Iniciatyva – verta plačios sklaidos

Autorius: Data: 2011-03-14, 13:35 Spausdinti

Vytautas GULIOKAS, Kaunas

Paminėjime istorinę mūsų valstybei Kovo 11 dieną – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo datą.

Nevienareikšmiai buvo vertinami mūsų valstybės pasiekimai dvidešimt vienų metų nueitame kelyje. Nepaneigiamas faktas, kad per šį laiko tarpą spėjo išaugti ir į aktyvų atkurtos valstybės gyvenimą įsijungė mūsų piliečių nauja karta. Formuojant pilietinę jaunos kartos pasaulėžiūrą daug priklauso nuo vyresnės kartos, kaip geranoriškai tiesiami yra tiltai tarpusavio ryšiams, pirmoje eilėje patriotinio švietėjiško ugdymo srityje. Džiugu buvo klausytis, kai Kovo 11 skirtame iškilmingame Seimo posėdyje Mažeikių „Gabijos“ gimnazijos moksleivė Gabrielė Rudokaitė dėkojo Nepriklausomybės akto signatarams, laisvės gynėjams ir visiems, vedusiems Lietuvą į laisvę: „Grožiuosi modernėjančią, tačiau senolių papročių ir tradicijų nepamirštančia Lietuva. Mokausi ir tobulėju, kad ateityje galėčiau prisidėti prie tėvynės gerovės“.

Tačiau jaunoji karta, laisvai valdanti šiuolaikines informacijos sklaidos priemones, ne retai yra maitinama klaidinga mūsų  naujosios istorijos interpretacija. Š. m. vasario 12 d. portale „Delfi“ istorijos profesorius Liudas Truska apie pokario ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje, kuris Europoje vyko ilgiausiai XX amžiaus istorijoje, skaito beprasmį: „Partizanavimui reikėjo drąsos, tačiau ką galėjo padaryti žalio kaimo berneliai.“ Gal istorikas taip pat abejoja XIX amžiuje, XX a. pradžioje Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos galią, kaip ir pokario metais, išdrįsus pasipriešinti Vokietiją nugalėjusiai valstybei. Dar daugiau, istorikas meta šešėlį tiems patiems partizanams, kad jie išžudė tūkstančius nieko dėtų Lietuvos gyventojų ir nenori prisiminti, kad sovietinės baudžiamosios struktūros panaudojo „smogikų“ būrius, kad pastarieji žudytu taikius gyventojus ir tokiu būdu kompromituotų Laisvės kovotojus. Tam antrina Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“. Nevienareikšmio įvertinimo susilaukė Mindaugo Pociaus monografija, išleista Lietuvos istorijos instituto „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu1944 – 1953 metais“, kuri galėtų būti nominuota Maskvos specialiųjų tarnybų premija. Dar galima būtu minėti daugelį publikacijų, niekinančių pokario Laisvės kovų prasmę. Objektyviame jaunosios kartos patriotiniame auklėjime nėra atsvaros vidurinių mokyklų vadovėliuose, kuriuose yra dėstomi pokario įvykiai Lietuvoje. Neatsitiktai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) šia tema pastoviai rengia konferencijas  su vidurinių mokyklų istorijos mokytojais bei reikalauja iš Švietimo ministerijos, kad šiam klausimui būtų skirta ne vieną, o aštuoniolika valandų.

Verti dėmesio LR Seimo narės. TS-LKD politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkės Vincės Vaidevutės Margevičienės iniciatyva organizuojami Kaune prie LPKTS Kauno filialo švietėjiškus patriotinio auklėjimo skirtingų kartų susitikimus. Kiekvienas toks susitikimas būna įrėmintas į patrauklią programą, suprantamą jaunimui ir garbingo amžiaus atstovams. Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos direktorė Aleksandra Bancevičianė prisipažino, kad viename iš tokių jos moksleivių susitikimų su buvusiais politiniais kaliniais ir tremtiniais, įsiviravus tarpusavio supratimo atmosferai, jai išspaudė ašarą. Paskutiniuose renginiuose dalyvavo rašytoja, Kaune Maironio kultūros muziejaus nuo 1989 metų direktorė Aldona Ruseckaitė. Viename iš šių renginių, kuriuose auditoriją užpildo garbaus amžiaus žmonės ir jaunimas buvo pristatyta jos knygą „Marios vandens“. A. Ruseckaitė Maironio kultūros muziejų pavertė švietėjiškos sklaidos Kaune šventove. Čia pastoviai vyksta nusipelniusių istorijai ir kultūrai žmonių paminėjimai, naujų knygų pristatymai, parodos. Jos dalyvavimas Seimo narės V. V. Margevičienės renginiuose, kaip ir kitų dalyvių: Kauno Kristaus Priskėlimo bažnyčios klebono, monsinjoro Vytauto Grigaravičiaus, Kauno dramos direktoriaus Egidijaus Stanciko bei kitų iškilių asmenybių padės įžiebti ugnelę naujam kultūros židiniui Kaune, taip reikalingam skirtingų kartų susitikimams ir teisingam mūsų istorinės praeities pažinimui. LPKTS Kauno filialas tokiems renginiams turi palankias sąlygas: miesto centras, talpi salė.

Panašią patriotinio švietimo klubinę veiklą papildytu sukurtas internetinis portalas, skirtas kartų kaitai, kuris pasiektu atokiausius mūsų šalies kampelius, kaip būtina atsvara teisingos istorinės tiesos pažinimui.

Kovo 11-oji , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra