In Memoriam. Į Amžinybę išėjo Steponas Lukoševičius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, dailininkas
Autorius: Voruta Data: 2016-07-11 , 16:48 Spausdinti

Lietuvos Respublikos Seime 2012 m. rugsėjyje pristatyta Stepono Lukoševičiaus istorinių plakatų paroda „Artėjant Sąjūdžio 25-mečiui. Nuo Sąjūdžio priešaušrio iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo“. Iš kairės Edvardas Gudavičius, Steponas Lukoševičius, Česlovas Stankevičius. Fotografija Olgos Posaškovos.
Vasaros žydėjimų laiku 2016 metų liepos 8-ąją į amžinybę Vilniuje išėjo inžinierius Steponas Lukoševičius.
Visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, dailininkas S. Lukoševičius gimė 1934 m. spalio 30 dieną Šiauliuose. 1959 metais baigė Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultetą. Iki 1992 metų dirbo inžinieriumi konstruktoriumi Vilniaus skaičiavimo mašinų specialiajame konstravimo biure.
Žinomas kaip vienas pirmųjų lietuvių skaičiavimo mašinų projektuotojų, 1967–1980 metais 11 išradimų informacijos, įrašomos į laikmenas, kodavimo ir dekodavimo srityje autorius ar vienas autorių.
1967 m. biure su inžinieriais E. Gudavičiumi (vėliau istoriku akademiku) ir Z. Didžiuliu įkūrė krašto kultūros ir istorijos pažinimo klubą „Alkas“, jo pirmasis pirmininkas (1967–1972 m.ir nuo 1977 m.). Lietuvos mastu organizavo talkas Kristijono Donelaičio pastatydintai bažnyčiai ir klebonijai Tolminkiemyje atstatyti ir aplinkai tvarkyti (dab. K. Donelaičio memorialinis muziejus; įkurtas 1979 m.). Sukūrė dešimtis plakatų istorine ir kultūros tematika, kurie išsiskyrė šrifto, išraiškingo ir apibendrinto piešinio derme. Nemaža jų dalis buvo skirta Karaliaučiaus krašto istorinio likimo apmąstymui, iškėlimui. Donelaitianos tematika rengė pažintinių kelionių maršrutus po Karaliaučiaus kraštą. 1992–2014 metais – laikraščio „Donelaičio žemė“ (išleista 212 numerių), kurį inicijavo, redaktorius, daugelio straipsnių autorius. Šiame darbo bare velioniui nuolatos talkino gyvenimo ir veiklos bendražygė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoje žmona Janina Čepulytė-Lukoševičienė. Laikraštis vertingai pasitarnavo informuojant Donelaičio žemės lietuvius apie atgimusios Lietuvos gyvenimą, valstybinę ir visuomeninę veiklą, rūpinantis šio krašto paveldo išsaugojimu ir puoselėjimu, o taip pat vietos bendruomenės telkimu, švietimu, jos veiklos atspindėjimu ir įamžinimu.
1992–1993 m. dirbo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijoje, kuravo švietimo ir kultūros bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi klausimus. 1994–1996 m. Lietuvos respublikos Seime buvo subūręs įvairių frakcijų narių neformalią grupę bendradarbiauti su Kaliningrado sritimi, o 1997 m. Kaliningrado filharmonijoje surengė pirmosios lietuvių knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 450 metų jubiliejinės sukakties valstybinį minėjimą. K. Donelaičio draugijos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys ir aktyvus bendražygis.
2014 metais kaip Mažosios Lietuvos istorijos ir paveldo bei Kristijono Donelaičio palikimo įamžinimo puoselėtojas, vienas iš Lietuvos istorijos ir krašto kultūros pažinimo klubo „Alkas“ steigėjų, ilgametis jo pirmininkas, apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Padėkos raštu ir atminimo dovana, o taip pat Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Dėl netekties reiškiama nuoširdi užuojauta velionio artimiesiems, bendražygiams Vilniuje, Lietuvoje ir užsienyje.
Vydūno draugija, Lietuvininkų bendrija, bendražygiai.
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-13, 16:02
-
Vilniaus kraštas neteko nenuilstančio lietuvybės puoselėtojo, gerbiamo mokytojo ir ilgamečio Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos vadovo Valdo Fausto Kuzelio (1936-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Rytų Lietuva
2021-01-11, 10:27
-
In memoriam. Bibliofilas, mecenatas, kolekcininkas Vidmantas Staniulis (1950-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-03, 10:55
-
In memoriam. Algimantas Zolubas (1933-2020)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2020-12-22, 09:46
-
"Lieku toks, koks ir buvau. Šviesiausios mintys". In memoriam. Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. (1925-2020)
~ In memoriam, Katalikų Bažnyčia, Katalikų kunigai, Lietuva, Naujienos, Religija
2020-12-17, 14:33