In Memoriam. Į Amžinybę išėjo Steponas Lukoševičius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, dailininkas

Autorius: Voruta Data: 2016-07-11 , 16:48 Spausdinti

Lietuvos Respublikos Seime 2012 m. rugsėjyje pristatyta Stepono Lukoševičiaus istorinių plakatų paroda „Artėjant Sąjūdžio 25-mečiui. Nuo Sąjūdžio priešaušrio iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo“. Iš kairės Edvardas Gudavičius, Steponas Lukoševičius, Česlovas Stankevičius. Fotografija Olgos Posaškovos.

Vasaros žydėjimų laiku 2016 metų liepos 8-ąją į amžinybę Vilniuje išėjo inžinierius Steponas Lukoševičius.

                      Visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, dailininkas S. Lukoševičius gimė 1934 m. spalio 30 dieną Šiauliuose. 1959 metais baigė Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultetą. Iki 1992 metų dirbo inžinieriumi konstruktoriumi Vilniaus skaičiavimo mašinų specialiajame konstravimo biure.

Žinomas kaip vienas pirmųjų lietuvių skaičiavimo mašinų projektuotojų, 1967–1980 metais 11 išradimų informacijos, įrašomos į laikmenas, kodavimo ir dekodavimo srityje autorius ar vienas autorių.

1967 m. biure su inžinieriais E. Gudavičiumi (vėliau istoriku akademiku) ir Z. Didžiuliu įkūrė krašto kultūros ir istorijos pažinimo klubą „Alkas“, jo pirmasis pirmininkas (1967–1972 m.ir nuo 1977 m.). Lietuvos mastu organizavo talkas Kristijono Donelaičio pastatydintai bažnyčiai ir klebonijai Tolminkiemyje atstatyti ir aplinkai tvarkyti (dab. K. Donelaičio memorialinis muziejus; įkurtas 1979 m.). Sukūrė dešimtis plakatų istorine ir kultūros tematika, kurie išsiskyrė šrifto, išraiškingo ir apibendrinto piešinio derme. Nemaža jų dalis buvo skirta Karaliaučiaus krašto istorinio likimo apmąstymui, iškėlimui. Donelaitianos tematika rengė pažintinių kelionių maršrutus po Karaliaučiaus kraštą. 1992–2014 metais – laikraščio „Donelaičio žemė“ (išleista 212 numerių), kurį inicijavo, redaktorius, daugelio straipsnių autorius. Šiame darbo bare velioniui nuolatos talkino gyvenimo ir veiklos bendražygė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoje žmona Janina Čepulytė-Lukoševičienė. Laikraštis vertingai pasitarnavo informuojant Donelaičio žemės lietuvius apie atgimusios Lietuvos gyvenimą, valstybinę ir visuomeninę veiklą, rūpinantis šio krašto paveldo išsaugojimu ir puoselėjimu, o taip pat vietos bendruomenės telkimu, švietimu, jos veiklos atspindėjimu ir įamžinimu.

1992–1993 m. dirbo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijoje, kuravo švietimo ir kultūros bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi klausimus. 1994–1996 m. Lietuvos respublikos Seime buvo subūręs įvairių frakcijų narių neformalią grupę bendradarbiauti su Kaliningrado sritimi, o 1997 m. Kaliningrado filharmonijoje surengė pirmosios lietuvių knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 450 metų jubiliejinės sukakties valstybinį minėjimą. K. Donelaičio draugijos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys ir aktyvus bendražygis.

2014 metais kaip Mažosios Lietuvos istorijos ir paveldo bei Kristijono Donelaičio palikimo įamžinimo puoselėtojas, vienas iš Lietuvos istorijos ir krašto kultūros pažinimo klubo „Alkas“ steigėjų, ilgametis jo pirmininkas, apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Padėkos raštu ir atminimo dovana, o taip pat Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Dėl netekties reiškiama nuoširdi užuojauta velionio artimiesiems, bendražygiams Vilniuje, Lietuvoje ir užsienyje.

 Vydūno draugija, Lietuvininkų bendrija, bendražygiai.

In memoriam Steponas Lukoševičius

---

---