Informacija iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2008 m. balandžio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė 44 sprendimus. Padidintas šių metų biudžetas, perskirstyti ir papildyti jo asignavimai, patvirtintos kai kurių organizacijų audituotos metinės finansinės atskaitomybės, patvirtinti švietimo įstaigų vadovų kasmetinių atostogų grafikai, ikimokyklinių įstaigų veikla per vasarą, želdynų bei želdinių apsaugos, tvarkymo ir priežiūros taisyklės bei nemažai kitų klausimų, kurie nesukėlė diskusijų. Net trylika sprendimų buvo priimta dėl leidimų rengti detaliuosius planus keičiant žemės ūkio paskirtį į komercinę, numatant statyti svarbius objektus. Manau, kad gera praktika įsivyravo savivaldybės taryboje, kai į jos posėdį kviečiami suinteresuotų bendrovių vadovai, ketinantys vystyti savas teritorijas, aptariami bendri dominantys klausimai bei abipusiai įsipareigojimai.
Nemažai buvo aštrių diskusijų dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų 2006-2012 metais pertvarkos plano pakeitimo, dėl rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir dėl 2008 m. moksleivio krepšelio lėšų rajono švietimo įstaigose perskirstymo.
Mokyklų pertvarkos planas užkliuvo dėl Skaidiškių mokyklos-darželio įkūrimo vietoje dabar esančių Rudaminos F. Ruščico (mokoma lenkų kalba) ir „Ryto“ gimnazijų Skaidiškių pradinio ugdymo skyrių bei Skaidiškių lopšelio-darželio sujungimo. Ūkinės veiklos požiūriu gal toks sujungimas ir būtų pateisinamas, jei viskas būtų aptarta iš anksto, kalbėta su tėvais, atsakyta į jų klausimus. Posėdyje dalyvavę ir išsakę savo poziciją 64 tėvų, pasirašiusių skundą, atstovai buvo nepatenkinti tokia pertvarka, pateikė savo motyvus, iš kurių vienas buvo nenoras, kad vaikai mokytųsi mišrioje mokykloje. Opozicijos pareikštos pastabos, prašymai atidėti ir dar kartą pasvarstyti, nebuvo išgirsti. Ne paslaptis, kad didelę įtaką mokyklos gyvenimui turi jos direktorius, o kaip spėjo kai kurie kalbėjusieji, matyt, tokį jau numatė rajone valdanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
Kad mišrios mokyklos nėra gerai, patvirtina ir tos pačios savivaldybės sprendimas, tik priešinga linkme. Buvo įkurta atskira mokykla 8 vaikams besimokantiems lenkų kalba, atskiriant nuo Marijampolio mokyklos, kurioje mokomasi lietuvių kalba. Viena savivaldybė – skirtingi standartai.
Dar karščiau buvo diskutuota dėl moksleivio krepšelio rajono švietimo įstaigose perskirstymo. Antai iš mokyklų, kuriose mokomasi lietuvių kalba arba iš mišrių mokyklų, kuriose daugumą sudaro besimokantys valstybine kalba, atimta 1,37 mln. lt. Grąžinus 92 tūkst. lt. kelioms mažoms mokykloms, kuriose dėstoma valstybine kalba, likusioji suma perduota kitakalbėms, daugiausiai, lenkų kalba dėstančioms, mokykloms.
Vyriausybės atstovo įgaliotinio, kaip ir tarybos narių, esančių opozicijoje, prieštaravimai buvo atmesti. Gal ir pavyks savivaldybės administracijai įrodyti savas tiesas, nes, kaip bebūtų keista, jie remiasi valstybiniais teisiniais aktais, leidžiančiais savivaldybėms perskirstyti iki 5% visos skirtos krepšelio dotacijos ir iki 15% koreguoti atskiroms mokykloms skirtas mokinio krepšelio lėšas.
Gal ir tinka tokia formulė kitose Lietuvos savivaldybėse, bet Vilniaus, beje, ir Šalčininkų, rajonų savivaldybėse, kuriose neretai taikomi dvejopi standartai, ją keisti būtina, juolab, įvertinant, kad lietuvių čia yra mažuma. Deja, tai jokia naujiena Švietimo ir mokslo ministerijai, Vyriausybei bei Seimui. Dėl baimės prieš gerai organizuotus ir keliančius balsą LLRA veikėjus, laikinos bei abejotinos ramybės valdžios kėdėse, apskritai (ne tik švietimo srityje) mažokai rūpinamasi gyventojų interesais Pietryčių Lietuvoje.
Gerai, kad su tuo nesitaiksto nevyriausybinės organizacijos, dažniau prabyla žiniasklaida, parodomi reportažai televizijų laidose. Viešumas – didelė jėga. Deja, tai visai nedomina taip vadinamų tradicinių partijų centrinių organų. Todėl nenuostabu, kad kasmet jų įtaka čia mažėja. Gal tai ir pragmatiška partiniu, bet visai nepateisinama valstybiniu požiūriu. Belieka tikėtis, kad visoje Lietuvoje neabejingi gyventojai partijoms, pretenduojančioms patekti į Seimą kels klausimus, kaip jos spręs Pietryčių Lietuvos gyventojų problemas.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra