ir tuo  padėjo išlaikyti atvykusiuosius. Regioninių problemų departamentas ieškojo tokių: įsteigtas Mokytojų, pageidaujančių dirbti Rytų Lietuvoje, bankas. Ne viena dešimtis panoro, mūsų iniciatyva gimė ir LR Vyriausybės potvarkis dėl mokytojų, dirbančių Rytų Lietuvoje, kelionės išlaidų apmokėjimo…  1992 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą  Nr. 951  „Dėl Rytų Lietuvos kaimuose dirbančių bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų“, kuriuo teigiama, kad „pedagogams, atvykstantiems iš kitų Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių į Rytų Lietuvos (Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus, rajonų) bendrojo lavinimo mokyklas dirbti pagal nuolatines arba terminuotas darbo sutartis ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir privačiai nuomojantiems gyvenamąsias patalpas, skiriama įsikūrimo pašalpa, 60 kartų viršijanti minimalaus gyvenimo lygio dydį. Įsikūrimo pašalpa mokama ir jau dirbantiems pedagogams, sudariusiems nuolatines arba terminuotas darbo sutartis ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui“.
Mokytojų atsirado… bet prigijo vienas kitas tik. Toks buvo Romas Vorevičius.  Atvykęs net iš Naujosios Akmenės, už lietuvišką žodį akmenimis apmėtytas ir ne vienu grubiu žodžiu pavadintas. Bemaž 20 metų dirbo Rytų Lietuvoje, keletą mokinių  laidų išleido.
Ir dabar geru žodžiu savo mokinių, jų tėvų, kolegų minimas, nors dirba kitose struktūrose. Su juo, dabartiniu socialinių mokslų magistru, poetu ir publicistu, Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininku, bendrauja ne vienas buvęs mokinys, dabar jau savarankiškas… ir klausia patarimo, kaip klausdavo Jašiūnuose, Šalčininkuose  esant.
O tada, sunkiai besivertusiam ir remtam, kaip ir daugeliui, Studentų neakivaizdininkų fondo, įsteigto prie „Vilnijos“ draugijos. Fondui aukojo nežymių lėšų įmonės, net Seimo nariai: Romualdas Ozolas, Romualda Hofertienė, Laima Andrikienė, Saulius Šaltenis, Bronius Genzelis, Juozas Dringelis (iš viso 76 Seimo nariai); Lietuvių kalbos fondas, Šalčininkų rajono valdyba, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Poligrafijos įmonė „Grafobal“, AB „Šiaulių odos galanterija“; Australijoje gyvenęs P.Pauliukėnas, kalbininkas Vytautas Vitkauskas, Janina Saudargienė ir daugelis kitų. Po nedaug, bet tai leido palaikyti į Rytų Lietuvą dirbti atvykusiuosius, į kraštą, kur lietuviškai kalbėti vaiką reikėjo mokyti  nuo pirmos klasės, kadangi ateidavo į ją tik ,,Labas“, ,,Sveikas“ ištarti galėdamas. Lietuviškoje mokykloje lietuvių kalbos mokyta pagal užsienio lietuvių mokymo programą.  Dvigubas darbas, o atlyginimas toks pats, kaip ir visose Lietuvos mokyklose.
Regioninių problemų departamentas suprato, kad padėti būtina visomis išgalėmis. Jie (Jašiūnų mokytojai) pirmieji  gavo kopijavimo aparatą (tada tai buvo prabanga, kuri pateko  dar  į 5 Rytų Lietuvos mokyklas), leidusį vaikus aprūpinti taip reikalinga papildoma mokomąja medžiaga, nes jų tėvai neišgalėjo (kaip ir dabar kai kur) nupirkti vaikams jos. Kauno ,,Vilnijos“ draugija, gal vienintelė supratusi  šios mokyklos, šio regiono reikšmę Lietuvai, padėjo kuo galėjo. Vilniaus pedagoginis institutas (dab. Lietuvos edukologijos universitetas) kasmet kartu su Romu Vorevičiumi rengė šaškių, šachmatų konkursus, vertingais mūsų komisijos ir savo prizais apdovanodamas nugalėtojus. Antai, 1994 m. gruodžio 28  “Lietuvos aido” 253 numeryje rašoma: „Jašiūnų „ Aušros“ vidurinėje mokykloje svečiavosi Vilniaus pedagoginio universiteto Fizikos fakulteto dekanas dr.doc. Donatas Grabauskas, dėstytojas dr.doc. Vytautas Pocius  (jis ir Vytautų klubo narys), Pedagogikos fakulteto dėstytoja dr. Rūta Kairytė. Iš karto užsimezgė pokalbis – kuo gali padėti aukštoji vidurinei.   (…) Pradžia jau padaryta: ką tik pasibaigusio „Aušros“ vidurinės mokyklos šaškių konkurso dalyviams Fizikos fakultetas ir sporto klubas „Šviesa“ įteikė vertingus prizus“.
Poetė, „Genio“ (toks populiarus žurnalas ėjo ir buvo skirtas vaikams) vyriausioji redaktorė Sofija Sasnauskaitė – dažnas mokyklos svečias – papildė mokyklos biblioteką ne tik savo išleistomis knygomis vaikams, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lėlių teatras „Žirniukas“ skatino pamilti lietuvišką žodį, šokiu ir daina smagino Lietuvos dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“…
Daugelis mokytojų neišeidavo į namus, nuskambėjus paskutiniam dienos skambučiui, daugelis ir vienas jų –  žemaitis Romas Vorevičius. Jis įsteigė pirmąjį Šalčininkų r. mokyklos lietuvišką laikraštį, kurį pavadino „Aušrinės“ vardu. Štai ką rašė laikraštis „Tiesa“(1994-06-11, Nr.114 (15376): “Reta Lietuvos mokykla turi savo laikraštį. Neseniai įregistruotas Jašiūnų lietuviškos mokyklos „Aušra“ laikraštis „Aušrinė“. Tai antras laikraštis lietuvių kalba Šalčios krašte. Leidinio redaktorius – mokytojas metodininkas Romas Vorevičius. Skaitydamas straipsnių autorių mintis, supranti, kaip nelengva buvo lietuviškam  žodžiui Jašiūnuose.  (…) „Aušrinė“ – šio krašto istorijos kruopelytė. Norėtųsi jo redaktoriui ir kolektyvui palinkėti ištvermės, kad nenusvirtų pasiryžusių puoselėtin šio ktašto istorją šaka“.  Laikraštis ėjo net 500 egz. Tiražu. Deja, dabar jau nebeleidžiamas. Keli jo egzemplioriai saugomi mokyklos muziejuje, kurio įkūrimo iniciatorius – vėlgi Romas Vorevičius su savo kolegomis. Muziejuje: autentiškos dzūkiškos staltiesės ir lovatiesės, verpstės, namų apyvokos reikmenys, mokyklos istoriją bylojančios dokumentinės nuotraukos. Dabar jam vadovauja molėtiškė Vida Domarkienė. Muziejaus Svečių  knygoje – Jų Ekscelencijų Algirdo Mykolo Brazausko, Valdo Adamkaus, švietimo ministrų Dainiaus Trinkūno, akad. Zigmo Zinkevičiaus įrašai, daugelio kitų garbių,  mokyklą aplankiusiųjų, linkėjimai mokyklai ir jos istoriją sukaupusiam kampeliui.
Romui, glaudžiai bendarbiaujant su Valstybine lietuvių kalbos komisija,  rūpėjo taisyklinga lietuvių kalba ne tik mokykloje, bet ir viešosiose vietose: kultūros namuose, parduotuvėse. Vieni pasitikdavo jo taisymus geranoriškai, o būta ir piktų užuominų: „ko lendi, kokios čia klaidos, jei ant e taškelio nėra, o ant  u kabliukas neužkabintas“.
Mokyklos bendruomenės pastangomis  iki šiol  Jašiūnų šv. Onos parapijos bažnyčioje meldžiamasi ir lietuvių kalba, o bemaž 20 metų jos bažnytiniam chorui vadovavo  mokytoja Rita Falevičienė. Beje, šios bažnyčios šventoriuje ilsisi a.a. ilgametis parapijos klebonas lietuvis  kunigas Konstantinas  Molis.
Mokykla 2010 – siais minėjo 70 metų lietuviškos mokyklos Šalčios žemėje  jubiliejų; artėja jos 75 – metis: kokiais naujais pasiekimais aušriečiai pasitiks jį?

 

Alfonsas KAIRYS, Vilnius

 

Nuotraukų parašai:

Buvusi Jašiūnų vid. m-kla, dabar – gimnazija;

Mokyklos svečiai: pirmas iš dešinės – B. Šaknys, antras iš  kairės – A. Kairys su mokykos direktoriumi J. Panavu (pirmas iš kairės) ir pirmojo lietuviškų mokyklų laikraščio redaktoriumi R.Vorevičiumi (antras iš dešinės);

Pirmasis Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų laikraštis „Aušrinė“  (red. mokytojas poetas Romas Vorevičius).

Istorija Kultūra Lietuva , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra