Integruotos istorijos – psichologijos pamokos ir parodos, patirties sklaida

Autorius: Data: 2017-01-19, 16:26 Spausdinti

Integruotos istorijos – psichologijos pamokos ir parodos, patirties sklaida

   
   

Istorijos mokytoja metodininkė Vlada Čirvinskienė

Psichologė Vilma Gaigalaitė

  „Paimk,  Mokytojau, mane į delną ir nutapyk teptuku it baltą drobę šiltomis spalvomis. Paberk ant manęs spindinčios aukso žaros … Tik Tu žinai, kokia didelė mano širdis, kiek spalvų joje telpa! Todėl aš visuomet laikau savo širdį delne ir Tau, Mokytojau, įteikiu teptuką. Spalvink savo sielos teptuku, ir mano širdis taps neaprėpiamai didžiu ir neįkainojamu šedevru…  

(Iš mokinių rašinių)

 

          „Reikia didelio darbo norint atkurti ir sukurti šioms dienoms tinkamą žmogų. Visi neabejojame, kad mūsų ateities švietimo sistema turi būti paremta giliais doroviniais pagrindais”.

(Meilė Lukšienė, 2004 m.)

           Puoselėti vertybines nuostatas, skatinti mokinius pažinti save, didžiuotis prasminga savo veikla, savo šeima, gyvenamosios vietovės bei savo Tėvynės istorija, papročiais ir tradicijomis  mums tapo pagrindine siekiamybe ir tikslu, kurį kelis pastaruosius metus įgyvendinome ir įgyvendiname organizuodamos komandinę veiklą: integruotas istorijos-psichologijos pamokas, parodas, kraštotyrines konferencijas, dalyvaujant pilietinėse akcijose, dalinantis gerąja patirtimi metodinėse konferencijose, respublikinėje, rajoninėje spaudoje bei miesto bendruomenės tarpe, nevyriausybinių organizacijų renginiuose.

           Savo veiklą vykdėme ir toliau tęsiame neatsitiktinai. Priemones ir būdus išsikeltiems tikslams pasiekti mums davė kiekvienam mokytojui gaires apibrėžiantys pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai, kurie skatina mokyklos bendruomenės atsakomybę už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje bei nurodo galimybę į ugdymo turinį integruoti kelių dalykų temas ar problemas.

           Kuo tai naudinga? Ko pavyko pasiekti?

           Aišku, kaip ir kiekvienoje edukacinėje veikloje, mokiniai įgyja žinių, skatinamas jų aktyvumas, kūrybiškumas, saviraiška, gebėjimas tobuliau tarpusavyje bendrauti bei bendradarbiauti. Pati pamoka atrodo įdomesnė, formuojamos vertybinės nuostatos, krikščioniška pasaulėžiūra, kiekvienam mokiniui atveriama galimybė patirti sėkmę. Galėjome išradingai paminėti ir mūsų tautos valstybines šventes (Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją vedėme pamoką ,,Laisvės medžiai“; Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vasario 16-ąją vedėme pamoką ,,Susitikimas su XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių tautos asmenybėmis“, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Kovo 11-ąją – ,,Mano šeima – gimtinės dalelė“). Netradiciniai būdai ir metodai padeda mokiniams į švenčiamas valstybines šventes, minimas datas pažvelgti nauju žvilgsniu, sužadina jų širdyse gilesnius tautinius bei patriotinius jausmus. Naudojame įvairias priemones (ne tik video medžiaga, bet ir muzikos instrumentus). Emocionali pamoka žymiai vertingesnė, ji skatina mokinius būti žingeidžiais, sukaupti daugiau žinių bei domėtis dėstomu dalyku. Jaunesniam mokytojui atsiveria galimybė mokytis iš vyresniojo patirties, o vyresniajam – sutikti, pažinti jaunesnę patirtį. Bendra veikla visuomet įneša naujumo, įvairumo, o psichologui – tai puiki proga ne tik būti pasyviu stebėtoju, bet ir pačiam aktyviai dalyvauti, pabūti, pabendrauti su klase, vykdyti švietėjišką, prevencinę veiklą naujai, neįprastai, ir net žaismingai.

           Pasiruošimas tokio pobūdžio pamokai užima daugiau laiko. Kai pamoką veda du mokytojai, gali būti sunku suderinti pamokų tvarkaraščius (tačiau mokytojui ir psichologui tai tampa paprastesne problema).

           Kad integruota pamoka pavyktų, ruoštis jai reikia pradėti iš anksto. Norint ją suplanuoti tenka suderinti labai daug dalykų:  pamokos temą, dėstomą medžiagą, vedamos pamokos struktūrą, vertinimą bei įsivertinimą. Privalu atsižvelgti ir į klasės lygmenį, mokinių motyvaciją. Dažnai mokytojui iškylantis klausimas, kaip mokiniai priims naują informaciją, ar supras ją. Todėl prieš ruošiantis pamokoms įtraukiame mokinius į diskusiją pateikiant keletą idėjų – klausimų naujos temos aptarimui.

            Pastarųjų kelių metų bėgyje vedėme ir įprastas, ir atviras pamokas šiomis temomis:

  • atvira pamoka „Laisvės medžiai“ 6 kl.;
  • „Susitikimas su  XIX a. pab. – XX a. pr. asmenybėmis. „Būti asmenybe“ 7,8 kl.;
  • „Mano šeima – gimtinė dalelė“ 7,8 kl.;
  •  „Vertybių svarba Indijos praeityje ir dabartyje“ 7, 8 kl.;
  • „Laisvė – Dievo dovana“ 7, 8 kl.;
  • atvira pamoka „Mylėkime gimtinę ir kiekvieną pasaulio žmogų“ 8 kl. ir mokiniams iš Portugalijos, Lenkijos, Vokietijos;
  • integruota pamoka, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai (nepriklausomybės 25-mečiui) „Asmenybės herbai“ 5 kl.

 

           Sudedamąja mūsų pamokų dalimi tapo parodos, kurios padėjo apibendrinti ir kitiems parodyti, ko visi kartu, ir kiekvienas mokinys, o taip pat ir mokytojai, išmokome, sužinojome, kokias emocijas patyrėme. Surengėme šias parodas:

  • „Mano šeima – gimtinės dalelė“. Šia paroda siekėme atkreipti dėmesį į ne tik šeimos narių bendravimą, pagarbą tėvams, bet ir į mandagų, kultūringą dialogą su mokytojais, draugais bei kiekvienu savo gimtinėje sutiktu žmogumi;
  • „Lietuviais esame mes gimę”. Ši paroda skatino mokinius gerbti savo kalbą, istoriją, nevykti svetur ieškoti laimės, bet visuomet savo darbais ir elgesiu rūpintis ir gražinti Tėvynę Lietuvą;
  • ,,Laisvės medžiai“. Laisvės gynėjų dieną mokiniai pristatė savo kūrybinius darbus (Laisvės medžius), kalbėjome, dalinomės mintimis apie kylančus jausmus, minint Sausio tryliktosios įvykius;
  • „Pavasarinis džiaugsmas“- mokinių, miesto bendruomenės, mokytojų paroda. Gėlėse buvo įprasmintos pačios svarbiausios žmogaus gyvenimo vertybės. Vyko kiekvieno darbo pristatymas, skambėjo gitaros muzika. Organizatoriai ir svečiai pasidabino puošniais pavasariniais drabužiais, galvos apdangalais, kuriuos papuošė įvairūs gėlių žiedai;
  • „Atverkime širdį prasmingam rudeniui“, paroda skirta spalio 10 d. – Pasaulinei psichinės sveikatos dienai. Šią parodą parengė ir pristatė mokyklos mokiniai, miesto, net ir kaimo bendruomenės nariai.

           Kartu vykdėme ir kitą bendrą veiklą.  Rengėme kraštotyrines konferencijas „Parymokim prie tėviškės slenksčio“, kurių metu pristatyti pranešimai apie psichologinę darną senojoje mūsų tautos pasaulėžiūroje. Kartu su ,,Lėvens bendruomenės“ kilimų audėjomis (vad. mokyt. V. Stapulionienė) bei tautodailininke Laimute Trinkūniene, ,,Gimtinės‘‘ būrelio nariais vykome į Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos senųjų amatų dienas. Pasvalio miesto viešojoje bibliotekoje dalyvavome pilietinėje akcijoje vaikams, jaunimui, bibliotekos lankytojams „Atmintis gyva, nes liudija“, kurioje su 7b klase parodėme muzikinę programą, dalinomės mintimis apie viltį ir patriotiškumą. Būrelio „Gimtinė“ mokiniams vedėme keletą užsiėmimų „Saviraiška, savęs pažinimas per kūrybą“.

          Savo patirtimi dalinomės rašydamos straipsnius („Pasaulinei psichinės sveikatos dienai artėjant“,  „Konferencija apie problemas, dėl kurių skauda širdį“, „Pažink save“, „Mokytojas + psichologas + mokiniai = originali pamoka” , „Ką šnabžda gėlių žiedai?“, ,,Laisvės gynėjų diena“, „Kraštotyros būrelio ,,Gimtinė“ sklaida modernėjančioje XXIa. mokykloje“, „Amatų mugė Kupiškyje“, „Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai“) į mūsų krašto laikraštį „Darbas“, informacinį leidinį „Švietimo naujienos“, publikuotus ir laikraščio „Voruta“ bei Lietuvos respublikos seimo internetiniuose puslapiuose.

         Savo patirtimi turėjome galimybę dalintis ir netiesioginiu būdu, per kitų rašiusių apie mūsų veiklą autorių straipsnius.

         Visai mūsų bendrai veiklai išsikėlėme ir siekėme bendro tikslo – puoselėti vertybines nuostatas, skatinti mokinius pažinti save, didžiuotis prasminga savo veikla, savo šeima, gyvenamosios vietovės bei savo Tėvynės istorija, papročiais ir tradicijomis. Tačiau vedant kiekvieną pamoką išsikeldavome atskirą tikslą, ko sieksime būtent tos, konkrečios pamokos, metu. Pvz., pamokoje, skirtoje Vasario 16-ajai “XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos asmenybės” siekėme išsiaiškinti, ką reiškia būti asmenybe, ir aptarti XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos bei Pasvalio krašto asmenybių nuveiktus darbus, atviroje pamokoje „Mylėkime savo gimtinę ir kiekvieną pasaulio žmogų“, vykusioje kelių Europos šalių kalbomis su mūsų mokyklos ir kitais mokiniais, atvykusiais iš Portugalijos, Lenkijos ir Vokietijos, mūsų tikslu tapo išsiaiškinti, kas  įvairiu istoriniu laikmečiu veda į tarpusavio sutarimą skirtingus žmones, tautas ir valstybes.

          Kiekvieną pamoką mokiniai turėdavo atlikti ir pristatyti kūrybines užduotis diskutuojant apie pamokos temą ir kaip vertybės puoselėjamos gyvenamojoje vietovėje bei jų artimiausioje aplinkoje, šeimoje.

          Būdų žinių perteikimui ir vertybių ugdymui yra įvairių. Svarbiausia, kad vertinga veikla bei nuoširdžia meile nuolat stiprintume savo šeimą, mokyklą, gimtinę ir mūsų Tėvynę Lietuvą.

          Taikant minėtas įvairias veiklos formas ir priemones mes siekėme ir siekiame pakviesti visus mokyklos bendruomenės narius ir kiekvieną Lietuvos pilietį ugdyti savarankišką ir išsilavinusią, kultūringą ir kūrybingą asmenybę su tvirta dorine, tautine bei patriotine dvasia.

 

Švietimas ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra