Iki trečdalio reklamų suprantama klaidingai – taip, kaip to nori gamintojai

Autorius: Data: 2014-02-28, 10:44 Spausdinti

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Įvairių reklamuojamų priemonių, žadančių tobulą kūną ir keliais dešimtmečiais jaunesnę odą, poveikis yra gana menkas, sako specialistai. „Galima išleisti tūkstančius litų, bet rezultato nematyti. Ir dėl to labai stipriai nusivilti“, – kalbėdama apie odą neva atjauninančius kremus sako dermatovenerologė doc. Matilda Bylaitė.

Pasak Žurnalistikos instituto dėstytojo docento Deimanto Jastramskio, gerėjant šalies ekonominei situacijai ir plečiantis reklamos rinkai, pastebima, kad žiniasklaidoje daugėja grožio priemonių reklamos, o labiausiai į akis krinta lieknėjimo bei jaunėjimo priemonių reklama. „Yra nemažai  nepatyrusių, naivių žmonių. Reklamuotojai dažniausiai jais ir manipuliuoja“, – sako mokslininkas.

Asmeninis treneris Andrius Pauliukevičius įspėja, kad nereikėtų pasikliauti reklama, vaizduojančia, kokių puikių kūno pokyčių galima pasiekti po, pavyzdžiui, 12 savaičių. „Tokios nuotraukos iš tiesų gali būti neatitinkančios tikrovės. Pats esu daręs tokį eksperimentą ir viešoje erdvėje parodęs, kaip per dešimtį minučių galiu būti su pilvu ir be pilvo“, – teigia jis.

Neoficialiai parduodami papildai – pavojingi

Norėdami numesti svorio ir priaugti raumenų, žmonės ne tik aktyviai sportuoja, bet dažnai imasi ir įvairiausių papildomų priemonių. Viena iš tokių priemonių – tai išreklamuoti maisto papildai, neva padedantys padailinti kūno formas. Tačiau asmeninis treneris A. Pauliukevičius sako, kad „sėkmės formulėje“ maisto papildai užima tik 5–10 proc.

„Tai nėra tiek jau daug. Bet kuriuo atveju tikslas būtų priaugti raumenų, o ne numesti nereikalingus riebalus. Pagrindas yra mityba“, – tikina asmeninis treneris, pridurdamas, kad, jei žmogus vis dėlto nutaria išbandyti maisto papildus, dairytis jų reikėtų parduotuvių ir vaistinių lentynose. Neoficialiai pardavinėjami maisto papildai esą kenksmingi sveikatai ir turi šalutinį poveikį.

A. Pauliukevičiaus teigimu, nereikėtų pasitikėti visomis reklamomis. Anot specialisto, derėtų kritiškai žvelgti į tas reklamas, kuriose rodoma, kaip greitai žmogus pasiekė gerų rezultatų ir kaip atrodė prieš ir po preparato vartojimo.

„Labai dažnai tokios nuotraukos iš tiesų gali būti neatitinkančios tikrovės. Pats esu daręs tokį eksperimentą ir viešoje erdvėje parodęs, kaip per dešimtį minučių galiu būti su pilvu ir be pilvo. Ir bet koks labiau patyręs sportininkas, šalia turėdamas labiau patyrusį fotografą, išmanantį šviesas, jų žaismą, gali tą dalyką labai nesunkiai padaryti“, – aiškina A. Pauliukevičius.

D. Jastramskio žiniomis, reklamose dažnai piktnaudžiaujama tokiais žodžiais kaip „efektyvi svorio mažinimo priemonė“, manipuliuojama mokslo pasiekimais. „Teigiama, kad tai paremta šiuolaikiniu mokslu. Arba teigiama, kad „tai – vienas iš stipriausių pasaulyje natūralių produktų“, „būtinas, naudingas dalykas“, „saugus ir veiksmingas preparatas“. Žodžiu, tobulumo link vedantys dalykai“, – dėsto mokslininkas.

„Kas veiksminga Onutei, nebūtinai veiksminga Aldonai“

Paklaustas apie dietas, apie kurias galima pasiskaityti interneto forumuose, A. Pauliukevičius sako, kad jos gali būti visai neveiksmingos. Kaip ir konkretūs vaistai, dieta turėtų būti skiriama individualiai.

„Ji turi būti pritaikyta prie konkretaus žmogaus poreikių: prie jo kūno masės, amžiaus, fizinio aktyvumo, darbo pobūdžio ir kitų faktorių. O tai yra bendros dietos, kurių principus galima naudoti, bet aklai jomis tikėti neverta“, – teigia asmeninis treneris.

Jis kritikuoja dažnai pateikiamas vieno produkto arba garsių žmonių vardais pavadintas dietas. „Tie dalykai neveikia, nes dietos, pavadintos garsių žmonių vardais, buvo sukurtos būtent tiems žmonėms. [...] Kas buvo veiksminga Onutei, nebūtinai bus veiksminga Aldonai“, – sako A. Pauliukevičius.

Žmonėms, norintiems patobulinti savo kūną, jis pataria pirmiausia kreiptis į specialistą, kad šis sudarytų individualią dietą pagal konkretaus žmogaus poreikius ir galimybes – tiek fizines, tiek finansines.

„Ne kiekvienas žmogus gali valgyti labai brangų ir labai kokybišką maistą, bet specialistas ir prie to gali prisitaikyti. Jis pritaiko dietą ir pagal metų laiką. Tarkime, dabar kurdami dietą, nesiūlysime pusryčiams valgyti braškes, nes jų šiuo metu nėra“, – aiškina A. Pauliukevičius.

Viena iš jautriausių amžiaus grupių, kalbant apie įvairias dietas ir svorio mažinimą, yra paauglės. D. Jastramskio teigimu, žiniasklaidos įtaka jaunų merginų supratimui apie kūno grožį išties kelia nerimą.

„Sudėtinis lieknos moters įvaizdžio efektas reklamoje, žiniasklaidoje, filmuose, mados industrijoje sukelia paauglės nepasitenkinimą kūnu ir valgymo sutrikimus“, – atkreipia dėmesį mokslininkas. Anot jo, noras būti labai lieknoms paauglėms yra pavojingesnis nei vyresnėms moterims, nes paauglių organizmas yra dar tik besivystantis.

Kremai suteikia tik iliuziją

Savo ruožtu Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė, gydytoja dermatovenerologė M. Bylaitė įspėja, kad žmonių, pasitikinčių bet kokių raukšles lyginančių kremų reklama, gali tykoti pavojai.

„Susiduriame su daugybe pasekmių, matome, ką kremai gali. Iš tikrųjų kremai veikia tik paviršiuje. Be abejo, jie gali sukurti gražesnės, švelnesnės, skaistesnės odos vaizdą, bet iš tiesų, jei žmogui reikia plastikos pagalbos arba kitų intervencijų, kremai nepadės. Ir žmonės turėtų tai žinoti. Galima išleisti tūkstančius litų, bet rezultato nematyti. Ir dėl to labai stipriai nusivilti“, – sako dermatovenerologė.

Savo pacientams ji pataria rinktis žinomų kompanijų kosmetines priemones ir jas pirkti vaistinėse arba žinomose parduotuvėse. „Visa tai, ką pasiūlo internete, be abejo, atrodo stebuklinga ir be galo efektyvu, bet reikia nepamiršti, kad kremas palygina, sudrėkina odą, gali suteikti jaunystės iliuziją, bet tai yra tik iliuzija. Jis negali iš esmės pakeisti struktūros. Žmonės dėl to dažnai apsirinka“, – pabrėžia moteris.

D. Jastramskio teigimu, reklama iš tiesų gali dar labiau suklaidinti vartotoją, kuris ir taip turi neteisingą supratimą apie produktą ar paslaugą. „Reklamos supratimo tyrimai rodo, kad 20–30 proc. medžiagos suprantama neteisingai, bet taip, kaip to nori reklamuotojai“, – sako D. Jastramskis.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra