Ignas Meškauskas. Paskutinis valsas
Autorius: Voruta Data: 2018-07-30 , 15:04 Spausdinti

Tremtinių kaimas Sibire. www.partizanai.org nuotr.
Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt
1951 metų spalio antroji diena. Neverdauskų kieme vestuvinis šurmulys : nuo pat ryto atėjo palydėti į naują gyvenimą kaimynai, suvažiavo giminės, pajauniai. Jaunųjų akyse – nerūpestingų dienų gailesčio, kartu džiaugsmo ir, žinoma, nerimo ašaros… Po sumainymo žiedų, grįžus iš bažnyčios vestuviniai ritualai, užstalės kalbos, linkėjimai ilgo ir laimingo gyvenimo, susilaukti būrio palikuonių Vestuvininkai ūžia visą naktį. Paryčiais visi pakyla paskutiniam valsui. Šis šokio verpetas įsuko jaunuosius. Linksmybės tęsiasi.
Sukantis poroms staiga prasiveria pirkios durys. Į pirkią suguža visai neprašyti ginkluoti svečiai. Muzika nutilo, visi nuščiuvo. Vienas jų mirtinoje tyloje išėjo priekį, skaito nutarimą: po vestuvių jaunasis su savo šeima tremiamas, gyventi Sibire. Jaunosios sąraše nėra, ji iš kitos šeimos.
Jonas nualpo, o atgaivintas tyliai sakė man: „ Bėgsiu, tegu mane nušauna kaip Radzevičių Petrą“ nors mano kapą aplankysi. Dar stipriau prispaudžiau, laikiau jį apkabinusi, o kai po širdį veriančių žodžių tvirčiau prispaudžiau, suprato, kad aš jo niekada nepaleisiu, kad būsime kartu. Iš savųjų žvilgsnio supratau, kad nori kitaip, tačiau aš kitaip elgtis negalėjau, – pasakoja Stasė Neverdauskienė.
Tik ne viskas buvo taip paprasta. Jaunosios, pasirodė, kartu imti negalima. Sąrašuose nėra. Jos su vestuvine suknia atplėšti nuo Jono nebandė. Nevykdant savųjų reikalavimo, pasilikti, nei kareivių griežtos komandos, komplikavo baudėjų užduoties eigą. Vienas baudėjų, leitenantas, pyktelėjęs, numetė ant stalo popieriaus lapą ir parodė kur pasirašyti.
-Žiūrėjom abu į tuščią lapą. Nenorėjau rašytis ir nenorėjau atleisti Jono. Rašykis – tyliai pratarė Jonas. Pasirašiau, bet ir šiandien nežinau, ką jie ten prirašė – prisipažįsta Stasė. O koks buvo atsisveikinimas. Atsisveikinom antrą kartą tą pačią dieną. Saviškiai, seserys apkabina ir rankos sustingsta. Juk dabar jau ne į bažnyčią… Išvažiavom auštant pirmai povestuvinei dienai. Nuo baltai padengto vestuvinio stalo į neišvalytą gyvulių vagoną. Be daug kartų aprašytų tremtinių kelionių turėjom dar vieną papildomą Dievo rykštę. Tuo pačiu vagonu trėmė išprotėjusį žmogų. Jis turėjo labai daug utėlių – tiesiog virtinėm ėjo per rankoves. Utėlės netruko pasklisti po visą vagoną ir tai mus labai išvargino. Bet mes su Jonu buvo laimingi. Ilgai kariavom su tuo „palikimu“ nuvykę į vietą, neturėdami kur žmoniškai prisiglausti, žmoniškai nusiprausti. Tokia buvo povestuvinė kelionė, – prisimena tremtinė savanorė, nubraukdama nuo skruosto riedančią ašarą.
-Ėjau dirbti į mišką, o Jonas ritino rąstus, krovė juos į vagonus. Gailėjau jo, taip sunkiai dirbančio pavojingą darbą. Baiminausi, kad neprispaustų koks iš aukštai nusprūdęs rąstas. Juk taip atsitikdavo gana dažnai. Apie darbo saugumą niekas nekalbėjo. Kaip aš viena ten būčiau gyvenusi. Jis gailėjo manęs, brendančios į mišką per sniegą iki juosmens. Prieinam, būdavo, su dviem seserim iš Pasvalio prie storo maumedžio ir verkiam, kaip reikės jį įveikti, Pasiskundžiau atvažiavusiam gydytojui, kad duotų lengvesnį darbą, nes pasijutau krutant gyvybę po krūtine.. Neišsigalvok, – pasakė ir nuėjo sau. Buvo 63 laipsniai šalčio. Vieną tokį rytą nebegalėjau eiti į darbą, buvo sutinusios rankos ir kojos, o po širdimi nebejaučiau spurdančios gyvybės. Apėmė siaubas. Nutilo Stasė.
– Nebegyvas vaisius,- apžiūrėjusi patvirtino felčerė. Tik po dviejų savaičių, daug iškentėjusi pagimdžiau negyvą septynių mėnesių kūdikį. „Nebeturėsi daugiau nei vaikų, nei sveikatos“, – tarstelėjo atsisukusi felčerė. Jos žodžiai buvo pranašiški, – atsiduso Stasė.
Liko bevaikiai. Palikuonių nesulaukė nei šeimą nei tauta.
Po keliolikos metų sugrįžusiųjų išskėstomis rankomis niekas nelaukė. Metus teko nuomoti kambarį neregistruotiems. Joną stumdė po įvairius darbus.
-Mes jau daugiau niekad nebešokom. Išgirdęs valso ritmą, Jonas visada reikšmingai į mane pažiūrėdavo, susigraudindavo. Suprasdavau kas jame dedasi. Prieš keletą metų jam jau supylė žemės kauburėlį. Skųsdavosi vis kojomis, Sibire autai buvo prišalę. Tiek ir liko iš viso gyvenimo: Jono daiktai, vienatvė ir tremtinio pensija, – liūdnai savo pasakojimą baigė lietuviškoji dekabristė. Ji savo nuostata išreiškė ne tik už savo sudaužytą aistringą svajonę į žiaurią prievartos sieną, bet ir visuomeninį, tautos protestą,
Ji pratęsė dekabristų žmonų pasiaukojimą, kurios nesiskyrė su nuteistais sutuoktiniais, protesto vardan, vyko į bausmės atlikimo vietą ne karietomis, bet kartu su nuteistaisiais, ko reikalavo gubernatoriai, gubernijų viešpačiai, pataikaudami carui, kad žmonos vyktų nuteistųjų sąlygomis.
Visas Stasės turtas – kilniai išgyventas skausmas. Per amžius kartojasi, kad šalia garbės, pavydo, materialinių niekniekių, valdžios troškimo egzistuoja ir kitos nematomos didžiulės vertybės, kurios nukelia toliau pagalbos kitam žmogui ribas.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Pagerbtas Lenkijoje žuvusių Lietuvos partizanų atminimas
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Rezistencija, Seinų - Punsko kraštas
2020-12-18, 05:54
-
Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė. Legendinio Merkinės mūšio 75-osios metinės
~ Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2020-12-16, 08:26
-
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
~ Istorija, Naujienos, Rezistencija
2020-12-07, 16:30
-
Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2020-11-30, 10:12
-
Šiandien minimos 66-osios generolo Jono Žemaičio-Vytauto mirties metinės
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2020-11-26, 10:23