Autorius: Voruta Data: 2015-06-10 , 10:35 Spausdinti

Į Amžinybę išlydime mokytoją, nenuilstančią  lietuvybės puoselėtoją, kartu paprastą, nuoširdų bei itin rūpestingą žmogų.  Jos gyvenimas – kilnumo bei pasiaukojimo pavyzdys mums, esantiems Šiapus.

Leokadija Gruzdytė gimė 1929 metų rugsėjo 23 dieną  lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Žirmūnų valsčiaus Plikių kaime. Vidutinių ūkininkų keturių vaikų šeimoje (savo brolių ir seserų vaikais labai rūpinosi, padėjo jiems siekti mokslo). Mokėsi lenkiškoje pradžios mokykloje, vėliau Eišiškių progimnazijoje, Trakų mokytojų seminarijoje, studijavo rusų kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Pedagoginį darbą pradėjo Eišiškėse. Ten dirbdama, ji nuolat lankė Baltarusijoje esančias Pelesos, Dubinių, Padzitvio rusiškas mokyklas, kuriose  palaikė glaudų ryšį su lietuvių kalbos mokytojais.  Tokia veikla susidomėjo Eišiškių saugumas, todėl dėl tardymų bei verbavimų mokytoja paliko Vilniaus kraštą.1962 metais pradėjo dirbti Išlaužo mokykloje, dėstė rusų kalbą bei literatūrą, ją „pagardindama“  V.Kudirkos, J.Basanavičiaus kūryba ar Lietuvos istorijos momentais. Ir čia Leokadija Gruzdytė toliau rūpinosi lietuvybe: parūpindavo vadovėlių Suvalkų krašto, Šalčininkų lietuviškoms mokykloms,  rinko aukas,  globojo  vaikus, kurie, baigę vidurines mokyklas Baltarusijoje ir Šalčininkų rajone,  sėkmingai tęsdavo mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši mažo ūgio, smulkaus sudėjimo moteris ir toliau pasižymėjo begaline drąsa: apie aštunto dešimtmečio vidurį Antanas Patackas mokytojai atveždavo „LKBK“, „Aušrą“, „Alma Mater“ ir kitus pogrindinius leidinius. Ji juos skaitė ir platino patikimiems mokytojams Išlauže, Prienuose, Veiveriuose, Kaune, Vilniuje, Druskininkuose. Be to, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aktyviai įsijungė į „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus veiklą. Rūpinimasis savo gimtojo krašto žmonėmis Jai išliko svarbus: Pelesoje, Gervėčiuose veikia lietuviškos mokyklos, įkurtos Leokadijos Gruzdytės dėka.

Už nuopelnus Lietuvai mokytoja yra apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, saugomu Išlaužo pagrindinės mokyklos muziejuje.

Gyvybės siūlas nutrūko einant 86 – uosius…

 „O Lietuva, dėl tavo laisvės ir garbės, skausme širdis, kovoj ranka nesudrebės,“ –  mokytojos gyvenimo credo, kuriuo ji pradėdavo dažną savo pamoką. Lai jis mus visus suvienija sunkią netekties valandą. O Leokadijos Gruzdytės šviesus atminimas lai amžinai išlieka Ją pažinojusių žmonių atmintyje.

                                   Išlaužo pagrindinės mokyklos buvę bendradarbiai

In memoriam Išlaužo pagrindinė mokykla, Leokadija Gruzdytė