Ignas Meškauskas. Kam nepatinka šauliškumo idėja?

Autorius: Data: 2017-10-16, 09:51 Spausdinti

Ignas Meškauskas. Kam nepatinka šauliškumo idėja?

Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt

Žurnalisto, laidų vedėjo Edmundo Jakilaičio iškelta Lietuvos sušaulinimo idėja reali, istorijos patikrinta, būtina tautos išlikimui, tiktai pavėluota. Ji turėjo pasirodyti visuomenės atgimimui su įvykiais Ukrainoje. Prasidėjus diskusijai,  pasipylęs interneto portaluose juodas erzelis tų, kurie neatsisako vienokiu ar kitokiu būdu mus valdyti,  –  geras  įvertinimo ženklas.

Tautos istorija byloja, kad ginantis nuo užpuolimo,  neatsitraukus nuo gamybos, struktūrizuotis palankiausia per Lietuvos šaulių sąjungą. Šios karinės – patriotinės organizacijos veika susijusi su visais sunkiais valstybės vystymosi ir gynybos etapais. Ji pasižymėjo nepriklausomybės kovose. Perlojos šauliai kovose su lenkais užėmė dešimt kilometrų fronto ruožą nuo Merkinės iki Valkininkų. Žuvo dešimt šaulių. 1919 m rugpjūčio 27 naktį padėjo likviduoti lenkų P.W.O. sąmokslą, kurio tikslas buvo  nuversti Lietuvos Vyriausybę ir pakvietus į pagalbą Lenkijos kariuomenę, prijungti Lietuvą prie Lenkijos. Kai vyko prie Giedraičių ir Širvintų grumtynės, lenkų kavalerijos eskadronas, prasiveržęs pro kairįjį sparną į teritorijos gilumą, sutiko šaulių pasipriešinimą. Žuvo apsupti penki Troškūnų ir du Truskavos šauliai. Nepriklausomybės kovose žuvo  arba vėliau mirė nuo žaizdų 161 šaulys, sužeista 146, pateko į nelaisvę 161, mirė kalėjimuose ir nelaisvėje 34 šauliai, Lenkijos karo teismas nuteisė sušaudyti 33 šaulius.

  Ernesto Galvanausko vyriausybė, pasilikdama diplomatijos šešėlyje, pavedė tuometiniam Šaulių sąjungos vadui Krėvei Mickevičiui organizuoti Klaipėdos sukilimą. Pirmoji auka – Algirdas Jasaitis, gimnazistas iš Kauno

Beveik dešimtį metų ginkluoto pasipriešinimo karių išsaugotose nuotraukose žvelgia į mus vilkėdami šaulio uniforma.

Šaulių atlikti žygiai yra Lietuvos pasididžiavimas

Lietuvai lemtingais 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą ir kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybines sieną žuvo šauliai: I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis.

Šaulių pasirodymas viešumoje, kaip gaivus pavasario vėjas blaškė nulietuvėjusią dvasią, rodė ateinančią Lietuvą.

Tarpukario šaulių organizacija, pradėjusi nuo plyno lauko, turėjo 62 tūkst. narių. Per dvidešimt metų organizacija sukūrė didžiulį kultūros potencialą. Marširuojant nuotaiką  kėlė 105 orkestrai, patriotines dainas populiarino 105 chorai, veikė 417 dramos būreliai. Besirengiančios mus okupuoti valstybės slaptuose dokumentuose LŠS įvardijama kaip „viena labiausiai organizuotų pasipriešinimo jėgų“.

Jeigu mes būtume žengę senelių ir tėvų žingsniu, valdydami Klaipėdą ir Vilnių, turėtume ne 62 tūkst., o 100 tūkst., t.y. dešimties divizijų struktūrizuotą armiją.

Kaip mūsų bočių laisvę saugojo pilies sienos, pylimai, taip mūsų laisvę saugo struktūros. Okupavus šalį, Šaulių sąjungos vadas Pranas Saladžius po trijų dienų buvo atleistas, areštuotas, o šauliai nuginkluoti, bet dėka išlikusios šaulių struktūros Birželio sukilime šauliai tapo moto. Seimo narys a. a. Julius Veselka, sunerimęs ironizavo – kaip mes ginsimės neturėdami nei struktūros nei ginklų – moterys pelenais. Jei nežinom ką veiksime krizės ar karo metu, juo labiau nežinosime jam prasidėjus

Nūdienos Šaulių sąjungai skaudžiai trūksta inteligentijos, valstybės tarnautojų, savivaldybių darbuotojų, mokytojų, gydytojų. Per okupacijos dešimtmečius subjektyvus negatyvizmas paliko šleifą, kuris apsunkino atsitiesti į tarpukario lygį. Tarpukario Lietuvoje inteligentija ir tarnautojai sudarė 27 proc.. Šauliais buvo Juozas Urbšys, Vladas Mironas, Kazys Pakštas, Vaclovas Sidzikauskas, ministras-pirmininkas Jonas Černius, Kipras Petrauskas, kariuomenės vadas Stasys Raštikis, rašytojas Antanas Žukauskas ir kt.. Būti šauliu – valstybei ištikimybės įrodymas. Sušaulinta šalis, laukianti priešų su automatiniu ginklu prie kiekvieno namo ar krūmo, atgrasins potencialų agresorių.

Valstybinių įstaigų tarnautojai gauna kiek didesnius ir stabilesnius atlyginimus negu kiti darbuotojai, darbininkai, todėl turi daugiau galimybės įsigyti ir laikyti ginklus, realizuoti šaulių apsiginklavimo įstatymą.

Tautos legenda Matas Šalčius puoselėjo idėją, kad kiekvienas valstybinis tarnautojas turėtų mokėti naudotis ginklu, ruoštis apginti valstybę, kurioje jis tarnauja. Apsiginklavimo reikėtų mokytis iš Lietuvos valstybės kūrimosi istorijos ir beveik dešimties metų partizaninio karo. Jokia valstybė partizanų neapginklavo,  apsiginklavo patys.

Atkuriant Lietuvos valstybę, krašto žmones savo iniciatyva kūrė ginkluotas grupes kovai su priešais ir vidaus plėšikais. Iniciatoriais buvo iš Rusijos grįžę lietuviai karininkai, daugelis mokytojų, ir tautiškai susipratę bei veiklesni klebonai, kurių patarimo paprastai klausė dauguma kaimo žmonių Taip daug kur atsirado grupės, būsimos Šaulių sąjungos užuomazgos. Besikurianti Lietuvos valstybė negalėjo aprūpinti ginklais. Kaimo artojai, būdami patys basi, pirko, mainė iš vokiečių armijos dezertyrų ginklus už lašinius, sviestą, kiaušinius ir ėjo vaduoti Lietuvos. Povilo Plechavičiaus suburti artojai stūmė iš Žemaitijos daug geriau ginkluotus bolševikus.  Povilas Lukšys  iš Kazokų kaimo  per žiemos speigus į Kėdainius nešėsi ne tik drobinį maišelį su duonos kepaliuku, lašinių  bryzeliu, bet ir savo šautuvą. Didžiuojamės ir lenkiame žemai galvas prieš kaimo milžinus, kurie ginklus pirko ne savo gerbūviui gerinti, dirvą platinti, trobą gražinti, o savo valstybės namui statyti ir jame gyventi, kur reikalus tvarkytų ne svetimi, o mes patys – savi. Kukliai raštingi, negirdėję apie valstybės suverenitetą ir kitas mokslo teorijas, bet išsaugoję kilnaus kaimo virpesių jautrumą tautos istorijai,  apie bočių kapus po ąžuolų šaknimis, kur ilsisi Algirdo pulkai, laimėję mūšį prie Mėlynųjų vandenų ir įžengę į Kijevą  mokėjo valdyti kelis šimtus metų iki Liublino unijos.

       Šauliai stengiasi išlaikyti bočių rudimentus,  mokosi gerbti juos ir jų įkvepiantį atminimą. Šaulys – tautos, aukuro sargas, kryžius prie kelio, patriotinio auklėjimo guru. Šauliai nešiojasi skolą žaliukams, kurie palikę šiltas gryčias, per žiemos speigus kovėsi miškuose ir kloniuos, ir neturi žemės pėdos savo kapo nusilenkti, padėkoti, priklaupti.

Šauliai palaiko ir gerbia bažnyčios instituciją. Ji žengia kartu su tauta. Okupacijos metu ji išsilaikė kaip lietuvybės sala. Tik čia juodų skarelių motinos, kurių vaikai gulėjo ant grindinio, galėjo rasti užuojautos ir paguodos.

Šauliai yra priėmę laikytis įsakymų.

Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę.

Švieskis ir šviesk.

Stiprink kūną ir valią.

Būk drausmingas ir mandagus.

Gerbk ginklą.  Būk tiesus ir teisingas. Tesėk žodį. Būk budrus,

Saugok valstybinį turtą.

Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.

Mokykis apsiginti.

Be siekio turtui, malonumams, palaidam seksui, progreso vardan šauliai įžvelgia dar kitokį gyvenimą. Šauliai pergyvena dėl valstybės namo statyboje medžiagų grobstymo,  netinkamo švietimo kaip mylėti savo kraštą.

Ar pavyks surinkti efektingą kritinį kiekį šaulių priklausys nuo teisinės bazės. Ar šauliams bus sudaryta palanki aplinka aktyviai veiklai dalyvauti kare keliuose, sulaikyti akivaizdų nusikaltėlį, pažeidėją, gaus nors mažytę kompensaciją už sugaištą laiką prieš tą, kuris rūpinasi tik savo gerbūviu, ar liks ir toliau mokėti nario mokestį, stovėti baltomis pirštinėmis po kryžiais ir paminklais. Pas mano tėvą, šaulį, kabėjo šautuvas ant sienos. Susimušę kaimo bernai pirmiausia atbėgdavo pas tėvą, kuris pats spęsdavo ar atiduodavo vachmistrui, kuris buvo vienintelis visame Anykščių valsčiuje.

Šaulio priesaika, kaip pastebėjo konferencijos metu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, labai panaši į seimo nario priesaiką: gerbti, laikytis įstatymų, kurie saugo nuo gerbūvio žabangų, nuo pagundos materialiniams niekniekiams.. „Šauliai yra moralinis tautos kelrodis nuo pat valstybės įkūrimo ištakų“, tarė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Iki skausmo  teisingi žodžiai. O kelrodė žvaigždė suka įvisų  partijų bendrą susitikimo vietą,  po žygiais ir darbais patikrinta, krauju aptaškytą šaulių vėliavą, tautos atgimimo, išlikimo vardan.   Dvasios   pergalę prieš maurojančių tankų kalnus  mes dar atsimenam.  Sušaulinti Lietuvą, kad užsienio valstybių slaptuose dokumentuose vėl įvardintų kaip vieną labiausiai organizuotų pasipriešinimo jėgų, nėra nenugalimų kliūčių.

Nuomonės, diskusijos, komentarai ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra