Autorius: Voruta Data: 2018-04-08 , 10:14 Spausdinti

Silvija Beatričė Petkevičiūtė

Loreta LIUTKUTĖ, Klaipėda, www.voruta.lt

Ar įmanoma nuo gimimo nereginčiomis akimis, nematant mums įprastų spalvų ir materialaus pasaulio objektų kurti muziką, poeziją, dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, būti įkvėpimu kitiems ir mokyti atrasti savo gyvenimo spalvas?  Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje viešėjusi jauna pianistė, poetė Silvija Beatričė Petkevičiūtė atsakytų, kad ne tik įmanoma, bet ir būtina.

Kūryba sielai

Klaipėdiečiai liko sužavėti konkurso „Klaipėdos knyga – 2017“ metu surengtu S. B. Petkevičiūtės knygos „Sielos preliudai“ pristatymu: autorės poezija, pianinu atliekamos muzikos garsais bei dainomis. „Tai buvo teatras, muzika ir poezija kartu, – po renginio įspūdžiais dalijosi lankytojai. – Kiekviena mintis – gili, paliečia sielą“.

Vakaro metu pristatytas Silvijos  Beatričės kūrybinis kelias nuo gimimo nereginčiomis akimis. Autorės gyvenimo ir kūrybos pavyzdys liudija apie dvasios stiprybę, asmenybės unikalumą ir talentą. „Žmogus, kuris neregi, kuria grožį ir dalinasi juo su kitais“, – apie autorę sako renginyje dalyvavusi leidinio sudarytoja Eglė Jokužytė.

Silvija Beatričė gimė 1998 m. Kaune. Kūrybinis kelias prasidėjo anksti: rašyti ėmė dar vaikystėje, o nuo trejų metų mergaitę skambinti fortepijonu mokė tėvas. 2017 m. ji baigė Kauno I-osios muzikos mokyklos tikslinio kurso fortepijono specialybės klasę bei klasikinio vokalo ir kompozicijos papildomas klases.

Lemtingas susitikimas

2014 m. koncertuodama Silvija Beatričė susitiko M. K. Čiurlionio provaikaitį pianistą Roką Zubovą. Autorė pasakoja, kad tai buvo giminingų sielų susitikimas, tuo labiau, kad Čiurlionio kūryba ir asmenybė jaunai autorei jau iki lemtingo susitikimo buvo nepaprastai svarbi. Netrukus buvo sukurti knygoje spausdinami eilėraščiai, kuriuose atskleidžiamas glaudus emocinis sąlytis su M. K. Čiurlioniu ir R. Zubovu. Autorės poezijoje vyrauja dramatizmas ir romantizmas. Muzikalūs, skaidrūs tekstai ir romantinis pasaulio matymo būdas leidžia iškilti virš kasdienybės, išvysti joje simbolinę prasmę.

„Išleisti“ išgyvenimą

Kūryba Silvijai Beatričei yra tarsi procesas, išprovokuotas tam tikrų įvykių, išgyvenimų, aplinkos. „Kūryba reikalinga tam, kad galėtum savo jausmus kažkur „padėti“, išreikšti“, – teigia autorė.

Kaip gimsta muzika? Nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais įvertinta autorė sako, kad tiesiog sėdasi ir groja, nes natų užrašyti negali. Jei įkvėpimas aplanko vėlų vakarą, tenka palaukti ryto, kad dėl muzikos garsų neprieštarautų kaimynai. Bet kuriuo atveju „turi „išleisti“ išgyvenimą, nes kitaip neatlaikysi“, – sako Silvija Beatričė.

Iš kairės į dešinę – leidinio sudarytoja Eglė Jokužytė, autorė Silvija Beatričė Petkevičiūtė,  bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė ir koncertmeisterė Beata Andriuškevičienė.

Anot autorės, geriausias laikas rašyti – naktis, o vieta – miške arba prie jūros. „Rašau, lauke lyja. Būna, kad lietus atitinka mano nuotaiką“, – mintimis dalinasi Silvija Beatričė. Taip kuriant galima gamtos reiškinį paralelizuoti su išgyvenimais, o skaitytojui tenka ieškoti giliau paslėptos prasmės.

Atsivertę knygą  „Sielos preliudai“ skaitytojai ras ne tik eiles, bet ir kompaktinėje plokštelėje įrašytą simbolistinį  septynių kūrinių fortepijoninį ciklą „Ilgesys MKČ“. Septyniolikos romantizmo stiliaus eilėraščių rinkinys, pateiktas trimis – lietuvių, anglų ir rusų – kalbomis. Pirmasis eilėraštis knygoje atspausdintas ir Brailio raštu.

Šiuo metu Silvija Beatričė fortepijono atlikimo meno studijas tęsia studijuodama Vytauto Didžiojo muzikos akademijoje ir  rašo detektyvinį romaną, kuris ateityje pasieks skaitytojus.

Mažoji Lietuva Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Rokas Zubovas, Silvija Beatričė Petkevičiūtė