Intriguojanti pradžia ir išsikvėpianti istorija

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Solidžiai atrodantis leidinys
Skaitant leidinį apie Semeliškių valsčiaus, apylinkių, seniūnijos istoriją, apima dvejopas jausmas, juolab kad tai vienas iš Lietuvos tūkstantmečio programos leidinių.
Telieka pasidžiaugti, kad tokio nedidelio Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančio miestelio, kaip Semeliškės, istorijai skirtas išties solidžiai atrodantis leidinys. Knyga gražiai apipavidalinta, akivaizdu, jog nemažai triūso ir redaktoriai.
Po intriguojančios pradžios apie miestelio apylinkėse aptiktus archeologinius radinius, Samilį, kaip galimą miestelio įkūrėją, skaitant skyrių po skyriaus ir džiaugiantis kai kurių straipsnių autorių kompetentingumu, ilgainiui pagauna mintis, jog reikšmingiausi miestelio įvykiai tarsi per anksti ir baigiasi, iš esmės iki Atgimimo, o kas toliau?
Negelbsti ir užsiminimas pratarmėje, kad autorių kolektyvas nesiekė išsamiai nušviesti miestelio istoriją, o reikšmingesnę studiją palieka būsimoms kartoms. Pirmiausia, nelabai tikėtina, kad būsimos kartos taip gerai žinos etnokultūros paveldą, kaip jis nušviestas kad ir straipsnyje „Valstiečių šienapjūtės ir rugiapjūtės darbo įrankiai, papročiai XIX a. pabaigoje-XX a. pirmoje pusėje”. Paprasčiausiai žmonės savo akimis nebus matę nei senų įrankių ar padargų, nei kaip su jais dirbama ar kaip apsieinama, kaip tai matė straipsnio autorius Jonas Nasutavičius.
Kažin, ar būsimoms kartoms gimtųjų apylinkių istorija labai ir terūpės. Keičiantis kartoms, keisis mados, o tuo pačiu ir vertybių perkainojimas. Ir abejotina, kad „gyvąją ” istoriją kas nors kada nors nušvies gyviau, su tokia meile ir romantiniu polėkiu, kaip tai padarė kai kurie straipsnių autoriai.

Unikalus malūnas
Prieš kelerius metus, kai Semeliškės atšventė 725 metų miestelio ir 500 metų bažnyčios jubiliejų, dar nebuvo atstatytas malūnas, kuris dabar ne tik gamina elektros energija, bet yra vienas išraiškingiausių estetinių miestelio akcentų. Juolab kad Lietuvoje ne tiek jau daug atkurtų lietuviškos medinės architektūros statinių, ką jau kalbėti apie malūnus.Tik keliais sakiniais užsimenama, jog šį malūną, kaip senosios architektūros etaloną, atstatė semeliškietis, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Varėnos rinktinės vadas pulkininkas Algirdas Sadkauskas. Trūkstant specialistų, žmogus netgi pats stogo skiedras mirkė.
Praėjusio amžiaus 4 dešimtmetyje Semeliškėse buvo pastatyta tuomet labai moderni mokykla, kuri, suprantama, jau neatitinka dabartinių reikalavimų. Nemažomis A.Sadkausko pastangomis, ypač tuomet, kai jis buvo Seimo narys ir kai mokyklos statybų niekas finansiškai negarantavo, mokykla buvo atnaujinta ir išplėsta dar vienu statiniu. Knygoje nemažai duomenų apie kolūkių pirmininkus, tremtinius, tačiau apie dabartinius, patriotiškai nusiteikusius miestelio gyventojus, o ypač verslininkus, kurie savo lėšomis atnaujina infrastruktūrą, žinių išties nedaug.

Ambicingi ir savimi pasitikintys žmonės

Kadangi knygos straipsnius parašė autorių kolektyvas, jie skiriasi pasirinktos temos stiliumi, išsamumu ir kitais aspektais.
Skaitant išsamų Antano Miškinio straipsnį, kaip ir netenka abejoti, jog vietovardis kilęs iš asmenvardžio Samilis. Juolab kad Semeliškių apylinkėse yra ir daugiau prūsiškų ar jotvingiškų vietovardžių: Prūšiškiai, Sudoišiškiai, Paparčiai (Pobarten – bartai), Samnykai (nuo Sambijos pusiasalio gyventojų sambių). Po prūsų sukilimo numalšinimo kunigaikštis Traidenis jiems suteikė teisę čia apsigyventi. Toks apgyvendindinimas buvo racionalus dėl to, jog per šią vietovę nuo Rumšiškių bei Vaiguvos Trakų ir Vilnius, o vėliau Ašmenos, Medininkų kryptimi kurį laiką traukė kryžiuočiai. Tik vėliau strateginis
Semeliškių svarbumas sumažėjo.
1522 metais Semeliškių apylinkes nusiaubė maras. Manoma, kad Semeliškės 1 700 nukentėjo per Lenkijos ir LDK karą su Rusija bei Švediją, mat tuomet sudegė klebonija su visais dokumentais. Per 1831 metų sukilimą tramdyti semeliškiečių atvyko caro kariuomenės dalinys, kurį sudarė dvi jėgerių kuopos, 230 kazokų ir dvi patrakos. Semeliškiečiai aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime. Tad iš Algimanto Miškinio straipsnio „Semeliškės amžių tėkmėje” aišku, jog miestelio apylinkėse nuo seno gyveno ambcingi, savo interesus ginantys ir savimi pasitikintys žmonės.
 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra