In Memoriam. Gražina Ručytė – Landsbergienė (1930-2020)
Autorius: Voruta Data: 2020-03-10 , 22:05 Spausdinti

„Iškeliavo mama, ramiai, taikoje. Kai dar galėjo kalbėti prieš porą savaičių, pasakė, kad yra labai dėkinga Dievui, nes viską padariusi, ką planavo ir norėjo. Ilsėkis, geroji mano“. V.V.Landsbergio feisbuko paskyros nuotr.
www.bernardinai.lt
Eidama 91-uosius metus mirė pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio žmona. Apie tai socialiniuose tinkluose šį vakarą pranešė jųdviejų sūnus Vytautas V. Landsbergis.
Jau kurį laiką prof. G. Ručytė-Landsbergienė sunkiai sirgo.
Gražina Ručytė-Landsbergienė gimė 1930 m. sausio 28 d. Mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, iki 1945 m. – Anykščių gimnazijoje. 1945–1948 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje, studijuodama 1948 m. ten pat dirbo akompanuotoja.
1949 m. kovo 25 d. G. Ručytė buvo ištremta į Sibirą (Rusija) ir tremtyje praleido nuo 1949 iki 1957 m. 1949 m. gyveno Chužyre (Olchono r., Irkutsko sr., Rusija) ir buvo žvejė. 1950 m. gavo leidimą persikelti prie ten ištremtos savo šeimos į Čirkinskį (Zimos r., Irkutsko sr., Rusija).
Mokytojavo Irkutsko srityje ir baigė Irkutsko muzikos mokyklą, studijavo Sverdlovsko konservatorijoje, o 1959 m. Lietuvos konservatorijoje baigė Balio Dvariono fortepijono klasę.
1958–1985 m. G. Ručytė-Landsbergienė dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeistere, 1962–1966 m. – Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoja, nuo 1989 m. iki šiol dėstė Lietuvos muzikos akademijoje.
G. Landsbergienė surengė rečitalius su dainininkais Virgilijumi Noreika, Gražina Apanavičiūte, Vaclovu Daunoru, Giedre Kaukaite, Regina Maciūte, Irena Milkevičiūte, Birute Almonaityte Lietuvoje, kitose šalyse (buvusioje SSRS, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje), įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje.
Nuo 1991 m. ji buvo V. Landsbergio fondo, kurio pagrindinis tikslas – remti vaikus, turinčius negalią, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams, pirmininkė, Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje (JAV) atstovė Lietuvoje.
G. Ručytei-Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980), ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006).
G. Ručytė-Landsbergienė akompanavo pirmą kartą atliekant daugelį lietuvių kompozitorių vokalinių kūrinių.
Su V. Landsbergiu G. Ručytė-Landsbergienė susilaukė dukros Birutės ir sūnaus Vytauto.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą mirusios pianistės, pedagogės, visuomenės veikėjos G. Ručytės-Landsbergienės artimiesiems.
Šalies vadovas pabrėžė, kad G. Ručytė-Landsbergienė nepailsdama kūrė Lietuvą, ne tik augindama ir brandindama naujas muzikologų kartas, bet ir siekdama šalies laisvės ir nepriklausomybės. Sunkiausiomis akimirkomis ji buvo greta savo sutuoktinio, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio, ir tapo reikšmingiausių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijos įvykių dalyve ir liudininke.
„G. Ručytė-Landsbergienė veikė tyliai, bet ryžtingai ir kūrybingai, ir tapo pavyzdžiu, kaip nuosekliais darbais galima nepaprastai daug duoti Lietuvai“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, jaunystėje į Sibirą ištremta G. Ručytė-Landsbergienė savo gyvenimu pademonstravo, kad užsispyrimas, sunkus darbas ir tikėjimas šviesesne ateitimi padeda įveikti visas negandas.
„Visi, kurių gyvenimus ji palietė, prisimins nuostabią, šiltą, bet kartu ir labai tvirtą asmenybę“, – teigė Prezidentas.
„Lietuva neteko nepaprastai šviesaus žmogaus Gražinos Ručytės-Landsbergienės. Tai vardas ir veidas, kuris mūsų atmintyje visada bus greta profesoriaus Vytauto Landsbergio. Tai buvo asmenybė, turėjusi savyje be galo daug meilės Tėvynei, ištikimybės laisvės idėjoms ir nuoširdaus tarnavimo kultūrai, švietimui ir muzikai. Tai buvo žmogus, kurio pasigesime“, – užuojautą pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-13, 16:02
-
Vilniaus kraštas neteko nenuilstančio lietuvybės puoselėtojo, gerbiamo mokytojo ir ilgamečio Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos vadovo Valdo Fausto Kuzelio (1936-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Rytų Lietuva
2021-01-11, 10:27
-
In memoriam. Bibliofilas, mecenatas, kolekcininkas Vidmantas Staniulis (1950-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-03, 10:55
-
In memoriam. Algimantas Zolubas (1933-2020)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2020-12-22, 09:46
-
"Lieku toks, koks ir buvau. Šviesiausios mintys". In memoriam. Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. (1925-2020)
~ In memoriam, Katalikų Bažnyčia, Katalikų kunigai, Lietuva, Naujienos, Religija
2020-12-17, 14:33