Marija gimė 1912 m. birželio 27 d. Afrikoje, Dar es Salame (dab. Tanzanija), klaipėdiškio misionieriaus Martyno Kybelkos šeimoje. Didesnę dalį savo vaikystės ir jaunystės metų praleido Sudarge ir Jurbarke, kur kunigavo jos tėvas. Lankė mokyklą, gimnaziją. 1928 m. su tėvais teko persikelti į Rytprūsius, ten mokėsi Karaliaučiaus Luizės gimnazijoje, padėjo namuose. 1933 m. šeima persikėlė į Berlyną. Marija kurį laiką mokėsi Harce, susipažino su Joachimu Hansu Kilium (būsimu vyru), gimusiu irgi Afrikoje. Marija 1937-1939 m. mokėsi Biblijos mokykloje Berlyne. Nors naciai ir persekioja, ji dirba kunigo padėjėja Berlyno Nikolassee parapijoje. 1942 m. gruodžio 12 d. M. Kybelkaitė atšvenčia vestuves ir su vyru grįžta į Klaipėdos kraštą, kur Lauksargiuose aktyviai darbuojasi šalia mylimo vyro parapijoje.

Artėjant karo frontui tenka evakuotis, o 1944 m. spalyje su paskutiniu traukiniu bėgti į Rytprūsius, iš ten, per Dancigą, pasiekti Berlyną. Karo pabėgėlių kelias nuveda į Pietų Vokietiją, Švarcvaldą. Tėvas gauna dvasiškio darbą netoli Ulmo. Gimsta pirmieji vaikai (jie užaugę eis tėvų pėdomis, taps teologais).
 

Marija vis aktyviau įsitraukia į krikščionišką visuomeninį darbą. Ji veda Biblijos valandėles, rengia vaikų pamaldėles, lanko ligonius, mirštančiuosius, rūpinasi jaunimo sielovada. M. Kilienė palaiko ryšius su lietuvių evangelikų liuteronų bendrijomis, tampa išeivijos liuteroniško žurnalo „Svečias“ bendradarbe. Spausdina homilijas, savo sukurtas giesmes.

1984 metais persikėlus gyventi pas dukrą, Marija globoja sergantį vyrą (mirė 1995 m), darbuojasi darže bei sode, augina gėles, prižiūri gyvulėlius ir, svarbiausia, nenutraukia ryšių su buvusiomis parapijiečiais. Ypač suaktyvėja jos epistoliarinė kūryba ir bendradarbiavimas su Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos „Liuteronų balso“ redakcija.

Pastarąjį dešimtmetį nebuvo Kalėdų, Velykų ar Sekminių, per kurias M. Kilienė neatsiųstų pluošto savos kūrybos giesmių, proginių atvirukų su sveikinimo žodžiais Vilniaus parapijiečiams.

Žengdama į 98-sius metus, 2009 m. lapkričio 25 d., Marija parašo giesmę „Atsisveikinimas“:

 

(Povilo Pukio laisvas vertimas)

 

M. Kilienės visas sąmoningas gyvenimas buvo pašvęstas Jėzui Kristui, mūsų Išganytojui. Jos darbai nebus užmiršti.