Ir uždavinynuose teko meluoti…

Autorius: Voruta Data: 2013-01-25 , 10:08 Spausdinti

Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje buvo išleista nemaža originalių, lietuvių autorių parengtų aritmetikos vadovėlių ir uždavinynų pradžios mokykloms bei gimnazijų pirmosioms klasėms. Paskutiniuosius uždavinynus I–III pradžios mokyklos skyriams (1937–1939 m.) spėjo šleisti mokytojas Mikas Petrauskas. M. Petrauskas gimė 1908 m. vasario 12 d. Žaslių vls. Talpūnų kaime (dab. Elektrėnų savivaldybė). Baigęs Simono Daukanto mokytojų seminariją Kaune, nuo 1932 m. jis mokytojavo Šiaulių aps. Švendrės ir Kėdainių aps. Kubiliūnų pradžios mokyklose, kartu studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, kurį baigė 1940 m., apgindamas diplominį darbą tema „Mokomosios medžiagos suplanavimas skaičiavimo vadovėliuose“, kurį parengė remdamasis savo uždavinynais.

Atsižvelgiant į to meto sąlygas, uždavinynai buvo gana tobuli, originalūs, juose buvo ryški aritmetikos mokymo integracija su tuometiniu Lietuvos gyvenimu: I ir II skyrių uždavinynuose teksto uždavinių sąlygose daug šeimos, artimiausios vaikui aplinkos skaičių ir faktų. III skyriaus uždavinyne jau „išeinama“ į Lietuvą, Europą, uždavinių tekstuose pateikiami duomenys apie ežerų skaičių įvairiose Lietuvos apskrityse, ilgiausias Lietuvos upes, atstumus tarp Lietuvos miestų, Lietuvos kalvas, geležinkelius, atskirų apskričių mokyklų ir mokinių skaičių, siauruosius ir plačiuosius geležinkelius, stambiausių miestų gyventojų skaičius, kariuomenės ginkluotę, cukraus fabrikų ir pieninių produkciją, eksportą („Į užsienį 1936 m. buvo parduota 37 515 cnt obuolių, kriaušių ir vyšnių. Obuolių buvo parduota 37 274 cnt daugiau, o vyšnių 83 cnt mažiau negu kriaušių. Kiek cnt obuolių, kiek kriaušių ir kiek vyšnių buvo parduota 1936 m.?“), stambiausių Europos miestų gyventojų skaičių.

II ir III skyrių uždavinynus M. Petrauskas išleido ir II pasaulinio karo metais, kadangi lietuviškos mokyklos vokiečių okupacijos laikmečiu dirbo pagal ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos programas. Pagal jis dirbta ir pokario priverstinėje emigracijoje Vakarų Vokietijoje veikusiose lietuviškose mokyklose. Tikrai yra žinoma, kad ten buvo išleistas M. Petrausko uždavinyno III skyriui fotografuotas leidimas: M. Mažvydo bibliotekoje saugomas šio uždavinyno egzempliorius (šifras C31615) su atitinkamu įrašu, antspauduotas apvaliu antspaudu su užrašu „Lithuanian association. Lietuvių sąjunga. Dillingen“.

Perdirbtus uždavinynus M. Petrauskas dar išleido ir pokario sovietinėje Lietuvoje. Tačiau jie jau prarado savo originalumą: dar buvo gyvas Josifas Stalinas (1879–1953), dar tebegaliojo žiaurieji 1931–1936 m. VKP(b) CK nutarimai, uždraudę sovietinėje mokykloje taikyti iš Vakarų atėjusias „reakcingas“ pedagogines idėjas, taigi, ir mokymo integracijos su realiu gyvenimu idėją. Todėl M. Petrauskui teko išimti iš uždavinynų lietuvišką, net ir šeimos tematiką. Uždavinių tekstuose vieninteliai integracijos su realiu gyvenimu pavyzdžiai buvo beveidės „kolektyvinių ūkių melžėjos“, „MTS traktorininkai“, „pionierių būriai“, tonomis renkantys metalo laužą ir makulatūrą, šimtais sodinantys vaismedžius. Beje, tie „pavyzdžiai“ net ir nebuvo realūs: uždavinynai buvo leidžiami tik iki 1950 m., o iki tų metų Lietuvoje dar mažai buvo ir kolūkių, taigi ir jų melžėjų, ir MTS, taigi ir jų traktorininkų, mokyklose dar mažai buvo ir pionierių. O uždavinių atitinkamai I, II ir III kl. apie kolūkius buvo 37, 81 ir 81, pionierius 28, 37 ir 19 ir t. t. Taigi tai – daugiau agitacija, o ne reali tikrovė. Ypač tolimas nuo tikrovės toks uždavinys III klasės mokiniams, pateiktas 1949 m. išleistame uždavinyne, apie „kolektyvinio ūkio valstiečio“ metinį uždarbį:

Tokio uždarbio niekada negavo ir labiausiai pirmaujančių kolūkių kolūkiečiai net ir SSRS žlugimo išvakarėse. Prisimenu, kaip mano mama iš sustambinto „Kibirkšties“ kolūkio (Anykščių raj.) 1950 m. už 270 darbadienių gavo 27 rub. ir už juos nupirko sieninį laikrodį, su svarsčiais ir korpuso viršuje nupieštu katinu, kuris vartė akis… O grūdų – po 200 g už darbadienį, taigi 54 kg… O gretimuose kolūkiuose pasitaikydavo ir taip, kad už metų uždarbį po ataskaitinio susirinkimo visiems jo dalyviams tegalėdavo nupirkti bilietus į kilnojamojo kino seansą (už 2,5 rub.)…

Tačiau netrukus ir taip „išprievartautus“ M. Petrausko uždavinynus iš Lietuvos mokyklų išstūmė visoje SSRS tapę privalomais versti iš rusų kalbos sovietiniai vadovėliai ir uždavinynai. Beje, fiksuotas ir bandymas atsilaikyti: į bendraautorius M. Petrauskas priėmė tuometinio Respublikinio mokytojų tobulinimosi instituto Matematikos ir fizikos kabineto vedėją Vulfą Abramą Klebanskį (1906–1978), tuometinėje sovietinės Lietuvos švietimo vadovybėje gana įtakingą žmogų. Bet taip pavyko išleisti tik vadovėlį I klasei, praktiškai tik užrašu viršelyje (autorių pavardėmis) besiskiriantį nuo prieš metus išleisto vieno M. Petrausko pasirašyto uždavinyno. O gal budri KGB akis iššifravo gudriai M. Petrausko įkomponuotus atitinkamose temose uždavinius, apnuoginančius „klestinčią gerovę“? Viename 1950 m. išleisto uždavinyno II klasei uždavinyje (120 psl.) skaitome, kad darbininkas „per 4 dienas uždirbo 72 rub.“ (taigi per mėnesį – apie 600 rub.). 149 to paties uždavinyno puslapyje skaitome, kad darbininkas „už paltą sumokėjo 710 rub., o už pusbačius 290 rub.“, dar kitur – kad kepalas duonos kainavo 3 rub., 1 kg cukraus – 12 rub. Tada klausimas tiems, kurie teigia, „kad prie rusų buvo geriau“: „Kiek mėnesių turėjo dirbti darbininkas, kad nusipirktų kuklaus milelio paltą ir pusbačius?“ Geras paltas tada kainavo apie 2000 rub., kostiumas – apie 1500 rub. Juos, beje, sunku būdavo ir gauti – parduotuvės būdavo pustuštės.

Beje, tik po daugiau kaip 20 metų, po 1970 m., vykstant švietimo reformai visoje SSRS, savo parašytus originalius lietuviškus matematikos vadovėlius Lietuvoje sugebėjo išleisti dab. Šiaulių universiteto profesorius Bronius Balčytis.

Po studijų M. Petrauskas dėstė Marijampolės ir Šiaulių mokytojų seminarijose, pokariu buvo Dotnuvos ir Pakruojo gimnazijų mokytojas. Deja, išėjus į pensiją, tolesnis jo likimas nežinomas. Kaip skaitytojai mato, žinios apie M. Petrauską yra itin šykščios, imtos iš jo asmens bylos, išlikusios Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Nuotraukose:

1. M. Petrausko uždavinyno 1-ajam skyriui (1937) viršelis

2. M. Petrausko uždavinyno 2-ajam skyriui (1937) viršelis

3. M. Petrausko uždavinyno 3-ajam skyriui, išleisto 1941 m.(vokiečių okupacijos metais) ir perfotografavimo būdu perleisto pokario Vakarų Vokietijoje, viršelis

Spauda Algirdas Ažubalis, Bronius Balčytis, Josifas Stalinas, Lietuviškos mokyklos, Mikas Petrauskas, Sovietų okupacija, Uždavinynai, Vokiečių okupacija