In memoriam Antanui Ambrulevičiui (1924–2010)

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Antanas Ambrulevičius gimė 1924 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apskrityje, Miroslavo valsčiuje, Pupasodžio kaime, ūkininkų Pranciškos Monkelytės ir Kazimiero Ambrulevičiaus šeimoje. Tėvai turėjo 8 ha žemės, šeimoje augo 5 vaikai. Antanas mokėsi Pupasodžio pradinėje mokykloje, kur užbaigė 4 skyrius, o po metų pertraukos pratęsė mokslus Miroslavo 6 skyrių pradinėje mokykloje. 1939 m. jis įstojo ir mokėsi Alytaus gimnazijoje.
 
1943 m. gegužės mėn. suimtas vokiečių žandarų ir prievarta paimtas į Vokietijos kariuomenę. Tačiau po mėnesio iš Kauno pabėgo, slapstėsi tėviškėje.
 
1944 m. lapkričio mėn. įstojo į MVD operatyvininkų mokyklą Vilniuje, kurią po metų baigė. 1945 m. gruodžio mėn. buvo paskirtas Vilkaviškio r., Gražiškių vls. operatyviniu įgaliotiniu.
 
1946 m. kovo mėn. užmezgė ryšius su Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanais. 1947 m. sausio mėn., turėdamas žinių apie gręsiantį suėmimą, pasitraukė pas partizanus, davė priesaiką ir tapo partizanu, slapyvardžiu Vėjas.
 
1947 m. kovo 20 d. mūšyje su okupantais A. Ambrulevičius sunkiai sužeistas ir suimtas, kalintas Kauno kalėjime. 1948 m. balandžio 16 d. Kaune Pabaltijo karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties, 5 m. atimtos pilietinės teisės. 1948 m. vasarą perkeltas į Vilniaus Lukiškių kalėjimą. 1949 m. gruodžio mėn. išvežtas į lagerį Intoje, vėliau kalėjo Abezėje, Vorkutoje (Komijoje), o nuo 1959 m. lapkričio 27 d. Dubrovlage (Mordovijoje). Nuo 1962 m. kovo 14 d. buvo tremtyje Uchtoje (Komijoje).
 
Dėl A. Ambrulevičiaus padaryto „nusikaltimo“ 1948 m. gegužės 22 d. ištremti jo tėvai, broliai Juozas, Jonas ir Vitas bei sesuo Ona.
 
1956 m. spalio 25 d. Abezėje Antanas Ambrulevičius susituokė su Petrute Čiužaite (1926–2003), tremtyje gimė dukra Irena ir sūnus Antanas.
 
1965 m. gegužės mėn. su šeima grįžo į gimtinę, tačiau nebuvo leista prisiregistruoti, o reikalaujama išvykti iš Lietuvos, grasinant iškelti baudžiamąją bylą. 1967 m. liepos mėn. grįžo gyventi į Uchtą. 1971 m. bandė vėl grįžti į Lietuvą, tačiau negavo leidimo. 1974 m. apsigyveno Bauskėje, Latvijoje.
 
1993 m. visam laikui su žmona ir sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą. Dukra liko gyventi Bauskėje.
 
Ir grįžęs iš lagerių ir tremties, tęsė lietuvybės misiją – savo bute Alytuje, savo lėšomis kūrė istoriškai svarbias skulptūras. Sukūrė ir dzūkams tiesiog padovanojo arba perdavė už nedidelį atlygį: „Motinos Tremtinės“, „Motinos Tėvynės“ ir Domininko Jėčio–Ąžuolio (Alytuje), Emilijos Pliaterytės (Lazdijų r., Kapčiamiestyje), Švč. Marijos (Prienų r., Balbieriškyje), „Mokytojo“ (Prienų r., Žiūronių k.), Petro Perkumo (Kretingos r., Darbėnuose), Šv. Kazimiero (Varėnos r., Merkinėje). Už „Motinos tremtinės“ skulptūrą (2004 m. liepos 16 d. vandalai ją nuvertė ir sudaužė) dar ir dabar Alytuje raudonųjų yra keikiamas.
 
A. Ambrulevičius – unikali asmenybė Lietuvos istorijoje. Tai vienintelis kadrinis sovietų saugumo karininkas, tapęs laisvės kovotoju. Kybartuose, turgaus aikštėje, net buvo pastatytos kartuvės viešai jį pakarti. Ir kažin ar daug pasaulyje menininkų, drožinėjusių dirbinius iš savo paties kaulų?
 
1990 12 20 LR Aukščiausiasis teismas A. Ambrulevičių reabilitavo – pripažino nekaltu ir neteisėtai represuotu.
 
1998 05 06 Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija suteikė jam kario savanorio statusą, o 2000 04 03 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
 
A. Ambrulevičius priklausė visuomeninėms organizacijoms – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tauro apygardai ir Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šaulių rinktinės Alytaus šaulių 1-ai kuopai (įstojo 2000 08 07).
 
2006 10 09 A. Ambrulevičius apdovanotas III laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus šaulių sąjungai“.
 
2008 m. lapkričio mėn. išleista A. Ambrulevičiaus prisiminimų knyga „Kelio atgal nėra“. Autorius aprašęs savo gyvenimą nuo vaikystės iki mūsų dienų, buvo tvirtai įsitikinęs, kad aukotis už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę šventa kiekvieno padoraus lietuvio pareiga: „Galima sakyti, išliejau visą savo kraują Suvalkijos lygumose. Tebūnie pamoka mūsų bręstančiam jaunimui, kad aukotis už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę yra šventa kiekvieno padoraus lietuvio pareiga. Paaukotas mūsų jaunų partizanų kraujas tebūnie įrašytas į mūsų istorijos lapą kaip šventa kova, už kurią aukojosi ir dešimtys tūkstančių gyvybių buvo paguldyta ant Lietuvos laisvės aukuro“
 
Nuotraukose:
 
1. Antanas Ambrulevičius. Alytus, 2008 08 28 (G. Lučinsko nuotr.)
2. Šv. Kazimiero skulptūra pastatyta prie mokyklos – internato Merkinėje, Varėnos r. Atidarymas įvyko 2000 11 05. Autorius A. Ambrulevičius (A. Ambrulevičiaus šeimos albumo nuotr.)
3. A. Ambrulevičiaus skulptūra „Prisikėlęs Kristus“. Gražulių šeimos kapavietė, Alytaus r. Miroslavo bažnyčios šventoriuje. 1967 m. (A. Ambrulevičiaus šeimos albumo nuotr.)
4. A. Ambrulevičiaus kapas I Alytaus kapinėse (Klevų g.), 2010 06 06

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra