Interfrontas puola, arba ko nepasakė Bronislovas Komorovskis

Autorius: Data: 2012-03-16, 10:07 Spausdinti

Baltų kalbų ploto liko dešimtadalis, bet ir tą patį trokštama baigti trinti. Nesvarbu, kad tai seniausias indoeuropiečių paveldas, nesvarbu, kad panašiausias į baltų-slavų kalbų prokalbę. Dalelė slavų labiausiai ir trokšta jį ištrinti, pirmiausia tarp Narvos, Daugpilio ir Vilniaus. Tai sena Interfronto ir Jedinstvos svajonė. Pirmiausia bus reikalaujama įteisinti regionines kalbas (Latvijoje – rusų, Lietuvoje – lenkų), t. y. teritorijų autonomiją.

1. Latviai apgynė savo kalbą ir valstybę

Per šimtmetį daug latvių išsikrausčius Rusijon bei kitur ir nutautus, iš buvusių baltų žemių Latvijon suvažiavo daug rusų, gudų ir pradėjo įvedinėti savo tvarką. Siūloma daryti kaip Baltarusijoje – įvesti antrąją (rusų) valstybinę kalbą ir žingsniuoti į motinos Rusijos glėbį. Negana, kad baltų plotas tarp Maskvos, Peterburgo ir Abrenės (dabar Pytalovo) slavams jau dovanoti, Nesvarbu, kad ekonominė krizė ir referendumo dėl antrosios valstybinės kalbos Latvijoje neįmanoma laimėti – vis tiek išsireikalauta pinigus meti į balą. Taip pageidavo Rusija, neapgailestaudama dėl 1940-1990 m. okupacijos, genocido ir į „tautiečių integraciją“ taip pat investavusi pinigėlių.

Interfrontas triuškinamai pralaimėjo – 75 % Latvijos piliečių, referendume balsavo už tikrosios valstybinės kalbos, baltų kultūros ir Tėvynės Latvijos išlaikymą. Bet referendumo organizatoriai rusakalbėje žiniasklaidoje vis tiek paskelbė laimėję – mat kiaulystę latvių žemėje padarė. Ir už tai jų vaikams reikia greičiau dovanoti Latvijos pilietybę? Lietuva jau prieš 20 metų autonomininkams ir jų giminėms, kaimynams, įsiūlė nepriklausomos demokratinės valstybės pilietybę, grąžino pabrangusį nekilnojamąjį turtą, leido balsuoti už paskutinių baltų tautų ateitį, bet jie vis tiek dažnai už Tėvynės priešus balsuoja. Mat ir Lietuvos, ir Latvijos valdžia nesugebėjo svečiams iki šiol išaiškinti, kieno žemėje jie gyvena, kieno duonelę valgo ir kieno daineles dainuoja. Priešvalstybinę veiklą mūsų valdžia kartais dosniausiai ir finansuoja.

Nesapnavo Lietuvos kariai, 1920 m. Raudonąją armiją nustūmę už Dauguvos, kad šis kraštas bus tiek nugyventas. 13 a. prie Daugpilio buvo lietuvių Naujinio pilis, iki Kraslavos bei Indricos iki šiol išliko senbuvių ir naujesnių lietuvių. Daugpilyje yra jų kultūros draugija, lituanistinė mokykla.

2. 2012 m. kovo 17 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcija pagerbs ultimatumą Lietuvai

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai su priešvalstybinėmis eitynėmis ir mitingu Vilniuje leidimas išduotas per 10 dienų – vasario 6 d. (pirmadienį) Vilniaus rajono savivaldybės sekretorė Renata Citacka kalba Lietuvos lenkų vardu, kviečia „ginti lenkų švietimą“, „mūsų vaikų ateitį“ ir atšaukti Švietimo įstatymo keturis punktus <…>

1) Baigiamojo lietuvių kalbos egzamino kaip gimtosios ir valstybinės kalbos suvienodinimą, tai diskriminuojant pusę lietuviškose mokyklose besimokančių lenkų, kuriems reikalavimai būtų didesni, kitą pusę lenkiškose mokyklose besimokančių lenkų, kurie pakankamai neišmoktų valstybinės kalbos, aukštosiose mokyklose su palengvintu egzaminu užimtų kitų geriau už juos mokančių vietas ir nesugebėtų reikiamai atlikti savo pareigų bei taisyklingai kalbėti, rašyti;

2) Prievarta įvesti privalomą baigiamąjį lenkų kalbos egzaminą, nors daugumai Šalčininkų r. abiturientų yra ne gimtosios, bet užsienio kalbos egzaminas;

3) Visus dalykus dėstyti užsienio kalba, t. y. atsisakyti Lietuvos istoriją, geografiją, pilietinį ugdymą vyresnėse klasėse (kaip Latvijoje, ES, JAV ir visur kitur) dėstyti valstybine kalba.

4) „Atsisakyti diskriminacinio reikalavimo išlaikyti lietuviškas mokyklas lenkiškų mokyklų sąskaita“, nors Lietuvos lenkų rinkimų akcijos valdomose rajonuose yra atvirkščiai: mokinio krepšelis ir kitos lėšos iš mokyklų valstybine kalba perskirstomos LRA proteguojamoms mokykloms, jos geriau įrengtos, suremontuotos, aprūpintos.

Į prieškonstitucinę neįstatymišką akciją melagingais teiginiais kviečiami Vilnijos gyventojai tą pačią dieną, kai 1938 m. (prieš 74 metus) Lenkija įteikė Lietuvai ultimatumą ir tą patį mėnesį, kai 1922 m. (prieš 90 metų) „Vidurio Lietuvos Seimas“ priėmė „Vilniaus žemės inkorporavimo į Lenkiją aktą“. Pirmasis jį pasirašė „Vilnijos gynėjas“ (nuo lietuvių?) Liucjanas Želigovskis.

3. Raudonasis Šalčininkų rajonas tapo lenkų rajonu

Šalčininkų KPSS sekretoriui Česlovui Visockiui nuo pučistų teismo pabėgus į Baltarusiją, nuteisus 6 autonomininkus, Lenkų sąjungai ėmė vadovauti KPSS auklėtinis M. Mackevičius ir jedinstveninkas S. Peško. Rusiškos rajono mokyklos paverstos lenkiškomis.

Vasario 16-ąją Lenkijos prezidentas Bronislovas Komorovskis miestelį pavadino lenkų mažumos sostine Lietuvoje, naiviai dėkojo rajono valdžiai už pastangas ugdant jaunimą (ne Lietuvos, o Lenkijos piliečius) ir saugant lenkiškumą, diegiamą lietuvių kilmės gudiškai ir rusiškai kalbantiems asmenims. O gal to prezidentas pakankamai ir nežino dėl jį klaidinančios Lenkijos ambasados Vilniuje kaltės? Vežė susitikti lyg ir su miestelio bendruomene, o apsupo tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos aktyvistai, net ir iš kitur atvažiavę (Valdemaras Tomaševskis, Jaroslavas Narkevičius ir kiti). Neleido susipažinti su partijos persekiojamais lenkais, sužinoti apie jų tikrąsias problemas, gimtąją kalbą. Meras net į šventės minėjimą atsisakė kviesti 50 garbiausių svečių, nes jie ne tomaševskininkai… Net Seimo narius.

Prezidento pastaba, kad kultūrinė, tautinė ir religinė įvairovė yra vertybė kiekvienai valstybei, liko tik deklaracija, nes Lenkijos ambasada ar pats prezidentas nenorėjo lankytis ir gretimoje Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje, nekviestas autonomininkų šantažuojamas Poškonių darželis, Dieveniškių mokyklos, kaip tik čia išlaikę 4 000 seniausių indoeuropiečių kultūrą. Be to, tą seniausią kultūrą prezidentas galėtų pradėti globoti ir savo valstybėje – Seinų, Punsko ir kituose valsčiuose. Jeigu prezidentas supranta, kad „be švietimo sistemos nė viena tautinė mažuma negali gyvuoti“, kodėl jo vadovaujama valstybė baigia uždarinėti lietuviškas, gudiškas ir kitokias mokyklas? Ar tik „lenkų mažumos švietimas Lietuvoje – tai būti ar nebūti lenkų mažumai čia“?

O kaip čia be valdiškų mokyklų gyvuoja gudų, ukrainiečių, žydų, totorių, vokiečių, latvių ir kitos tautinės mažumos? Kaip gyvuoja milijonai lenkų JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Brazilijoje, Prancūzijoje ir kitur? Prezidentas nepataisė ir V. Tomaševskio melo, esą Lenkijoje rinkimų barjeras tautinių mažumų partijoms netaikomas.

Prie Prezidentūros kalbėdamas apie gražų Lietuvos dangų ir linkėdamas po juo jaustis saugiai ir gerai visiems laisvos Lietuvos piliečiams, prezidentas B. Komorovskis nepasakė svarbiausio dalyko: kad ne Lietuva okupavo Varšuvą ir norėjo prisijungti visą Lenkiją, jos nepripažindama, bet atvirkščiai. Posakis apie nusiteikimą vieniems prieš kitus, konfliktą dėl sienų nėra tikslus. O be to, negalima ir valstybių santykių iš esmės pagerinti.

4. Ar Rusija su Lenkija pasidalino baltų valstybes?

Kaip daugumoje kitų šalių, Latvijos ir Lietuvos Konstitucijos valstybinėmis kalbomis pripažįsta valstybei vardą davusių vietinių, daugumos gyventojų kalbą. Rusų ir lenkų kalbų kaip valstybinėmis ar regioninių net svarstyti negalima, nes jos 1) nėra vietinės valstybės etninių žemių kalbos, 2) jų vartojimą prievarta buvo primetę okupaciniai režimai, 3) dalis gyventojų jas moka ne kaip gimtąją, o kaip užsienio kalbą.

Jeigu kai kurios Latvijos ir Lietuvos savivaldybės nesilaikytų Konstitucijos bei Įstatymų, jose vėl teks įvesti tiesioginį valdymą. Jeigu Lenkija laužys abiejų valstybių draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 1, 2, 16 ir kitus straipsnius, Vilniaus apskrityje vykdys Lenkijos valstybinę programą „Lenkakalbio švietimo globa Lietuvos respublikoje“, turės pagrindo sukelti tarptautinių organizacijų reakciją dėl įstatymų laužymo ne Lenkija, o Lietuva. Lenkija prieš Lietuvos Seimo rinkimus pirko 1 000 Lietuvos šeimų po 1 000 zlotų ir dar pirks – tai tik pradžia.

Kodėl tomaševskininkai labiausiai iš lenkų organizacijų pasaulyje skundžiasi Lietuva, nors čia lenkų sąlygos kultūrai palaikyti yra geriausios? Todėl, kad toks jų darbas ir tol jį darys, kol čia nebus Lenkijos ar Rusijos.

Kodėl Rusija taip sukruto dėl Latvijos, nors joje rusiškų mokyklų daug, o Rusijoje latviškų ar lietuviškų – nė vienos? Kodėl rusams Latvijoje po 20 metų nelauktai pablogėjo, nors Latvijoje rusiškai galima kalbėti ir susikalbėti, o Rusijoje – beveik neįmanoma?

Savo reikalais turi pasirūpinti paskutinės baltų valstybės.

Vilnijos“ draugijos informacija

Nuotraukoje: Lenkijos prezidentas B. Komorovskis ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2012 m. Vasario 16-ąją

Užs. nr. 08

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra